Kas plauks "Dangės flotilėje"?

"Vakarų ekspreso" inf.

2015-07-16 12:01

Lietuvos jūrų muziejus (LJM) šiemet jau ketvirtą kartą Jūros šventės metu rengs tarptautinį istorinių ir tradicinių laivų paradą "Dangės flotilė".

Liepos 25 d. visą dieną iki vėlaus vakaro bus galima susipažinti su gyvais laivybos istorijos liudininkais: lankyti laivus, darbuotis kūrybinėse dirbtuvėse. Vainikuos šį renginį 18 val. startuosiantis laivų paradas Dangėje tarp Biržos ir Pilies tiltų. Renginį bus galima stebėti nuo krantinių.

Šiemet flotilėje dalyvauja 17 tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. "Vakarų ekspresas" kartu su LJM pristato šiemetinio parado dalyvius.

Kurėnai

Istorinių laivų paradą ves jaus Kuršių marių simboliu tapęs Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - kurėnas "SüD 1". Iš viso parade dalyvauja 4 šio tipo burvaltės - "Sturm 1", "Kuršis", "Rusnа (Rusija).

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės minimos jau net XIV-XV a. kronikose ir Vokiečių ordino valstybės dokumentuose. Kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo.

PIRMASIS. Kurėnas "Kuršis" - tai pirmoji Lietuvoje tradicinio laivo kopija, pastatyta jau ne žvejybos, o pažintinio turizmo tikslams.

Kurėnai būdavo statomi užsakovo žvejo sodyboje. 3-4 savaites dirbdavo laivadirbys, pameistrys ir 1-2 mokiniai. Brėžinių nedarydavo. Medieną burvaltei parūpindavo užsakovas. Bortams naudojo dvejus trejus metus džiovintas ąžuolo lentas, špantams ir ragams - natūraliai išlinkusias ąžuolo šakas. Dugną rinkdavo iš 10-12 cm storio pušinių lentų. Vinis, grandines, apkaustus nukaldavo kaimo kalvis. Bures siūdavo iš medvilninio ar lininio audinio.

1844 m. Kuršių marių žvejybos priežiūros pareigūnai nurodė žvejams ant burvalčių stiebų iškelti kiekvieno kaimo ženklu pažymėtas vėtrunges, o didbures ir bortus ženklinti pirmosiomis gyvenviečių pavadinimų raidėmis bei žvejybos leidimo numeriu.

Burvaltėmis vietiniai gyventojai ne tik žvejojo, bet ir gabeno gyvulius į ganyklas, šieną iš kito marių kranto pievų, vyko į pamaldas.

Kurėnais žvejojo poromis, tempdami 120 m ilgio trisienį tinklą - korną. Įgulą sudarė 2-3 vyrai, dažniausiai vienos šeimos nariai. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Kuršių mariose buvo leidžiama žvejoti tik buriniais laivais.

Po karo, pasitraukus vietiniams gyventojams, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos sunykti.

Vienintelis originalus kurėnas, praeitą šimtmetį dar plaukiojęs Kuršių mariose, yra eksponuojamas Lietuvos jūrų muziejaus senųjų laivų aikštelėje.

Kurėnas "Kuršis" - tai pirmoji Lietuvoje tradicinio laivo kopija, pastatyta jau ne žvejybos, o pažintinio turizmo tikslams. Jį 1992 m. Nidoje pastatė dailininkas Eduardas Jonušas ir laivų statytojas Henrikas Mališauskas. Ši kiudelinė burvaltė pastatyta iš ąžuolo pagal senųjų žvejybos burvalčių su aukštais ragais konstrukciją. Laivo ilgis - 11,2 m, plotis - 3,3 m, bortų aukštis - 1,2 m, stiebo aukštis - 11 m. Kurėno "Kuršis" stiebas iš visų šiuo metu plaukiojančių kurėnų yra pats ilgiausias. Taip buvo padidintas burvaltės buringumas ir kompensuojamas vėjo trūkumas, kadangi kopos užstoja mariose vakarų krypčių vėjus. Kurėnu "Kuršis" vasarą plukdomi poilsiautojai, todėl buvo pažemintos grindys, sumontuoti suoliukai. Burvaltė priklauso E. Jonušo šeimai, laivą prižiūri kapitonas Aurelijus Armonavičius.

14 METŲ. Kurėnas "SüD 1" buvo pastatytas 2001 metais Lietuvos jūrų muziejuje.

2001 m. LJM buvo pastatytas naujas kurėnas "SüD 1", pradėjęs tęstinį projektą "Kurėno sugrįžimas". Burvaltės statybos aikštelė buvo įrengta kaip veikianti ekspozicija po atviru dangumi. Kurėną statė dailidės iš Švėkšnos miestelio - buvo naudojami autentiški metodai ir medžiagos. Laivo ilgis - 9,95 m, plotis - 2,75 m, bortų aukštis - 1,2 m, grimzlė - 0,4 m, stiebo aukštis - 9 m.

Nuo 2002 m. "SüD 1" dalyvauja etnografinėse ekspedicijose Lietuvoje ir svečiose šalyse - Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

Kurėnas "Sturm 1" buvo pastatytas 2006 m. Liaučių kaime. Tai - gafelinis (gafelis - medinis buomas, kurį keliant pakeliama ir didburė) kurėnas, reprezentuojantis senąją žvejų gyvenvietę rytiniame marių krante - Šturmus (Šilutės rajonas). Laivo ilgis - 11,75 m, plotis - 3,3 m, bortų aukštis - 1,3 m. "Sturm 1" yra vienintelis iš dalyvaujančių parade kurėnų, turintis trijų tipų bures. Laivą pastatė laivadirbis Simas Knapkis, laivo savininkas - Česlovas Žemaitis, naudojantis šį laivą pažintiniam turizmui.

Kurėnas "Rusna" prieš trejus metus buvo pastatytas Kaliningrade, Pasaulinio vandenyno muziejuje. Jį statyti padėjo LJM specialistai. Laivas yra 10 m ilgio ir 2,5 m pločio.

Žemaitijos nacionalinio parko luotas

Luotas - iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis, naudotas susisiekimui, žvejybai bei krovinių transportavimui, atlikdavo kelto funkciją. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį.

Vakarų Lietuvoje archeologinių kasinėjimų metu rasti luotai net iš II-III a. Europoje luotai žinomi jau nuo mezolito laikų (VIII-V tūkst. pr. m. e.). Seniausias jų rastas Nyderlandų Karalystės teritorijoje. Daugiausia luotai būdavo grubokai išskobiami iš ąžuolo, jų ilgis - iki 5,5 m, bukais galais.

Lietuvos upėse ir ežeruose luotais naudotasi iki XX a. pradžios, vėliau juos pakeitė valtys.

LUOTAS - iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis, naudotas susisiekimui, žvejybai bei krovinių transportavimui, atlikdavo kelto funkciją.

2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė aliejumi, o paskui sėkmingai išbandė Platelių ežere. Darbus atliko medžio meistrai Česlovas Talačka, Vytautas Blistrubis, Vytas Jaugėla, skulptorius Antanas Vaškys ir archeologas Klaidas Perminas.

Parenga pagal Lietuvos jūrų muziejaus informaciją