AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) direktorių Naglį Puteikį piktina tai, kad tiek Klaipėdos savivaldybėje, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje yra valdininkų, taikančių dvigubus standartus: turintiems daug pinigų jie atleidžia viską, jų neturintiems, kelia absurdiškus reikalavimus.
Tiek laivų statykla "Baltija", tiek laivų remonto įmonė "Laivitė" kaip ir "Klaipėdos laivų remontas" yra miesto centre. Tačiau "Baltija" gali statyti milžiniškas konstrukcijas, o KLR negali net tekinti. Pritarta net tam, kad "Baltijoje" būtų pastatytas 74 m aukščio kranas, o KLR neleidžiama pasisodinti aukštesnio nei 50 cm krūmo, idant neužstotų piliavietės. Vadinasi, krūmas užstos, iškreips siluetą, sugadins panoramą, o kranas ne?
"Laivitė" gali atlikti suvirinimo darbus dideliuose laivuose kad ir per naktis, o jeigu gražia uniforma apsirengęs KLR darbininkas praeis pro pro šalį, tai įsižeis kruizinių laivų keleivius? Pasak N. Puteikio, atsakymas, kodėl niekas nebando auklėti "Laivitės" ar "Baltijos", o išskirtinis dėmesys šia prasme skiriamas tik "Klaipėdos laivų remontui", labai paprastas: pastaroji bendrovė neturi tiek pinigų kaip anos dvi.
Ir puodas juodas
N. Puteikiui nesuprantama, kodėl niekam nerūpi, kad to paties kruizinio laivo keleivė su aukštakulniais bateliais nesugebės paeiti teatro aikšte arba vaikščioti senamiesčio gatvelėmis. Pasak KLR direktoriaus, tie kurie kritikuoja laivų remontininkus, tegu pagalvoja, kaip tuos pačius kruizinių laivų keleivius pasitiks miestas. Juk dabar Klaipėdos senamiestyje iš kanalizacijų sklinda kvapai, kurių nei Kauno, nei Vilniaus centrinėse gatvėse ir senamiesčiuose neužuosi. Pasak direktoriaus, baisi smarvė iš kanalizacijos sklinda ir senojoje perkėloje prie kelto, ir prie Taravos Anikės paminklo, be to, senamiestyje yra ir daugiau smarvės taškų. Todėl kalbos Savivaldybėje, jog paišini laivų remontininkai gadins nuotaiką kruizinių laivų keleiviams, N. Puteikiui primena situaciją - juokiasi puodas, kad katilas juodas.
Viena kitam netrukdo
AB "Klaipėdos laivų remontas", kruizinių laivų terminalo operatorės, direktoriaus manymu, kruizinių laivų terminalas laivų remontininkų veiklai nė kiek netrukdys. Net jeigu kitais metais į Klaipėdą atplauktų ne 24, o, sakykime, 50 kruizinių laivų. Paprastai jie prie krantinių uoste stovi ne ilgiau kaip 8-12 valandų. Taigi per metus tik 24 ar 50 dienų dalis krantinės, t. y. 300 metrų, bus užimta. Visa krantinė - 500 metrų - būtų užimta tik tokiu atveju, jeigu atplauktų du kruiziniai laivai iš karto. Taigi krantinė bus laisva nemažai laiko, tad prie jos galės švartuotis karo ar kiti į Klaipėdos uostą atplaukę laivai.
KLR pagrindinė veikla - laivų remontas, N. Puteikio manymu, kruizinių laivų terminalui tikrai netrukdys. Beje, pasak jo, kruizinio laivo keleiviai pirmiausia matys "Laivitėje" dirbančius remontininkus. Direktoriaus teigimu, AB "Klaipėdos laivu remontas" atstumas tarp žmogaus su darbo drabužiais ir kruizinio laivo keleivio bus maždaug 500 metrų, o iki "Laivitės" darbininkų - 300 metrų.
"Mes suprantame, kad blogai atrodydami negalime susiformuoti gero įvaizdžio. Purvini ir tepaluoti darbininkai nevaikščios prie kruizinio laivų terminalo. Visi mūsų darbuotojai bus aprengti normaliomis uniformomis, nors profsąjunga ir priešinasi tam, sakydama, kad tai esąs lėšų švaistymas,- sako N. Puteikis. - Atsižvelgdami į mūsų strateginę vietą ir į tai, kad turime atrodyti tvarkingai, pamažu pradedame keisti ir klientus. Norime, kad pas mus stovėtų turtingesnių savininkų laivai, kurie atrodo gražiau. Be to, ieškome veiklos, susijusios su mūsų strategine vieta. Jeigu matome, kad iš žmonių srauto galime uždirbti pinigų, turime pradėti galvoti apie savo išvaizdą. Ir tam nereikės jokių Vyriausybės nutarimų. Toje vietoje, kur vaikščios žmonės, žinoma, nebus pjaustomas metalas."
Blogiausia dalykas - ir likusi iš esmės paskutinė problema, kurią liko išspręsti, N. Puteikio teigimu, yra žmogaus požiūris į darbą. Darbininkas, nenuvalęs rūdžių ir nudažęs įmonės sunkvežimį, paklaustas, kodėl jis taip padarė, atsako: "Čia juk gamyklos sunkvežimis". Bendrovės darbuotojai skatinami mokytis. Tačiau norinčių tobulintis yra, pasak direktoriaus, tik keli procentai. Į darbą bendrovėje priimami ir jauni žmonės, turintys perimti čia po kelias dešimtis metų išdirbusių žmonių patirtį. Žinoma, ir KLR kaip ir kitos uosto įmonės nori gauti sertifikatų, liudijančių apie gerą darbo kokybę. Direktorius tiki, kad jie bus gauti.
Bus vienintelė įmonė uoste
AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje ketinama įrengti ir automobilių stovėjimo aikštelę, kad žmonės galėtų atvažiuoti į muziejų. Galimas daiktas, atėję pasižiūrėti klasikinio muziejaus, jie norėtų pamatyti ir pačią gamyklą, prie krantinių tiesiog pasižiūrėti į laivus, susipažinti su uostu. Svarstoma galimybė įrengti vietas, iš kurių būtų galima pasižiūrėti, kaip dokuojamas laivas, panaudoti slipą koncertams rengti, demonstruoti iki šiol tebeveikiančias XIX a. pabaigos stakles, įmonės teritorijoje didžiuliame ekrane rodyti kino filmus ir t. t. "Turime nemažai eksperimentinių planų, o ar pavyks juos įgyvendinti ar ne, pamatysime",- sako N. Puteikis.
Anksčiau į KLR teritoriją buvo galima lengvai pateikti per pasukamąjį tiltelį. Tad ir dabar bendrovė ketina grįžti prie prieškarinio modelio. Planuojama į dalį gamyklos teritorijos padaryti ribotą įėjimą, nes nenorima rodyti, kaip gaminami, sakykime, vožtuvai, t. y. išduoti visų savo meistriškumo paslapčių. O į kitą gamyklos dalį būtų galima lengvai įeiti. Pasak N. Puteikio, per Jūros šventę atlikta repeticija parodė, kad galima suvaldyti žmonių srautus, ateinančius pažiūrėti muziejaus. Tai drąsina. Todėl ketinama padaryti vienintelę uoste įmonę, į kurią žmonės galėtų ateiti beveik laisvai, t. y. jie nebūtų įleidžiami tik naktį. Direktoriaus manymu, ši atrakcija įmonei, ko gero, duotų ir šiokių tokių papildomų pajamų.
Įmonė prie vandens negali bankrutuoti
Be laivų remonto ir kruizinių laivų terminalo nemažas dėmesys KLR skiriamas jachtų uosteliui ir tikimasi iš jo gauti papildomų pajamų. Šiuo metu bendrovės uostelyje yra laikoma keliasdešimt jachtų ir katerių. Žiemą, tie, kurių savininkai norės tokios paslaugos, bus laikomi angaruose. Iki vėlyvo rudens jachtų uostelyje ketinama padaryti tiek pontonų, kiek jų bus reikalinga kitą vasarą. Čia tvarkoma aplinka likviduojant gamyklinį vaizdą. Beje, jau suremontuotas administracinis namelis, kuriame įrengti dušai, tualetai, pastatytos skalbimo mašinos. Žodžiu, stengiamasi, kad buriuotojai čia gautų ne blogesnį servisą nei Klaipėdos jachtklube.
Bendrovė iš Savivaldybės išsinuomojo vadinamąją "dušmanų" prieplauką. Kol kas problema tebėra keltas. Kai tik jis iš senosios prieplaukos bus perkeltas į Šiaurės ragą, tada visa Danė taps laisva upe - transporto arterija. Tada ir "dušmanai" (laivelių, plukdančių žmones į Smiltynę už 1 Lt) persikelsią iš piliavietės įlankėlės į Danės upę, o visame užutekyje galės švartuotis jachtos. Jų savininkai galės rinktis, kur statyti laivą. Jeigu laivelis stovės ten, kur bus didžiausia apsauga, mokestis bus didesnis.
Beje, jau dabar "Klaipėdos laivų remonto" jachtų uostelyje kiekviena jachta yra apdrausta iki 100 tūkst. Lt. Jeigu kas nors atsitiktų, sakykime, jachta sudegtų, būtų apvogta, jos savininkui būtų kompensuojami nuostoliai. Planuojama tokią apsaugą ir draudimą garantuoti bent jau pusėje užutekio. O savininkams, turintiems mažiau pinigų, bus įrengti pontonai per 2 metrus nuo krantinės ir bus saugojamas tik pats įėjimas ant pontonų. O klaipėdiečiai galės ateiti čia pasivaikščioti ir grožėtis stovinčiomis jachtomis.
Visa tai, kas susiję su uostelio infrastruktūra, operavimu, daroma AB "Klaipėdos laivų remontas" lėšomis. Šiemet bendrovė turi labai daug išlaidų, nes reikia tiesti vandentiekį, elektros kabelius, įrengti lietaus kanalizaciją kruiziniame laivų terminale, pačiame jachtų uoste, ir verkiant reikėjo perdengti dviejų cechų stogus. Tam buvo išleisti savi pinigai. Pavyko išsisukti ir nereikėjo skolintis, užstatant ką nors bankams. Tačiau kitoms papildomoms išlaidoms nebesurasta nė vieno cento.
Liko didžioji problema - reikia sutvarkyti jachtų uostelio prieigas, kelius, takus ir pačią krantinę. Tai padaryti be Savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, PHARE ar kokių nors kitokių lėšų, N. Puteikio teigimu, KLR nepavyks, nes tokie darbai kainuos dešimtimis milijonų litų.
Taigi, KLR remontas sukasi kaip išmanydamas, ir jo reikalai, direktoriaus manymu, tikrai nėra tokie blogi, kaip kam mors atrodo ar norėtųsi, kad taip būtų. N. Puteikiui kelia nuostaba, kaip prie bankroto ribos galėjo prieiti AB "Senoji Baltija", nes, jo manymu, įmonės, esančios prie vandens, bankrotas neįmanomas, nebent būtų daromi kokie nors specialūs judesiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą