Karinės jūrų pajėgos pažymi dešimtmetį.

1992 metų liepos 4 d. Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivams buvo įteiktos kovinės vėliavos. Ši data tapo KJP atkūrimo data. Taigi šiandien kariškiai švenčia savo jubiliejų: 8 val. bus laikomos Šventosios mišios Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, 9.30 - 10 val. kariai žygiuos nuo bažnyčios iki Tetaro aikštės, kur 10 val. klaipėdiečiai galės pamatyti jų rikiuotę. Vėliau vyks iškilmingas minėjimas Klaipėdos dramos teatre. Nuo 11 iki 14 val. Danės upės Šiaurės rage vyks Karinių jūrų pajėgų ginklų, technikos ir amunicijos paroda.

Istorijos puslapius pavarčius

1991 m. birželio 6 d. Klaipėdoje buvo suformuota profesionali ekspertinė taryba. Jos uždavinys bus suteikti profesionalią pagalbą Krašto apsaugos departamentui atkuriant Lietuvos Respublikos karinį laivyną. Tarybos pirmininku buvo išrinktas A. Butkevičius. Į Tarybą įėjo profesionalūs buvę TSRS karo laivyno karininkai: pirmo rango kapitonas Juozapas Algis Leišis, pirmininko pavaduotojas, kapitonas leitenantas Eugenijus Miliauskas, sekretorius, tarybos nariai antro rango kapitonai Vytautas Urbas ir Vytautas Sirevičius.
1991 m. gruodžio 1 d. krašto ministro įsakymu "Dėl pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės suformavimo" buvo įteisintas Karinių jūrų pajėgų pavaldumas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Pakrančių apsaugos rinktinės vadu buvo paskirtas J. A. Leišis. 1992 m. sausio mėnesį Pakrančių apsaugos rinktinės štabo viršininku paskirtas Vytautas Urbas.
1992 m. vasario 7 d. organizuota Klaipėdos uosto apsauga - pasienio kontrolės funkcijas mažųjų laivų prieplaukoje pradėjo patrulinis kateris "Vytis-2".
1992 m. gegužės 15 d. hidrografinis kateris "Vilnelė", o birželio 16 d. gelbėjimo laivas "Vėtra" buvo perduoti Pakrančių apsaugos rinktinei.
1992 m. birželio 24 d. tarnybą KJP pradėjo Raimundas Baltuška, paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės atskiro laivų diviziono vadu.
1992 m. liepos 1 d. į Klaipėdos uostą dalykinio vizito atplaukė pirmas užsienio valstybės karo laivas JAV fregata "Hawes".
1992 m. liepos 4 d. LR Seimo pirmininkas V. Landsbergis dalyvaujant Krašto apsaugos ministerijos vadovybei laivui "Vėtra", kateriui Nr.21, sargybiniam kariui Nr. 22, Klaipėdos įgulai iškilmingoje rikiuotėje karinių jūrų pajėgų vėliavas įteikė pakrančių apsaugos rinktinės vadui J. A. Leišiui ir trijų didžiausių laivų vadams R. Biliui, A. Aukštikalniui ir V. Mogeniui. Aidint Lietuvos himnui vėliavos buvo iškeltos laivuose, įvyko Klaipėdos įgulos paradas.
Vėliau tais pačiais 1992 metais atskiro laivų diviziono pagrindu buvo suformuota karinė jūrų flotilė. Taigi kariškiai ir pasieniečiai atsiskyrė. Vėliau flotilė pavadinta Karinėmis jūrų pajėgomis. Flotilės, o vėliau KJP vadu buvo paskirtas R. Baltuška, o štabo viršininku V. Urbas, daug pastangų įdėjęs kuriant KJP, organizuojant pakrančių apsaugą, modernizuojant laivus, su švedų pagalba rengiant kovinius dokumentus. Tarnybą KJP štabe V. Urbas baigė 1999 m. balandžio 26 d., o balandžio 27 d. pradėjo dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kur dirba ir dabar. Nuo 1994 m. jis dėstytojauja Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute.
Šiandien pirmas atkurtų KJP štabo viršininkas V. Urbas džiaugiasi tuo, kad KJP sparčiai vystosi ir eina reikiama kryptimi.
Apie tai, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais šiandien gyvena Klaipėdoje dislokuotos Karinės jūrų pajėgos kalbėjomės su dabartiniu vadu jūrų kapitonu Kęstučiu Macijausku. Apie tai skaitykite kituose "Vakarų ekspreso numeriuose.