Spalio mėnesį pirmajai privačiai krovos kompanijai Klaipėdos uoste UAB "Bega" sukanka 10 metų. Per dešimtmetį ši įmonė perkrovė per 13 mln. tonų krovinių, aptarnavo apie 8000 laivų, investavo apie 100 mln. Lt. Šiuo metu "Bega" pagal krovos apimtis yra trečioji krovos kompanija Klaipėdos uoste, pirmoji specializuota įmonė, pradėjusi perkrauti birias, supakuotas ir skystas trąšas.
Ta proga "Vakarų ekspresas" kalbėjosi su "Begos" generaliniu direktoriumi, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu Aloyzu Kuzmarskiu.
Kaip pradėjote trąšų krovos verslą uoste?
1988-1989 metais trąšos Klaipėdoje nebuvo perkraunamos. Tačiau man dar dirbant Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju teko susitikti su Akmenės cemento gamyklos vadovais, kurie puoselėjo viltis per Klaipėdos uostą eksportuoti savo įmonės produkciją. Taip pat ir tuometinės Jonavos "Azoto" įmonės (dabar - AB "Achema") vadovai planavo, kaip ir kur perkrauti pagamintas trąšas. Šiuos pageidavimus išsakius tuometiniam Maskvai priklausiusio Prekybos uosto (dabar - AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) vadovui sužinojome, kad čia tokios rūšies kroviniai neperkraunami.
Klaipėdos uostui tapus nepriklausomos valstybės uostu atsirado galimybė realizuoti įvairias idėjas.
Kada per tuos 10 metų buvo sunkiausia?
Savo ruožtu norėčiau paklausti - o kada buvo lengviausia? Tačiau atsakyčiau, kad sunkiausia yra pačioje pradžioje. Sunku, nes reikėjo įrodyti žmonėms, jog tai, ką pradėjome turės ateitį.
Kokių savybių, Jūsų manymu, reikia žmonėms, pasiryžusiems apleistos įmonės teritorijoje sukurti šiuolaikišką krovos kompaniją?
Reikia žinoti, ko sieki, dirbti nenuleidžiant rankų, savo pavyzdžiu užkrėsti žmones. Taip pat kuriant visiškai naują uosto kompaniją privalu dirbti komandoje. Vienas šioje srityje tikrai nieko nenuveiktum.
Teko dirbti visose hierarchinės piramidės grandyse - vienai grandžiai skirdavome daugiau laiko ir dėmesio, kitai - mažiau, bet visi administracijos darbuotojai neapsiribojo ir neapsiriboja tik savo tiesioginių pareigų atlikimu. Juk nežinodamas elementariausios krovos darbo specifikos negalėtum vadovauti visam procesui.
Ar daug žmonių liko kompanijoje, kurie pradėjo dirbti "Begoje" nuo pirmųjų dienų?
Džiaugiuosi ir esu labai dėkingas bendradarbiams, dirbantiems sykiu nuo pirmosios dienos. Norėčiau pasakyti, kad kadrų kaita "Begoje" yra ypatingai maža. Nė vienas vadovas, kuris pradėjo dirbti, nepasikeitė. Aišku, vieni išėjo į pensiją, kiti perėjo į kitą darbą, bet toje pačioje kompanijoje. Nebuvo nė vieno atvejo, kad darbuotojas, pakilęs iki direktoriaus, būtų išėjęs dirbti į kitą įmonę.
Kokius darbus, be krovos, atlieka "Begos" darbuotojai?
Per tuos metus įkūrėme daug tarnybų, kad įmonė būtų pajėgi pati atlikti įvairius darbus ir nereikėtų samdyti firmų iš šalies. Taip įkūrėme geležinkelio tarnybą, kurią sudaro šilumvežių parkas, geležinkelio aptarnavimo brigadą. Taip pat įkūrėme statybos-remonto darbų barą, transporto barą. Galų gale ir dizaino grupę, kuri savo darbą atlieka labai profesionaliai ir gali konkuruoti su kitomis dizaino darbų firmomis.
Kiek lėšų teko investuoti praktiškai plyname lauke kuriant visiškai naują įmonę?
Per 10 metų investuota 82,5 mln. Lt. Pridėjus lėšas, išleistas smulkesniems objektams, tokiems kaip katilinei, mechaninėms dirbtuvėms įrengti, šilumvežiams įsigyti, elektros tinklams nutiesti, statybinei ir kitai įrangai, nesusijusiai su krovos darbais, pirkti, gautume ir 100 mln. Lt.
Tuo tarpu Uosto direkcijos lėšos, investuotos "Begos" naudojamoms krantinėms bei pirsui statyti, krantinėms remontuoti ir akvatorijai ties jomis gilinti sudarytų apie 50 mln. Lt.
