Keltininkams sezonas buvo itin derlingas

Keltininkams sezonas buvo itin derlingas

Bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas į diskusijas, ar reikia statyti tiltą per Kuršių marias, ar - ne, nesivelia. Bendrovė dirba įprastu ritmu, džiaugiasi itin geru šių metų sezonu ir ruošiasi dalyvauti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujotiekio tiesimo darbuose.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje priimtas sprendimas siūlyti Susisiekimo ministerijai sudaryti darbo grupę, turėsiančią atsakyti į klausimą, ar reikia tokio tilto. Jos darbe kartu su kitomis suinteresuotomis pusėmis, be abejo, dalyvaus ir AB "Smiltynės perkėla" atstovai. "Koks bus bendrovės valdybos, akcininkų sprendimas, tokį vykdysime. Jeigu bus pastatytas tiltas į Kuršių neriją, bendrovės veikla, be abejo, keisis, bet tai ateities dalykai. O dabar mes kaip dirbome, taip dirbame ir toliau", - aiškino "Smiltynės perkėlos" vadovas D. Butvydas.

Dalyvaus statyboje

SGD terminalo dujotiekio vamzdžio, eisiančio po marių dugnu iš terminalo prie Kiaulės Nugaros salos į krantą, tiesimo darbus atliksiančiam rangovui reikės ant ten pasistatyto pontono susivežti techniką, o paskui vėl parsigabenti į krantą. Jis jau kreipėsi į bendrovę "Smiltynės perkėla" dėl kelto nuomos, ir buvo pasirašyta sutartis.

"Mes jau buvom nuplaukę prie Kiaulės Nugaros, pasimatavom gylį, pasižiūrėjom, kaip ten viskas atrodo. Manau, dar šią savaitę turėtume pradėti plukdyti techniką. Taigi esame naudingi ir kitose srityse", - sakė D. Butvydas.

Sunkus, bet sėkmingas

"Šiemet sezonas - superinis. Žinoma, jis buvo sunkus, daug vežėm, bet daug ir uždirbom. Taigi sezonas nelengvas, bet labai sėkmingas", - džiaugėsi "Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius.

Bendrovės keltai per devynis metų mėnesius perkėlė 6 proc. daugiau transporto priemonių, palyginti su 2012-aisiais. 2011-2012 m. irgi buvo pastebimas nemenkas automobilių srautų augimas - tuomet per metus perkelta daugiau kaip 615 tūkst. transporto priemonių. Šiemet skaičius bus dar didesnis.

Paprastai rudenį transporto srautai, kuriuos kelia bendrovės keltai, gerokai sumažėja. Pernai taip neatsitiko, nes buvo rekonstruojami du įvažiuojamojo kelio į Preilą kilometrai, tęsiama Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukcija. Ir šiuo metu keltai kelia gana daug transporto priemonių, nes pradėta kelio Nida-Preila 10 km atkarpos rekonstrukcija. Bendrovė organizuoja papildomus specialius reisus, tad praktiškai ir ne sezono metu dirbama beveik be grafiko. Juokaujama, kad "Smiltynės perkėlai" sezonas dar nesibaigė, nors, žinoma, tokio kiekio automobilių, koks buvo vasarą, jau nebėra. Jau kelerius metus galiojanti perkėlimo tvarka, kai netilpus automobiliams į keltą, vykstantį pagal tvarkaraštį, tuojau pat organizuojamas papildomas reisas, neverčia keleivių laukti ilgiau nei po keliolika minučių net ir ne sezono metu.

"Šiemet jau per pirmąjį pusmetį bendrovė buvo uždirbusi apie pusę milijono litų pelną, nors įprastai šio laikotarpio rezultatas būdavo minusinis. Šiemet žiema buvo gera - stintos ėjo, žvejų netrūko. Vasara buvo gera. Ko gero, ir ekonominė situacija šiek tiek gerėja, tad poilsiautojų šią vasarą Neringoje tikrai buvo labai daug. Na, ir, nežiūrint padidėjusių krovos apimčių, pavyko dar apie 400 tūkst. Lt sumažinti ir bendrovės sąnaudas", - sėkmingą sezoną nulėmusias priežastis vardino D. Butvydas.

Kad ir kaip keista, nors keleivių ir automobilių srautai didėja, nemokamų neringiškių perkėlimų, kuriuos "Smiltynės perkėlai" kompensuoja Lietuvos automobilinių kelių direkcija, valstybei priėmus sprendimą juos kelti nemokamai, mažėja. Jau pernai šioje srityje buvo sutaupyta apie 0,5 mln. Lt valstybės lėšų, šiemet per 9 mėnesius ši suma sumažėjo dar apie 120 tūkst. Lt, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

"Lipo" ant sankryžos

Vasarą Naujojoje perkėloje be pertraukų transporto priemones kėlė trys "Smiltynės perkėlos" keltai, dirbo keturios įgulos. Tačiau kelis savaitgalius vis dėlto nepavyko išvengti to, ko jau seniai nebūdavo - keltų laukiančios mašinos šiek tiek "lipo" ant Minijos sankryžos. Tačiau ir autotransporto priemonių srautai buvo tokie, kokių anksčiau nėra buvę, bent jau "Smiltynės perkėlos" darbuotojai tokių neprisimena. Atrodo, Neringa jau fiziškai sunkiai talpina tiek automobilių, kiek šiemet jų važiavo per sezoną.


"Automobilių srautas gali būti ir labai didelis, bet jeigu jis važiuoja tolygiai, spėjame su juo susitvarkyti. Jeigu visi suvažiuoja vienu metu, suprantama, nespėjama visų aptarnauti. Piko savaitgaliais per dieną buvo perkeliama 2,5 tūkst. - 3 tūkst. autotransporto priemonių. Bent jau kol kas laivų judėjimas uoste mums netrukdo. Nemanau, kad ir mes kam nors trukdome. Kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Įprastai tokį skaičių automobilių keliame ir niekas Minijos gatvėje net nepajunta. Nespėjame kelti, kai automobiliai suvažiuoja vienu metu, bet taip buvo tik keletą dienų per visą sezoną ir truko tik keletą valandų", - aiškino bendrovės vadovas.

Keleivių srautas auga

Keleivių šiemet per 9 mėnesius, skaičiuojant ir Naująją, ir Senąją perkėlas, perkelta daugiau kaip 1,8 mln. Šiemet ir jų srautai augo, nors vasarą delfinai dar nebuvo grąžinti į Lietuvos jūrų muziejų. Beje, kai delfinai buvo išvežti, bendrovė skaičiavo ženklų keleivių srautų sumažėjimą. Dabar delfinai jau sugrąžinti, ir kai tik bus pradėti jų pasirodymai, "Smiltynės perkėla" žada atnaujinti tiesioginį kelto reisą iki delfinariumo.

Šiemet pavasarį buvo kilę techninių problemų su keltu "Nida", dėl detalių gamybos ir tiekimo užtruko jo remontas. Užtat senasis keltas "Kintai" dirbo gerai ir užduotis įvykdė. Jeigu ir kitais metais bus toks ledonešis, ko gero, vėl "Kintai" turės paplušėti, nes "Nida" patiria tam tikrų problemų, kai reikia dirbti ledų sąlygomis.

Anot "Smiltynės perkėlos" generalinio direktoriaus, autotraukinukai niekada itin pelningi nebuvo. Šiemet jie važinėjo į Lietuvos jūrų muziejų, tačiau jo lankytojų srautai buvo sumenkę, nes nebuvo delfinų, tai mažiau naudotasi ir traukinukų paslaugomis. Bendrovė norėtų juos išnuomoti, nes sezonui 2-3 mėnesiams reikia samdyti vairuotojus, mokėti atlyginimus, kontroliuoti bilietų pardavimą, o uždarbis menkas. Galimybę nuomoti traukinukus svarstė ir palangiškiai, ir neringiškiai, bet taip ir nesiryžo. "Mes nuomotume traukinukus, bet nuomotojų neatsiranda", - sakė D. Butvydas.

Didžiausias įvykis - naujas terminalas

"Smiltynės perkėla" kasmet grąžina dalį paskolos bankui už įsigytus naujus keltus. Pasak jos vadovo, tai jai jokių problemų nesukelia. Šiuo metu dar yra likę sumokėti apie 14 mln. Lt. Paskutinis mokėjimas numatytas 2019-aisiais.

Didžiausias ir istorinis įvykis per šį sezoną "Smiltynės perkėloje" - Senosios perkėlos keleivių terminalo Šiauriniame rage atidarymas. Buvo pastatytas pastatas keleiviams, sutvarkyta visa teritorija, nutiestos komunikacijos, vandentiekis, lietaus ir nuotekų tinklai, pastatyta siurblinė ir kt. Pasak D. Butvydo, tai buvo plyno lauko investicija.

Pelnas atiduodamas valstybei

Keltų kuro kainos kyla nuolat, PVM keleivių pervežimui keletą paskutinių metų buvo išaugęs net 4 kartus - nuo 5 iki 21 proc., o keleivių bilietų ir autotransporto priemonių kėlimo kainos nejudinamos jau ne vienerius metus. Kadangi bendrovė kiekvienais metais didina uždirbamą pelną, ko gero, yra manančių, kad ji galėtų mažinti bilietų kainas.

Tačiau "Smiltynės perkėla" 80 proc. savo pelno atiduoda dividendams, t. y. valstybei, o likę pinigai naudojami keleiviams teikiamų paslaugų kokybei, infrastruktūrai gerinti. Pavyzdžiui, keleivių terminalas Šiauriniame rage pastatytas iš tų lėšų, kurias uždirbo pati bendrovė. Taigi į Neringą važiuojantys poilsiautojai krauna pelną ne į "Smiltynės perkėlos", o daugiausia į valstybės kišenę. "Bendrovė uždirba valstybei ir nėra jos išlaikoma. Kuo didesnį pelną turėsime, tuo daugiau dividendų sumokėsime į valstybės biudžetą", - sakė D. Butvydas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder