Kelią į didžiąją jūrą pastojo vizos ir gaisrai

Laivai ir žmonės

Dirbti valstybiniame laive Vaclovą Gailių privertė nelaimės krante - gaisrai namuose. Reikia padėti šeimai iš naujo įsikurti.

Prieš tai jūromis ir vandenynais plaukiojęs 15 metų, pastaruoju metu dirbęs komerciniuose užsienio laivuose, V. Gailius pernai vasaros pabaigoje keitė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laive "Šakiai" ilgametį kapitono vyresnįjį padėjėją Bronislovą Latvėną, sulaukusį pensinio amžiaus.

Krabus gaudė ministerijoms

Vaclovas kilęs iš Šilalės rajono. 1979 metais baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą buvo išsiųstas į Tolimuosius Rytus, žvejojo dirbdamas nedideliuose žvejybos laivuose, kurie priklausė mažai valstybinei žuvies perdirbimo gamyklai "Slavianka". Artėjant Naujiesiems metams specialiai buvo išsiunčiami vienas du laivai gaudyti krabų. Jų reikėdavo įvairių ministerijų įtakingiems darbuotojams pamaloninti.

Vasaros sezono metu prie Kurilų salų buvo gaudomos silkės "Ivasi" , o žiemos laikotarpiu - žvejojama Ochotsko jūroje. Vaclovui teko dirbti ir Japonijos jūroje, ir nedidelėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Kartą bėgo slėptis nuo uragano - išplaukė į jūrą pažvejoti, nes Rusijos žvejai buvo girdėję, kad tokiu oru žuvys pačios į tinklus lenda. Ir, pasak Vaclovo, pateko į patį pragarą, kur jis gavo tikrą pirmą jūrinį krikštą. Grįžti į uostą nebebuvo prasmės, teko laukti pusantros paros, kol nurims jūra.

Ištremtas į Rusiją

V. Gailius, galima sakyti, buvo ištremtas į Rusijos tolybes. Tada sovietmečiu dar buvo stengiamasi kuo daugiau rusų palikti Klaipėdoje, o nepatikimus lietuvaičius išgrūsti tolyn į plačiąją tėvynę. 1979 metais, pasak pašnekovo, buvo pirma laida, kai Lietuvos uoste liko tik tie mokslus baigę jūrininkai, kurie turėjo vizas, leidžiančias dirbti užsienyje, o kiti galėjo imti arba laisvą diplomą, arba rinktis Tolimuosius Rytus. Vaclovas negavo vizos, nes turėjo giminių užsienyje, tarp jų buvo ir tremtinių.

Tolimuosiuose Rytuose jis truputį padirbo jūreiviu, paskui trečiu šturmanu ir labai greitai tapo kapitono vyresniuoju padėjėju. Pasak Vaclovo, ten žmonės, kurie dirbo ir negėrė degtinės, sparčiai lipo karjeros laiptais. Jeigu būtų norėjęs likti tame krašte, netrukus būtų tapęs ir kapitonu. Tačiau grįžęs į Lietuvą, jis visada stengdavosi pratęsti atostogas - čia buvo likusi žmona ir vaikai. Dabar Vaclovas gailisi, kad tąkart nepasiėmė savo šeimos, nes butas ten nebuvo problema. Tolimuosiuose Rytuose jis išdirbo tik ketverius metus. "Manęs netraukė Rusijos tolybės",- prisipažįsta kapitono vyresnysis padėjėjas.

"...įsikibęs stalo neišsilaikai.."

Grįžus į Lietuvą darbą susirasti laive jam buvo sunku - neturėjo vizos, teko dirbti krante. Ir tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai vizos klausimas nebebuvo toks aktualus, Vaclovas vėl pradėjo galvoti apie jūrą. 2000 metais jis vėl grįžo prie savo mėgstamo darbo - plaukė į jūrą įsidarbindamas pagal kontraktus sausakrūviuose užsienio laivuose.

Prieš kelerius metus Anglijoje siautė uraganas, vėjo greitis buvo iki 32 m/s. Vaclovo laivo neįleido į uostą, teko Lamanšo sąsiauryje štormuoti dvi dienas. Pasak pašnekovo, tąkart vaizdelis irgi buvęs savotiškai gražus.

Kartą viename Anglijos uoste paėmęs krovinį laivas plaukė į Norvegiją ir vidury Šiaurės jūros pričiupo vėjukas iki 30 m/s. "Vaizdas buvo tikrai gražus: 100 m ilgio laivas lipa į bangą ir atrodo, kad ji kelis kartus ilgesnė už laivą. Lipi lipi - tuoj pradėsi slysti, ir toks malonus nusileidimas... Tokie štormai nebaisūs, jeigu įgula normali, niekas nepradeda panikuoti. Žinoma, jeigu supimas tęsiasi dvi tris dienas, tai išvargina. Reikia pildyti žurnalą, o įsikibęs stalo neišsilaikai..."- pasakojo Vaclovas.

Vėl pradėti nuo pamatų

Kai darbas užsienio laivuose sekėsi, namuose tykojo nelaimės - net du gaisrai. Ir vėl teko pradėti kurti materialųjį gyvenimą krante nuo pamatų.

Todėl ir įsidarbino valstybiniame laive, kuris daugiau budi uoste, nei plaukia - reikia šeimą įkurdinti naujame name.

V. Gailius džiaugėsi, kad "Šakių" įgulos nariai labai greitai jį priėmė į savo tarpą. Pasak jo, įgula puiki: moka dirbti savo darbą ir užjausti vienas kitą.

Dukros - Jūreivystės kolegijoje

Vaclovas turi 4 dukras ir vieną sūnų. Dvi merginos jau sukūrė savo šeimas.

Viena dukra neakivaizdiniu būdu, o sūnus ir jaunėlė stacionare mokosi Lietuvos jūreivystės kolegijoje: merginos studijuoja vadybą ir verslą, o vaikinas - būsimasis laivavedys.

Beje, V. Gailiaus literatūros mokytoja pranašavo jam, jog galįs tapti rašytoju. Ir dabar dar sutikusi klausia, kodėl pasirinko jūrą, o ne literatūrą.

Aidas LAIVINIS