Kalėdinė dovana Lietuvos žmonėms - galimybė keliauti be patikros

Lietuva turėtų prisijungti prie Šengeno erdvės šiemet naktį iš gruodžio 21 į 22 d. Tačiau tam, kad tai taptų realybe, Lietuvos pasieniečiai turėjo įgyvendinti milijonus litų kainuojančius projektus, finansuojamus Šengeno priemonės programos lėšomis.

Vien tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR) šiemet turėjo įgyvendinti Šengeno programos lėšomis finansuojamus projektus Klaipėdos regione, kurių vertė - apie 80 mln. Lt. VSAT vado generolo Sauliaus Stripeikos teigimu, šios lėšos panaudotos 100 proc.

Praėjusį antradienį PAR pristatė tris už Šengeno priemonės programos lėšas įgyvendintus projektus - stebėjimo sistemą, įsigytus laivus ir rekonstruotą krantinę.

Šventinėje ceremonijoje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys akcentavo, jog iki lemiamo sprendimo, kurio tikimasi gruodžio 6 d., buvo žengta žingsnis po žingsnio. Lietuvos valstybė jau lapkritį yra pasirengusi įsilieti į Šengeno erdvę. Pasak R. Šukio, galimybė judėti be patikros - kalėdinė dovana ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos žmonėms.

Šio laivo įgulai už išgelbėtą gyvybę jau gali padėkoti ne vienas žvejys

Šiemet gruodį PAR pasieniečiai dar žada pakviesti ir į naujos uosto užkardos atidarymą, kuri taip pat statyta Šengeno lėšomis buvusio žvejybos uosto rajone - Naikupės ir Žalgirio gatvių sankryžoje. Jai buvo skirta 7,5 mln. Lt. Užkardą statė konkursą laimėjusi AB "Klaipėdos hidrotechnika".

"Elektroninė akis"

PAR jau gali naudotis nauja Techninių stebėjimo priemonių sistema. Šį projektą įgyvendino tarptautinį konkursą laimėjusi privati Izraelio bendrovių grupė "Elbit Systems Ltd". Jo vertė - 33 mln. 300 tūkst. Lt.

Pamatę tokius pasieniečių katerius, kontrabandininkai jau sunerimo. Šis gali pasiekti 40 mazgų greitį

Visoje Lietuvos pakrantėje buvo pastatyti 6 bokštai - Šventojoje, Nemirsetoje, Juodkrantėje, Nidoje, Rusnėje, Kopgalyje. Visuose juose yra įrengtos dieninio ir naktinio matymo kameros, o papildoma kamera dar pastatyta ir Nidos televizijos bokšte.

Informacinis centras, kuriame surenkama visa bokštų kamerų perduodama informacija, laikinai įrengtas angare, kuriame pasieniečiai laiko laivą ant oro pagalvės "Christina". Taip yra todėl, kad pasieniečiams niekaip nepavyksta susitarti su Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybe dėl Kopgalio užkardos renovacijos. Vėliau informacinis centras bus perkeltas į rekonstruotas patalpas.

Informacijos centre įrengtos 6 darbo vietos. Techninio skyriaus vyr. specialistas Rolandas Gruodis rodo, ką galima pamatyti monitoriuose

Minėta stebėjimo sistema skirta Lietuvos teritorinei jūrai, pakrantei (priekrantei) ir pasienio vidaus vandenims Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Ekspertų vertinimu, tai viena moderniausių stebėjimo sistemų, naudojama aptikti, identifikuoti objektus teritorinėje jūroje. Vaizdžiai tariant, šios sistemos dėka paspaudus vieną mygtuką gali matyti, kur yra koks laivas, sužinoti jo koordinates.

Stebėjimas vykdomas ištisą parą. Pasak generolo S. Stripeikos, radiolokacinės stebėjimo sistemos įsigijimas - reikšmingas įvykis visai Lietuvai. Dabar turtingieji žmonės perkasi jachtas ir pažeidimai, susiję su narkotikais, persikelia į jūrą.

Pasak generolo, dabar netgi bus matoma, kas gadina kopas, ir filmuota medžiaga bus perduodama tam, kam reikia.

Esant geram orui vidutinis laivas yra matomas jūroje už maždaug 26 km nuo kranto. Didieji laivai turi automatinę laivų atpažinimo sistemą, tad jie pasieniečius ne itin domina. Jų akiratyje bus maži ir vidutiniai laivai. Antradienį kompiuterių monitoriuose informacijos centre galėjome matyti netgi naftos telkinį D-6.

Dabar laivus Kopgalyje švartuoti kur kas patogiau

Nebereikės daužyti laivų

Baigtas pirmas krantinių pasieniečių laivams Kopgalyje rekonstrukcijos etapas. Šiuos darbus atliko UAB "Hidrostatyba". Projekto vertė - 11 mln. 241 tūkst. Lt, jis įgyvendintas per 10 mėnesių.

VSAT vadas generolas S. Stripeika prisiminė tuos laikus, kai jis vadovavo PAR, kiek tada kildavę problemų, kai žvejai turėdavę švartuoti savo laivus prie nerekonstruotų krantinių - juos apdaužydavę.

Kol kas konkursas dėl antrojo šių krantinių rekonstrukcijos etapo nepaskelbtas. Pasieniečių laivai iš Danės upės galėtų vasarą jau kraustytis prie šių krantinių. Žiemą jiems gali pakenkti ledai. Po antrojo rekonstrukcijos etapo, kai bus pastatytas dar vienas pirsas, laivams čia stovėti bus labai patogu.

Stebėjimo sistemos informacinis centras laikinai įrengtas šiame angare

Sakoma, kad prie šių krantinių per parą bus galima patikrinti 50 įvairios paskirties laivų, o pasieniečiai tikina, jog aptarnaus jų tiek, kiek bus. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius priminė, kad klaipėdiečiai nekantriai laukia šių krantinių antrojo rekonstrukcijos etapo pabaigos.

Kontrabandininkai sunerimo

Antradienį pristatytas įsigytas naujas laivas, kainavęs 1 mln. 920 tūkst. Lt, skirtas reaguoti į pažeidimus jūroje, ir keturi jūriniai kateriai, visi kainavę 1 mln. 350 tūkst. Lt. Visi jie pastatyti Suomijos laivų statykloje. Suomijos atstovas pabrėžė, kad Lietuvos pasieniečiai labai gerai žinojo, kokie reikalavimai keliami šiems laivams, ir suomiams buvę malonu dirbti su lietuvių profesionalais.

Pasak R. Šukio, kontrabandininkai Kuršių mariose jau sunerimo, pamatę tokius laivus. Anot S. Stripeikos, Lietuvos pasieniečiai jau gali jaustis lygiaverčiais su kolegomis Europoje. Dabar jau taip, kaip anksčiau, kai jie pažeidėją matydavo ir girdėdavo, bet neturėdavo su kuo "paimti", nebebus.

Už Šengeno lėšas buvo įsigyti trys didesni kateriai, kurių ilgis apie 11 m ir daugiau, ir 5 mažesni. Pasak pasieniečių, jų dėka kuro bus galima sutaupyti 4 kartus daugiau.

Klaipėdos pasieniečių turimi trys laivai "Lilian", "Kihu" ir "Madeleine" jau yra gana seni. Klaipėdos krašto pasieniečiai tikisi, kad galbūt kitais metais jiems pavyks įsigyti ir didesnį naują laivą.

Valentinas UBAS