Ką lemtų rinkliavų mažinimas keturiems laivams?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketina diskutuoti su laivų savininkais, kurie jaučiasi palikti likimo valiai būsimų naujovių stabdant klimato kaitą akivaizdoje.

Plėtojame praėjusį ketvirtadienį pradėtą temą straipsnyje "Naujas baubas - žaliosios laivybos iššūkiai". "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad didžiulį nerimą laivų savininkams kelia tai, kad IMO (angliškas Tarptautinės jūrų organizacijos trumpinys - aut. past.) yra įsipareigojusi iki 2050 metų 50 proc. sumažinti anglies dvideginio (CO2) išmetimus iš laivų, palyginti su 2008 metų emisijomis.

Jaučiasi palikti likimo valiai

"Ar uostui neapsimoka mažinti rinkliavų, nes laivai niekur nedings, vis tiek turės atplaukti? Viskas vertinama pagal ekonominę naudą, galvojama tik apie kapitalo grąžą, nustatytą Vyriausybės. O ekologinės naudos nėra kaip įvertinti. Su šia kapitalo grąžos problema susiduria ir Lietuvos laivų remontininkai. Ta kapitalo grąžos skaičiavimo sistema yra labai nelanksti.

Valstybė prisiima įsipareigojimų, tačiau nėra kaip jų įgyvendinti dėl tokio nelankstumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galėtų prisidėti, jeigu taikytų rinkliavų nuolaidas, jeigu Klaipėda būtų paskelbta žaliuoju uostu.

Dabar toks jausmas, kad mes palikti likimo valiai. Laivams nustatomi ir griežtinami reikalavimai IMO, ES lygmeniu dėl balastinių vandenų tvarkymo, azoto oksidų, sieros jūriniame kure, anglies dvideginio mažinimo, laivų utilizavimo. Ir visa tai yra užkraunama ant laivo savininko pečių", - mano G. Kutka.

Deklaratyvi rinkliavų nuostata

Lietuvos laivų savininkų asociacija ne kartą siūlė peržiūrėti Klaipėdos uosto rinkliavas ir pradėti taikyti nuolaidas laivams, kurie jau dabar naudoja alternatyvų, švaresnį kurą ir atvyksta į uostą komerciniais tikslais. Pasak G. Kutkos, šiuo metu taikoma daugiau deklaratyvi uosto rinkliavų nuostata, leidžianti taikyti 70 proc. nuolaidą navigacinei krantinės ir laivo rinkliavoms, jei laivai atvyksta į Klaipėdos uostą tik suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) bunkeriavimo tikslais. Tačiau alternatyvų kurą naudojantys laivai, atgabenantys į Klaipėdos uostą krovinį ar išgabenantys, negauna jokios nuolaidos.

PLANAI. AB "DFDS Seaways" iki 2030 m. CO2 emisiją ketina sumažinti 45 proc., o iki 2050-ųjų tapti aplinkai neutralia įmone.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Komerciniai laivai tik išimtiniais atvejais atvyksta į uostą vien tik pasipildyti kuro atsargų. Dažniausiai laivo pakrovimas ar iškrovimas uoste derinamas su bunkeriavimo paslauga. G. Kutkos teigimu, Uosto direkcija laikosi nuostatos, kad tokios nuolaidos taikymas komerciniais tikslais atplaukiantiems laivams blogintų jos kapitalo grąžą.

Jis primena, kad 2019 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame numatyta parengti mokestinių lengvatų sukūrimą alternatyviais degalais varomiems laivams.

Tai būtų tik savireklama

Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako su laivų savininkais šia tema jau kalbėjęs ir ketina su jais diskutuoti, nes direkcijai kyla klausimų. Diskusija atidėta dėl blogėjančios užsikrėtusiųjų COVID-19 situacijos Lietuvoje.

Vienas iš laivų savininkų siūlymų - mažinti rinkliavas dujomis varomiems laivams, įplaukiantiems į Klaipėdos uostą. Pasak A. Latako, tokių pavyzdžių uostuose yra. "Jeigu tu taikai nuolaidas laivams, varomiems ar dujomis, ar elektra, plačiai paskleidi tą žinią, galima sakyti, pataikai į tam tikrą žaliojo uosto kriterijų. Atrodytų, kad taip daryti yra gerai.

Mes analizuojame situaciją, esančią Baltijos jūroje. Joje dujomis varomų laivų labai mažai, o visame pasaulyje jie sudaro tik 2 proc. visų laivų.

Į Klaipėdos uostą įplaukia trys tokie laivai konteinervežiai: "Nord", "Polard", "Aurora" ir vienas, gabenantis cementą - "Green Land", kuris pastaruoju metu nepasirodo. Šio laivo išskirtinumas - jis vienintelis iš visų laivų Klaipėdos uoste bunkeriuojasi dujomis. Taigi jis dar patrauklesnis. Visi jie yra linijiniai laivai ir bet kuriuo atveju Klaipėdą lanko", - sakė A. Latakas.

Jo teigimu, su Lietuvos vėliava plaukiojančių tokių laivų nėra, tad Uosto direkcija nemato jokio akstino imtis rinkliavų mažinimo. Kyla klausimas - kas pasikeistų, jeigu tiems keturiems laivams būtų sumažintos rinkliavos? Uosto direkcijos vadovo manymu, tai būtų tik savireklamos dalykas, kad Klaipėdos uostas žengė didelį žingsnį žalumo linkme. "Mes galėtume tuos laivus įsileisti ir veltui, bet dėl to tokių laivų nepadaugės", - sako jis.