Per 10 metų kompanijoje jau perkrauta 8,5 mln. tonų, cemento - per 2 mln. tonų, žemės ūkio produkcijos - beveik 2 mln. tonų.
Per tuos metus "Sodrai" sumokėta 11 mln. Lt įmokų. Vien per 2000 metus sumokėta 2,2 mln. Lt. Kitų įvairių mokesčių - taip pat 2 mln. Lt.
Jūsų požiūris ir dabartinės KVJU direkcijos strategiją gerinant vienintelio uosto infrastruktūrą?
Labai svarbu, kad investicijos į uosto infrastruktūrą būtų susijęs su pačių krovos kompanijų investicijomis į superstruktūrą. Tačiau tenka konstatuoti, kad infrastruktūros tobulinimas atsilieka nuo privačių kompanijų investicijų į ant kranto esančią krovos įrangą, sandėlius, rezervuarus, terminalus ir pan.
Susidaro įspūdis, kad "Bega" ketina įgyvendinti investicinius planus, kad galėtų perkrauti įvairesnių rūšių krovinių?
"Bega" nesirengia konkuruoti su kitomis uosto kompanijomis, kurios specializuojasi perkrauti konteinerius, ar generalinius krovinius. Daugelis mūsų technologinių įrenginių ir sandėlių pritaikyti tik trąšoms perkrauti, tačiau mes privalome būti lankstūs, kad galėtume perkrauti įvairių rūšių trąšas. Svarbu, kad nebūtų žalojamos trąšų granulės, neturi pasikeisti jų spalva. Ypač po raudonų trąšų perkraunant baltos spalvos krovinį.
Taip pat kompanija privalo turėti galimybes ne tik saugoti ir perkrauti žemės ūkio produktus, bet ir atlikti tai nesužalojant grūdų, nesumaišant jų rūšių. Šiuo metu "Begoje" yra keturi sandėliai, kuriuose gali būti saugojami keturių rūšių kroviniai.
Ar priėmus KVJU įstatymo pataisas dėl Laisvojo uosto "Bega" sieks teisės dirbti Laisvojo uosto sąlygomis?
Laisvojo uosto idėja iškelta jau seniai. Aš pats, kaip Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narys ir vadovas buvau tarp tų, kurie aktyviai propagavome šią idėją. Klaipėdos uostas yra vienintelis tarp Baltijos šalių uostų, kur neveikia laisvasis uostas. Taip pat Lietuva vienintelė valstybės visame regione, kurios sostinė yra ne uostamiestis. Akivaizdu, kad veikiant laisvajam uostui padidėtų tranzito apimtys, padaugėtų atplaukiančių laivų, padidėtų apyvartą bei į biudžetą sumokamų mokesčių sumos.
Ar kompanijoms bus naudinga dirbti laisvajame uoste?
Aš pats esu laisvojo uosto šalininkas ir noriu, kad mano vadovaujama kompanija dirbtų tokiomis sąlygomis. "Bega" ne tik norėtų dirbti laisvajame uoste, bet ir tam ruošiasi.
Mes aktyviai piršome nuomonę, kad laisvasis uostas neturi apsiriboti tik gražiais žodžiais, bet ir jo statusas krovos kompanijoms turi būti naudingas ekonomiškai. Kitaip tariant, laisvajame uoste turi veikti kiti ekonominiai dėsniai nei likusioje šalies teritorijoje.
Uostininkai reikalauja, kad Lietuvos muitų siena nuo laivo borto perkeltų prie įmonės teritorijos ribos, o pačioje teritorijoje veikla neturi būti apmokestinama. Į laisvąjį uostą atgabenti kroviniai turi būti iškraunami, saugojami sandėliuose, gali būti perdirbami, supakuojami ir vėl pakrauti į laivus išplukdomi į kitas šalis.
Ar turi įtakos uosto krovos kompanijoms politinės valdžios pasikeitimai?
Norėtųsi, kad ta įtaka būtų minimali. Manyčiau, kad dabar dirbanti Vyriausybė realiai vertina Klaipėdos uosto svarbą ir siekia, kad Lietuva būtų jūrų valstybės.
Kokį dėmesį "Bega" skiria kadrų ruošimui, kokiomis formomis bendradarbiaujama su Klaipėdos universitetu?
"Bega" su Klaipėdos universitetu bendradarbiauja labai glaudžiai. Ypač aktyviai bendradarbiaujama su Jūrų technikos fakultetu. Norėčiau priminti, kad universitetas yra asocijuotas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narys.Asmeniškai aš po kelis kartus per metus susitinku su studentais, "Begos" Personalo skyriaus vadovai, technikos direktorius tokius susitikimus organizuoja dar dažniau. Studentus kviečiame ir į kompaniją, suteikiame galimybes mūsų kompanijoje atlikti praktiką. Būna, kad po tokių praktikų keli studentai "Begoje" lieka nuolatiniam darbui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą