Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) 76-osios sesijos posėdžiuose, kurie prasidės nuo 2002 m. gruodžio 2 d., ir IMO diplomatinėje konferencijoje, vyksiančioje nuo 2002 m. gruodžio 9 iki 13 d., bus svarstomi ir priimami kai kurie IMO SOLAS konvencijos ir Tarptautinio laivų ir uosto pajėgumų saugos (ISPS) kodekso (ISPS Code) pakeitimai. Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) yra sunerimusi, kad priėmus numatomus pakeitimus gali būti pažeistos jūreivių ir profsąjungų teisės, kad jūrininkai geriausiu atveju priskiriami rizikos grupei, o blogiausiu atveju - nusikaltėliams. LJS pirmininkas Petras Bekėža išsiuntė nerimo kupiną raštą LR Vyriausybės ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui ir laukia atsakymo. Laiške premjerui rašoma:
"Mes esame labai sunerimę dėl kai kurių pasiūlymų IMO SOLAS konvencijos XI-2 skyriaus pataisų ir kai kurių su šia konvencija susijusio Tarptautinio laivų ir uosto pajėgumų saugos (ISPS) kodekso nuostatų. Ypač didelį nerimą mums kelia tai, kad kai kurios nuostatos gali pažeisti jūreivių žmogiškąsias bei profsąjungų teises ir gali neatitikti tarptautinių žmogaus teisių dokumentų. Mūsų nuomone, svarbu, jog IMO imtųsi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad jos priimamos nuostatos visiškai atitiktų tarptautinius žmogaus teisių dokumentus.
Kita vertus, mums nerimą kelia ir tai, kad siūlomame pakeistame tekste nebuvo atsižvelgta į su žmogiškuoju veiksniu susijusius aspektus ir kad buvo išbrauktas tekstas dėl leidimo jūrininkams išeiti į krantą. Be to, daroma prielaida, kad, kol priešingai neįrodyta, jūrininkai geriausiu atveju priklauso rizikos grupei, blogiausiu atveju - nusikaltėliams. Ši nuostata yra nepriimtina, todėl būtina ieškoti geresnės pusiausvyros tarp saugos, žmogaus teisių ir pagarbos pagrindinėms jūrininkų žmogiškosioms teisėms aspektų. Tas faktas, kad jūrininkai gyvena ir dirba laive, negali būti per daug akcentuojamas. Jūrininkai klasifikuojami kaip ypač pažeidžiama darbininkų grupė, kuriai būtina speciali apsauga, ir tai patvirtina daugelis jūrininkams apsaugoti priimtų tarptautinių dokumentų. Šis susirūpinimas turi atsispindėti nuostatose, kurias šių metų gruodžio mėnesį priims IMO.
Mes išnagrinėjome Tarptautinės organizacijos, vienijančios visas pasaulio profsąjungas (ICFTU), kuriai priklauso ir Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF), pasiūlymus ir visiškai pritariame jų turiniui bei pasiūlytiems XI-2 skyriaus ir atitinkamo ISPS kodekso pataisymams, įskaitant konferencijos rezoliucijos dėl žmogiškojo veiksnio aspektų ir jūrininkų leidimo išeiti į krantą projektą. Norėtume tikėti, kad mūsų Vyriausybės atstovai IMO posėdžiuose turės nurodymus aktyviai remti ICFTU pasiūlymus ir užtikrinti, kad būtų visiškai apginti jūrininkų interesai.
Jūrininkai dažnai dirba ir gyvena tarptautinėje prekybos laivyboje dalyvaujančiuose laivuose ilgiau negu 6 mėnesius. Galimybė išeiti į krantą yra svarbi, norint patekti į laivą ir palikti jį pasibaigus sutartam darbo laikotarpiui bei pailsėti krante. Leidimas išeiti į krantą yra vienas iš ilgiausių ir labiausiai gerbiamų jūrinių papročių, be abejo, jis yra vienas iš gyvybiškai svarbių jūrininkų gerovės elementų, susijusių su jų darbo ir poilsio sąlygomis. Tačiau leidimui išeiti į krantą kyla grėsmė tiek teisiniu, tiek praktiniu požiūriu - daugėja pranešimų, kad dabar, laivui stovint kai kurių šalių uostuose, daugelis jūrininkų patiria vis daugiau sunkumų. Jūrininkams ne tik neduodamas leidimas išeiti į krantą ir patekti į krante esančius socialinio aprūpinimo objektus, bet netgi dažnai pasitaiko atvejų, kai pastatoma ginkluota apsauga, neleidžianti jūrininkams išeiti į krantą.
Su analogišku elgesiu susidūrė ir Lietuvos jūrininkai kai kuriuose Afrikos ir JAV uostuose 2001-2002 metais. Leidimo išeiti į krantą klausimai aiškiai nurodyti IMO tarptautinėje jūrų laivybos gerinimo konvencijoje (1965). Leidimas išeiti į krantą, be jokios abejonės, yra vienas gyvybiškai svarbių jūrininkų gerovės elementų jų gyvenimo ir darbo sąlygų požiūriu. Taigi tai yra esminis dalykas, užtikrinant tinkamą darbą jūroje ir tarptautines pastangas rūpinantis saugesnėmis jūromis ir švaresniais vandenynais. Manome, kad šiuos klausimus taip pat būtina įrašyti į naują SOLAS konvencijos XI-2 skyrių ir su juo susijusį ISPS kodeksą. Mūsų nuomone, svarbu, kad būtų įrašytas papildomas reikalavimas, tai yra sąlyga, kad prieš patvirtindama uosto pajėgumų saugumą nacionalinė administracija pareikalautų, jog plane būtų aiškiai nurodyta, kad jūrininkams turi būti leidžiama išeiti į krantą, taikant pirmo lygio saugumą, ir kad būtų palengvintas įgulos narių patekimas į laivą ir iš laivo. Be to, norėtume tikėtis, kad IMO posėdžiuose dalyvausiantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai turės nurodymus aktyviai remti ir skatinti šios nuostatos įrašymą į galutinį tekstą.
Būtume dėkingi, jei mūsų Vyriausybė patvirtintų, jog būsimuose IMO posėdžiuose ji veiks gindama jūrininkų žmogiškąsias bei pagrindines pagarbos žmogui teises ir šiuo aspektu aktyviai rems ICFTU pasiūlymus bei reikalavimą įrašyti nuostatą, jog nacionalinė administracija uosto pajėgumų saugos planą tvirtina su sąlyga, kad jame bus aiškiai nurodytas leidimas jūrininkams išeiti į krantą ir palengvintas jūrininkų išėjimas į krantą."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą