Karinio jūrų laivyno kūrėjai liko už borto

Karinės pajėgos

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, savanoriais kūrėjais laikomi tie, kurie tarnauti karinėse struktūrose pradėjo iki 1991 m. gruodžio 31 d. Tačiau 1991-aisiais Lietuva dar neturėjo karo laivų flotilės, ji dar buvo tik kuriama.

Oficiali karo laivų flotilės įkūrimo data - 1992 metų liepos 4 d. Tad Lietuvos karinės jūrų pajėgos (LKJP) liko be savanorių kūrėjų statuso. Nors pats Vytautas Landsbergis buvo žadėjęs, kad įstatymas bus pakoreguotas, tačiau viskas taip ir liko. Ir tol, kol neatėjo metas karininkams eiti į atsargą sukakus nustatytam amžiui, tuo niekas ir nesirūpino. Kai buvo kuriamas karo laivynas, jo kūrėjams ne galvoje buvo pensijos reikalai, rūpesčių ir problemų netrūko. 1992-ieji buvo įdomus laikotarpis - dar tebebuvo Rusijos kariuomenė.

Taigi už borto liko beveik visi Lietuvos karinio laivyno kūrėjai. Jiems pritrūko 5 mėnesių, kad išeidami į atsargą gautų normalią pensiją. Šiuo atžvilgiu pasisekė tik tiems, kurie perėjo į karo laivyną iš savanorių pajėgų. Tačiau tokių tik keli. Beje, ir pirmųjų savanorių laivyno kūrėjų labai mažai beliko. Jie išsibarstė, ir nebėra grėsminga armija, kuri gali pareikalauti savo teisių.

Padėjo kapitonų klubas

Buvęs karo laivo "Vėtra" vadas komandoras leitenantas Vytautas Mogenis, sukakus nustatytam amžiui, t. y. 46 metams, turėjo išeiti į atsargą. Šiemet rugpjūčio 6 d. buvo paskutinė jo tarnybos diena. Beje, šiemet kovo mėnesį dėl sveikatos būklės į pensiją išėjo ir laivo "Vėtra" bocmanas Piotras Morozovas.

V. Mogeniui vadovaujant "Vėtrai" laivas nepatyrė avarijų ar avarinių atvejų. Pasak buvusio vado, į kitas rankas jis atidavė sveiką laivą. "Vėtra" buvo pastatyta 1977 metais. Vadui išėjus į atsargą buvo pradėtas planinis jos remontas, atliekamas kas trejus metus.

Jei ne Klaipėdos kapitonų klubas, nežinia, ką būtų reikėję toliau daryti V. Mogeniui. Karo laivų flotilei jis nebereikalingas, jo pensija nedidelė. Jam nepriskaičiavo jo kaip civilio išdirbtų metų ir jis prarado daugiau kaip 15 metų darbo stažą.

Skaudu, žinoma, nes netgi tiems, kurie tarnavo sovietų kariuomenėje, tas laikmetis buvo užskaitytas skaičiuojant pensiją, o tie, kurie atėjo į Lietuvos karo laivyną iš civilinių organizacijų, liko nuskriausti pensijų atžvilgiu.

Be to, paaiškėjo, jog buvęs kariškis įsidarbinti konvenciniuose laivuose negali, diplomavimo taisyklių dirbančiųjų nekonvenciniuose laivuose nėra - žodžiu, V. Mogenis atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.

Tačiau tarpininkaujant Kapitonų klubui jis tapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotoju, kapitonu stažuotoju. Atrodo, įveikti ir biurokratiniai trukdžiai, dėl kurių V. Mogenis esą negalėjo būti Uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivo "Šakiai" kapitonas ir pakeisti į pensiją išeinantį Vygantą Naujoką. Tad, ko gero, buvęs karo laivo vadas dar galės panaudoti per tiek metų sukauptą patirtį.

Kariškiu tapo atsitiktinai

V. Mogenis baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Laive "Vėtra", priklausiusiame Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijai, pradėjo dirbti 1989 metais.

Tarnauti kariniame laivyne, kaip ir daugelis kitų, V. Mogenis pradėjo 1992 metų pavasarį. Kariškiu tapo, galima sakyti, atsitiktinai. Tada buvo įdomus laikmetis, nes daug ką tada teko daryti pirmą kartą. Norinčiųjų dirbti Lietuvos kariniame laivyne tada per daug nebuvo, bet kažkas turėjo tai daryti. Tad vienu jų tapo V. Mogenis. Likimas jį suvedė su Algimantu Leišiu, tuometiniu pakrančių apsaugos rinktinės vadu.

Kariškiai laivus, tarp kurių buvo ir "Vėtra", perėmė 1992 metų pavasarį. A. Leišis paprašė V. Mogenio likti "Vėtroje". Pirmaisiais metais kariškiai jūrininkai priklausė Pakrančių apsaugos rinktinės atskiram laivų divizionui. Tada jis turėjo tik 21-ąjį katerį, "Vėtrą" ir iš žvejybos laivelio "Metkij" perdarytą katerį. Vėliau pastarasis buvo nurašytas kaip senas laivas.

Šturmanas V. Mogenis su savo laivu "Vėtra" išsiskyrė 1992 metais iki 1997 metų. Iš pradžių jis vadovavo 21-ajam kateriui, vėliau norvegų dovanotam patruliniam laivui "Dzūkas", buvo pirmas jo vadas. Nuo 1997 metų kovo 24 d. iki pat išėjimo į atsargą, t. y. septynerius su puse metų jis buvo laivo "Vėtra" vadas. Šiam laivui jis atidavė devynerius savo gyvenimo metus.

Perplaukė Atlantą

V. Mogenis savo laivu apiplaukė visas Baltijos šalis, tik Rusijoje neteko būti. "Vėtra", aprūpinimo ir štabo laivas, daugiausiai plaukioja iš visų LKJP laivų. Nuo 1998 metų "Vėtra" kasmet po pusę metų būna priskiriama BALTRON'ui. Ji jau atliko šešias misijas šiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių laivų junginyje. Šiemet savo misiją ten ji baigė liepos 10 d.

Šiemet misija buvo labai aktyvi. Buvo surengtas euroturas Šiaurės jūros regione. Lankytasi Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje. BALTRON'o laivai dalyvavo bendrose pratybose su tų šalių laivais.

Kiek jūrmylių jam vadovaujant nuplaukė "Vėtra", V. Mogenis neskaičiavo, tačiau žino, kad 1998 metais ji nuplaukė 15 tūkstančių jūrmylių. Beje, "Vėtra" buvo pirmas tais metais nepriklausomos Lietuvos karinis laivas, perplaukęs Atlanto vandenyną ir aplankęs Jungtines Amerikos Valstijas.

Plaukiant per Atlantą "Vėtroje" buvo daug studentų, kurie gavo puikios praktikos. Pasak V. Mogenio, trys jauni šturmanai, kurie su juo tada plaukė, dabar jau tapo laivo vadais. Beje, vienas jų, Andrius Širvys, V. Mogenį pakeitė "Vėtroje".

LKJP medalio negavo

1996 metais V. Mogenis mėnesį stažavosi JAV pakrančių apsaugos laivuose, plaukė per Atlantą į Europą. Turi du JAV sertifikatus: vienas apžiūros grupės karininko, kitas - instruktoriaus, vadinasi, gali mokyti kitus. 1997 metais Danijoje mokėsi statyti jūrines minas. Dvi savaites Danijoje lankė paieškos ir gelbėjimo vadovo kursus, turi sertifikatą, duodantį teisę vadovauti paieškos ir gelbėjimo darbams vietoje. Kanados mokykloje baigė dvi savaites trukusius taikos palaikymo kursus, Vokietijoje - mėnesį trukusius kovos už laivo gyvybingumą kursus, Danijoje, NATO bazėje, 2 savaites mokėsi vesti laivą radiolokaciniame treniruoklyje. Be to, Kanadoje 5 mėnesius mokėsi anglų kalbos, dalyvavo daugelyje kariškų paieškos ir gelbėjimo pratybų jūroje. Jam, kaip laivo vadui, teko dalyvauti ne vienoje realioje gelbėjimo operacijoje.

Už gerą tarnybą 1995 metais V. Mogenis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio medaliu, 1998 m. - Vyčio kryžiaus ordinu. Turi nemažą krašto pasaugos ministro, kariuomenės, pajėgų vadų padėkos raštų krūvelę. Tiesa, žynybinio LKJP lygmens medalio taip ir negavo, jis populiaresnis tarp štabo karininkų.

Kalbėjosi su princu

Lankydamasis JAV V. Mogenis tris kartus dalyvavo princo Andrė, Anglijos karalienės antrojo sūnaus, priėmimuose, į kuriuos buvo kviestas asmeniškai. Jam teko ir kalbėtis su princu.

V. Mogenis prisimena ir prezidento Valdo Adamkaus vizitą Rygoje. Pastarasis pakvietė susitikti Latvijos prezidentę ir tam jam reikėjo Lietuvos teritorijos. Žinia, užsienyje Lietuvos teritorija gali būti arba laivas, arba ambasados pastatas. Tąkart ja tapo laivas "Vėtra", greitai atplaukęs iš Talino į Rygą. Beje, du prezidentai vienu metu laivą aplanko ne kasdien.

O pernai ir užpernai "Vėtroje" lankėsi Mongolijos ir Armėnijos prezidentai, plaukė su kariškiais į jūrą.

Dalia BIKAUSKAITĖ