Ką galėtų papasakoti Danės upės krantinės

Kalbamės su AB "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus padėjėju Juliumi Brukštu. Jis mano, jog bendrovės keltai neplovė grunto iš Danės upės krantinių.

17-ajame "Vakarų ekspreso" numeryje pateikta buvusio ilgamečio žvejybos uosto inspekcijos kapitono Bronislovo Bendžiūno 
  nuomonė, kad Danės upės krantinė įgriuvo todėl, jog AB "Smiltynės perkėla" keltai senojoje perkėloje per daug metų sraigtais išplovė gruntą.

Kapitonas J. Brukštus su tokia nuomone nesutinka. Jis 17 metų dirbo su perkėlos vilkiku, 7 - su senosios perkėlos keltu, 18 - su naujosios perkėlos keltu, direktoriaus padėjėjo pareigas eina trejus metus.

Kodėl jūs nesutinkate su B. Bendžiūno nuomone?

Aš perkėloje atsiradau 1957-aisiais ir dirbu 51 metus. Prieš keliasdešimt metų Danės upėje buvo labai intensyvus judėjimas. Kairiajame upės krante, kur stovi sandėliai, prie kurių įgriuvo krantinė, anksčiau buvo pakrovimo ir iškrovimo aikštelė, nutiestais bėgiais važinėjo kranas. Čia atplaukdavo baržos, iš Kauno būdavo atplukdoma degtinė ir kitos prekės, buvo gabenama anglis, mediena. Danės upe plaukiodavo ir baržos, ir sieliai. Prie tos krantinės baržos būdavo švartuojamos kasdien. Prie tų krantinių stovėdavo ir keleiviniai laivai "Nevėžis" bei "Gogolis". Aš su vilkiku taip pat per dieną 20 kartų švartuodavausi, todėl netikiu, kad vieni keltai galėjo paplauti krantines. Jeigu taip būtų buvę, tai tas kranas nebūtų stovėjęs 30 metų, seniai būtų nuvirtęs, ir tos krantinės būtų sugriuvusios kur kas anksčiau. Juk 50 metų niekas nežiūrėjo ir neremontavo tų krantinių. Jeigu krantinė nebūtų buvusi pradėta rekonstruoti, ji būtų dar stovėjusi ne vienerius metus. Dabar, kai krantinė priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, ji yra prižiūrima, ją apžiūri narai ir t. t.

Ar manote, keltams Smiltynėje švartuotis yra geros sąlygos?

Keltas įplaukia į vadinamąjį kaušą. Kai būdavo daugiau žmonių, mes antrosios perkėlos keltu "Nemunas" plaukdavom į pagalbą senosios perkėlos keltams. Su "Nemunu" būdavo sunku švartuotis, nes jo ilgis 50 metrų. O "Kintams" pakanka pločio įplaukti į "kaušą", šio kelto ilgis - tik 32 metrai.

Beje, anksčiau keltai visą laiką Smiltynėje būdami švartuojami tiesiog prie krantinės, vadinamojo kaušo nebuvo. Iš pradžių vietoj keltų plaukdavo barža, paskui Kaune buvo pastatytas keltas "Neringa", o vėliau Volgograde - "Palanga", "Nida" ir "Kintai". Pastarąjį pats parplukdžiau į Klaipėdą. Kadangi keltams buvo sunku švartuotis dėl srovių ir vėjų, tada buvo iškastas kaušas.

O kam tada perkėlai buvo reikalingi vilkikai?

Mes vilkdavome baržas į Danę. Vasarą vilkikai atitempdavo jas iš Rusnės, pastatydavo Malkų įlankoje, o mes vilkdavome į Danę iki tilto. Giliavandenės krantinės tada nebuvo žvejybos uoste. Be to, laivai stovėdavo reide nuleidę inkarus ties buvusia 7-ąja laivų remonto įmone, paskui pavadinta "Laivite". Mes žmones plukdydavome į laivus, stovinčius reide, barža - produktus.

Kas dar anais laikais buvo įsikūrę Danės krantinėse?

Anksčiau ant Danės upės kranto stovėjo pasieniečių postas ir jų kateriai prie krantinės. Net mes negalėdavome plaukti į prekybos uostą negavę jų leidimo. Dešinėje Danės upės pusėje 1958-1959-aisiais stovėjo ir du povandeniniai laivai. Paskui buvo iškelti, kad keltams netrukdytų.

Žmonės į kitą marių pusę tada būdavo keliami retai - per dieną keltas padarydavo 4 reisus. Ir mašinų tiek nebūdavo. Be to, kadangi buvo pasienio zona, tad nuo 21 val. viskas būdavo uždaroma Smiltynėje, pliažai taip pat. Vėliau pasieniečiai su savo kateriais buvo iškelti.

Dešinėje Danės upės pusėje stovėjo seni raudonų plytų sandėliai. Kai buvo pradėta statyti 7-oji laivų remonto įmonė, tie sandėliai nugriauti. Prie Pilies tilto buvo įsikūrusi vandens milicija. Taigi seniau ant Danės upės kranto buvo įsikūrusi upių prieplauka, priklausiusi "Nemuno laivininkystei".

O kas tuo metu buvo antrojoje perkėloje?

Ten iš viso nieko nebuvo, tik varlės kurkė. Miestas baigėsi prie senojo turgaus. Antroji perkėla pradėjo dirbti prieš 23 metus. Buvo pastatyti didieji keltai "Baltija", "Nemunas" todėl, kad mes su "Kintais" ir kitais mažais keltais negalėjome plukdyti sunkaus transporto. Todėl Algirdo Brazausko dėka, kai buvo statoma Tarptautinė jūrų perkėla, buvo pastatyta ir antroji perkėla.

Dabar antrojoje perkėloje yra labai intensyvus laivų judėjimas. Anksčiau, kai nebuvo nei dabartinės AB Vakarų laivų gamyklos, nei Tarptautinės jūrų perkėlos, keltams buvo nesunku plaukioti. O dabar čia zuja laivas po laivo. Ir kuo toliau, tuo jų plaukia daugiau. Mes jiems trukdome dirbti, jie mums. Teko girdėti, kad tą perkėlą norėta iškelti prie Kiaulės nugaros.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