Jūrų perkėla - arčiausiai Vakarų Europos

Bendrovėse

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialas "Eurogate Klaipėda", jūrų perkėlos ir konteinerių terminalo operatorius, yra vienas naudingiausių ir perspektyviausių šalies transporto sistemos kompleksų.

Pasak filialo "Eurogate Klaipėda" direktoriaus Vaclovo Grigalausko, 2003 metais Jūrų perkėloje ir konteinerių terminale buvo perkrauta 3,3 milijono tonų krovinių, 847 tūkstančiais tonų, arba 35 procentais, daugiau nei 2002 metais. Dėl krovinių prieaugio ir pakitusios kainodaros politikos filialas uždirbo 2,6 milijono litų pelno, kai 2002 metais buvo patyręs 472 tūkstančius litų nuostolių.

Konteinerių terminalui trūksta gylio

Klaipėdos uoste konteinerius krauna ne tik KLASCO, bet ir konsorciumas Klaipėdos terminalas, šią veiklą pradėjęs keletą metų anksčiau nei 1999 metų sausį atidarytas specializuotas konteinerių terminalas. Klientams tokia situacija naudinga, nes operatoriai priversti nuolat koreguoti paslaugų tarifus.

KLASCO konteinerių terminale 2003 metais buvo perkrauta 54492 konteineriai (TEU), 27 procentais daugiau negu 2002 metais, kai apyvarta sudarė 42852 TEU. Krovos, pajamų ir pelno santykis, nepaisant konkurencijos, atspindi patenkinamą situaciją. Specializuotas konteinerių terminalas gali apdoroti 150000 TEU, tad šiuo metu išnaudoja tik trečdalį pajėgumų.

Konsorciumas Klaipėdos terminalas 2003 metais perkrovė per 60000 TEU, tačiau fizinės šios krovos įmonės galimybės ribotos. Iš viso uoste 2003 metais krauta 118366 TEU, 65 procentais daugiau negu 2002 metais (71589 TEU). Pagrindiniai konteinerių terminalų klientai - UAB "Arijus", "MSC Vilnius", užsienio laivybos kompanijos "Sea Maersk", "P&Q".

Pirmųjų dviejų 2004 metų mėnesių rezultatai rodo, kad konteinerių srauto augimas, palyginti su 2003 metų tempais, ne toks veržlus, nors perkrauta 30 procentų daugiau negu 2003 metų sausio ir vasario mėnesiais. Jei tendencija nepakis, Klaipėdos uostas dar bent penkmetį neišnaudos visų konteinerių terminalo galimybių.

V. Grigalauskas teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl per 5 metus terminalas nepasiekė reikiamo apkrovimo - per mažas gylis dideliems konteinervežiams. Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija artimiausiais metais nepagilins akvatorijos prie konteinerių terminalo nuo dabartinio 8,5 iki 12,5 metro, tai 57 milijonų investicija į terminalo statybą dar ilgai neatsipirks.

Laivybos linijų partneris

Jūrų perkėloje 2003 metais perkrauta 2,6 milijono tonų krovinių - 44 procentais daugiau nei 2002 metais, kai buvo krauta 1,9 milijono tonų. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo perimta "Baltijos keltų terminalo" Švedijos linija. Tačiau daugiausiai krovinių gabenama keltais į Vokietiją.

Keltų pernai aptarnauta trečdaliu, vagonų - 6 procentais daugiau nei 2002 metais. Reikšminga tai, kad pernai į Kylį pradėjo plaukioti dideli keltai "Svealand" bei "Lisco Gloria". Autotechnikos struktūra per 2003 metus pakito nežymiai. Dominuoja autotreileriai, treileriai, lengvieji automobiliai. Iš viso jų perkrauta 121 tūkstantis - apimtys išaugo 44 procentais. Dažniausiai keltais naudojasi Lietuvos vežėjai, tačiau nestinga ir užsieniečių. Pernai keleivių buvo gabenta 72 procentais daugiau - 235 849 (2002 metais - 147700). Dominavo pėstieji keleiviai.

2003 metais Jūrų perkėloje padidėjo ne tik krovinių apyvarta, bet ir jų asortimentas. Kraunamas importuojamas popierius (paletėse, rulonais, rašomasis, tetrapakai), krakmolas, elektrodai, statybinės medžiagos (čerpės, plytos, granitas, metalas, moduliai), kiti generaliniai supakuoti įvairaus svorio kroviniai.

Pagrindiniai Jūrų perkėlos klientai išlieka AB "Lisco Baltic Service", "Scandline". Pasak "Eurogate Klaipėda" direktoriaus, filiale 2003 metais dirbo 109 žmonės, iš jų 46 dokininkai - mechanizatoriai, 34 - administracijos darbuotojai. "Eurogate Klaipėda" eksploatuoja 75,7 milijono litų vertės ilgalaikio turto bei įrenginių.

Nors Jūrų perkėlos krovos dalis ir neatrodo įspūdingai visoje uosto krovos apyvartoje, tačiau tai judriausia ir sudėtingiausia uosto dalis. Čia susikerta geležinkelis, kelių, jūrų transportas ir pagrindinis eismo dalyvis - žmogus. Iš eksportuojamų ar importuojamų krovinių galima susidaryti vaizdą, ką Lietuva perka, ką parduoda. Transporto priemonių geografija ir gausa rodo Klaipėdos reikšmę jūrų transporto rinkoje. O kiekvieną mėnesį didėjantis keleivių srautas (per du šių metų mėnesius prieaugis, lyginant su 2002 metų sausiu ir vasariu, sudarė 53 procentus) atspindi gerėjančią ekonominę situaciją ir judėjimo laisvės privalumus.

Vida BORTELIENĖ