A. Latako manymu, ko gero, situacija pradės keistis tada, kai Baltijos jūroje atsiras daugiau tokių laivų, kai uostai dėl jų pradės konkuruoti. Tada jau būtų galima uoste įrengti ir bunkeriavimo stotelių ir kalbėti apie rinkliavos mažinimą. "Jeigu dyzeliniu kuru varomi laivai būtų perdaromi į varomus dujomis, tada reikėtų žiūrėti, kaip tuos laivus privilioti į Klaipdą, kad jie neplauktų, pavyzdžiui, Į Rygą", - sakė jis.

"Mes norime būti žali"

A. Latako teigimu, Klaipėdos uoste 20 proc. rinkliavų nuolaida taikoma laivams, kurie turi savo šiukšlių tvarkymo sistemas, nes tokių laivų yra daugiau. Pasak jo, tai daryti prasminga ir žalumas aiškiai matyti - jie nepalieka Lietuvoje šiukšlių.

Šiuo metu skirstomi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, skirto kovai su COVID-19 pasekmėmis, pinigai, kuriuos reikės panaudoti iki 2026 metų. Lietuvos ūkiui remti jame numatyta apie 2,4 milijardo eurų.

"Mes, kaip uostas, pateikėme nemažai projektų, kuriems norėtume gauti europinių lėšų, tarp jų ir projektai, susiję su žalumu. Mums reikia tų pinigų, mes žinome, kam juos panaudoti. Turime daugybę projektų ir patys, ir uosto įmonės", - teigė A. Latakas.

Vienas iš tokių projektų būtų kelių elektros stotelių ir transformatorinių įrengimas, kad atplaukę laivai galėtų jomis naudotis ir išjungti savo jėgaines. Pirmiausia bus orientuojamasi į kruizinius laivus. Šis projektas jau yra įtrauktas į direkcijos darbotvarkę, dabar laukiama atsakymo iš Susisiekimo ministerijos, ar šiam tikslui bus skirta pinigų. Šiam projektui, kuris bus įgyvendinamas 2021-2025 metais,numatyta apie 15 mln. eurų.

Uosto direkcija yra pateikusi paraišką trims locmaniniams laivams, varomiems dujomis, o ne dyzeliniu kuru, įsigyti, bepilotėms skraidyklėms, kurios galėtų ne tik padėti locmanams įvesti laivus, bet ir spręsti aplinkosaugos klausimus.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, jeigu būtų gautas finansavimas, vėl būtų pradėta galvoti apie žemsiurbės, kainuojančios dešimtis milijonų eurų, įsigijimą. "Jeigu gautume finansavimą, Uosto direkcija galvotų apie atliekų surinkimą, t. y. ji įsigytų arba hibridinį, arba elektra, arba dujomis varomą laivą. Beje, dujos jau tampa nebepopuliarios dėl to, kad jos vis tiek yra iškastinis kuras. Jau reikia galvoti apie elektrą", - sako A. Latakas.

Kito kelio nėra

Sieros emisijai mažinti skirtos įrangos įdiegimas AB "DFDS Seaways" laivuose kainavo apie 30 mln eurų. Dūmų plautuvės keltuose, kuriuose buvo galima tai padaryti, buvo sumontuotos per 3 metus.

Pasak šios bendrovės vykdomojo direktoriaus Jono Nazarovo, dar gerokai prieš Paryžiaus memorandumą Europos laivų savininkų asociacija diskutavo ir konstatavo būtinybę ruoštis CO2 mažinimo reikalavimams. Jo teigimu, DFDS palaiko siekį mažinti anglies dvideginio emisiją laivyboje. Šiuo klausimu intensyviai dirbama jau nuo 2008 metų. DFDS turi parengusi vadinamąjį "klimato planą" su konkrečiomis iniciatyvomis, kurios leis bendrovei iki 2030 metų CO2 emisiją sumažinti 45 procentais, o iki 2050-ųjų tapti aplinkai neutralia įmone.

"Manau, kad didžioji dalis verslo supranta, kad kito kelio stabdyti klimato kaitą, ko gero, nėra. Be abejonės, tai kelia daug ir rimtų iššūkių. Trumpųjų nuotolių laivyba, efektyvindama egzistuojančias technologijas, tegali sumažinti 20-25proc. CO2 emisijos. Likusioji dalis gali būti sumažinta tik naujomis technologijomis, pvz., nauju sintetiniu CO2 neutraliu kuru", - kalbėjo J. Nazarovas.

Jo teigimu, DFDS dalyvauja įvairiose CO2 mažinimo iniciatyvose, įmonė dar 2019 m. investavo į CO2 neutralaus kuro gamybos startuolį. CO2 neutralaus kuro gamyba, pasak J. Nazarovo, tik viena medalio pusė. Daug pastangų pareikalaus tokio kuro tiekimo infrastruktūros sukūrimas ir pakankamos jo gamybos apimtys, naujos kartos laivų statyba, laivų adaptavimas ir kt.

Paklaustas, ar laivų savininkai junta, kad Klaipėdos uoste būtų skatinami laivai, kurie naudoja mažiau taršų kurą, J. Nazarovas atsakė: "Uostai turi savų galvos skausmų - infrastruktūros palaikymas ir gerinimas, pajėgumų didinimas. Jiems taip pat reikia prisitaikyti prie griežtėjančių gamtosauginių reikalavimų ir kt. Jeigu galvoje turite rinkliavų lengvatas, tai tokios lengvatos egzistuoja SGD varomiems laivams, užeinantiems į Klaipėdos uostą pasipildyti SGD kuro. Kol kas pasaulyje tokių laivų nedaug. Kita vertus, uosto rinkliavų lengvatos vargu ar turėtų įtakos laivų savininkų investiciniams sprendimams, tai labiau solidarumo ir požiūrio į gamtosaugą gestas."