Pakeistose taisyklėse, toje dalyje, kuri reglamentuoja kvalifikacijos palaikymą, numatyta, kad nuolatos jūroje dirbantys jūrininkai, jeigu jiems nereikia kelti kvalifikacijos, gali gauti diplomo patvirtinimą pateikę tik plaukiojimo cenzą. Tai yra jie turės įrodyti, kad per pastaruosius penkerius metus bent metus laiko dirbo darbą pagal išduotą diplomą.
Tiems, kurie norės kelti kvalifikaciją, reikalavimas laikyti egzaminą ir būti atestuotiems išliks. Suprantama, kapitonui kvalifikacijos kelti jau nebereikia. Jam, turinčiam kapitono diplomą ir einančiam tokias pareigas laive, kapitono diplomo galiojimo terminas bus pratęsiamas be egzaminų, be atestavimo, tik pateikus plaukiojimo cenzą liudijantį dokumentą. Tačiau lankyti tuos kursus, kurie privalomi, t. y. asmeninio gelbėjimosi, gaisrų gesinimo, ligonių slaugos, GMDSS operatoriaus ir kt., bei atsiskaityti už juos bus privaloma. Naujos taisyklės aktualu ne tik kapitonams, bet ir kitiems jūrininkams, nepageidaujantiems kelti kvalifikacijos.
Pasak Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, tokie ketinimai taps realybe tada, kai Seimas patvirtins naują Saugios laivybos įstatymo redakciją. Tikėtasi, kad tai įvyks 2011-ųjų pavasario sesijoje, netgi planuota, kad nauja redakcija pradės galioti nuo 2011 metų liepos 1 d.
Poįstatyminius aktus LSLA jau buvo parengusi 2011 metų birželį. Tačiau kol nėra patvirtinta nauja minėto įstatymo redakcija, tie projektai guli LSLA darbuotojų stalčiuose.
Nauja įstatymo redakcija, dar pernai pateikta Seimui tvirtinti, buvo atmesta dėl tam tikrų Teisės komiteto pastabų. Susisiekimo ministerija atsižvelgė į jas, buvo pataisyti keli straipsniai ir redakcija vėl pateikta Vyriausybei, kuri šiai redakcijai jau yra pritarusi.
Nauja minėto įstatymo redakcija ir vėl pateikta Seimui svarstyti, tačiau kokioje sesijoje šis įstatymas bus svarstomas, dar nežinoma.
"Manau, tai tik laiko klausimas. Viliamės, kad šiemet pavasario sesijoje Seimas svarstys naują Saugios laivybos įstatymo redakciją", - sako E. Zacharevičius.
Už dokumentus - per milijoną litų
Lietuvos jūrų laivų jūrininkų registre šiuo metu yra įregistruota apie 17 tūkstančių jūrininkų. Iš jų tik 5 622 jūrininkai ir 1123 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai, t. y. dirbantys keleiviniuose laivuose stiuardais, virėjais ir kt., turi galiojančius jūrinius dokumentus. Daugiausia tarp pastarųjų yra eilinių jūreivių ir motoristų - 2498, laivavedžių - per 1500, mechanikų - per 1500.
2011-aisiais jūrinių dokumentų buvo išduota 12 827 vienetai. Už jų išdavimą LSLA surinko per 1 mln. 155 tūkst. Lt. Pasak LSLA direktoriaus, vidutinė vieno jūrinio dokumento kaina yra apie 90 Lt ir valstybės nustatytos rinkliavos nekeičiamos nuo 2008 metų. Tačiau, norėdami gauti kai kuriuos liudijimus, jūrininkai turi lankyti specialius kursus. Įkainius už kursus nustato mokymo įstaigos ir LSLA įtakos daryti negali, nes tai jau ne valstybės rinkliavos.
Kas 5 metus stebimas didesnis jūrinių dokumentų išdavimo skaičius. Pasak E. Zacharevičiaus, tai susiję su tuo, kad nuo 2002 metų, kai pradėjo galioti diplomavimo konvencijos pataisos, kas 5 metus jūrininkai privalo atnaujinti savo dokumentus. Pernai irgi buvo dokumentų išdavimo pikas, bet naktimis stovėti eilėse kaip anksčiau nebereikėjo. Naujo piko tikimasi 2016-aisiais.
Vidaus vandenyse
Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 2010 m. liepos 1 d. egzaminuoja ir vidaus vandenų laivų laivavedžius. Pernai teises gavo 1947 vidaus vandenų specialistai ir laivavedžiai. Paprastai norinčiųjų valdyti savo valtis kasmet būna apie 2 tūkst., o tokių laivų registruojama apie 3 tūkstančius.
Stebima tendencija - teisės įsigyjamos tam, kad galėtų išsinuomoti valtis. Už vidaus vandenų transporto specialistų egzaminus pernai surinkta 135 tūkst. Lt.
Šiuo metu vidaus vandenų laivavedžių registre yra įregistruota 14 743 vidaus vandenų laivų specialistai ir laivavedžiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą