Panašu, kad klaipėdiečiai dažnai užmiršta turį švyturį. Aišku, juk nei prie jo pasėdėsi, nei į vidų pateksi. "Strateginis objektas" - burbteli budintieji, įkandin piktai suloja sarginis šuo - taip žlunga ne vieno viltis pamatyti uostą ir įplaukiančius laivus iš keturiasdešimties metrų aukščio bokšto viršūnės.
Visgi kai kuriems nusišypso laimė užkopti į Klaipėdos švyturį. Dažniausiai tai mes, plunksnagraužiai, kurie, aprašinėdami įvairias senienas, sau duoną pelnom. Taigi, nuvykstu prie Burių gatvėje stūksančio švyturio, kur mane pasitinka Aleksandras Jurovas, vienas iš keturių apie nakties laivų kelrodį plušančių žmonių. Jis ir supažindina su taip retai svečių sulaukiančiu miesto simboliu.
Turbūt kils klausimas, ką tame švyturyje galima veikti? O visgi, nors jis modernizuotas, o šviesos stiprumas reguliuojamas automatiškai, reikia kasdien tikrinti, prižiūrėti kelrodžio darbą.
Švyturio istorijoje nebuvo nakties, kada jo šviesa nebūtų rodžiusi kelio laivams, o patikimą jo darbą užtikrina ten dirbantys specialistai. Juk laivams kelią rodyti - ne juokas.
Pakilę suktais siauručiais laiptais į pačią švyturio viršūnę, randame didžiąją, 1963 metais įtaisytą, beveik pusantro metro aukščio, lempą. Tai ji ir padeda laivams rasti kelią į uostą. Be jos švyturio viršūnėje esančiame balkonėlyje stovi ir mažesnė, avarinė, lemputė, kuri dega viso labo penkių šimtų vatų galingumu. Ji automatiškai įsijungia tada, kai kas nors nutinka didžiajai šviesai.
Net jei visame mieste dingtų elektra, švyturys dirba sklandžiai, kadangi kelrodžio viduje įrengta visa generatorinė, kuri gamina elektros energiją specialiai švyturiui.
Stipriam vėjui spaudžiant ašaras, apžiūrinėjame švyturio balkonėlyje esančius įrenginius. Be avarinės ir dar vienos, senesnės, ranka uždegamos lemputės, čia galima rasti stebėjimo kamerą, kuri naudojama uosto teritorijai stebėti. Iš čia stebima, kad koks nekviestas svečias į mūsų uostą neįsėlintų. Be jo, čia galima rasti net "Omnitel" ryšio stiprintuvą, kurio skleidžiamos bangos, sako, ne visad sveikatą gerina.
O šiaip švyturyje saugu, kadangi jis visas metalinis, o stiklai ten, kur stovi didžioji švyturio akis, specialūs - kad vėjas per audrą neišmuštų. Vis dėlto lauke stovi gesintuvai - kaip sako, "dėl viso pikto". Žiemą švyturyje nešalta, kadangi yra radiatorius, o vasarą nekaršta, nes viršuj toks vėjas pučia, kad bet kokį ventiliatorių atstoja. Šiuolaikinis švyturys prikimštas įvairiausios technikos, elektronikos, bet vis tiek jo negalima palikti be priežiūros. Dabar švyturį globoja nebe Uosto direkcija, o Lietuvos saugios laivybos administracija.
Šiais laikais, kai daugelis laivų turi radarų sistemas, švyturiui darbo gerokai sumažėjo. Visgi dar ilgai naktimis grožėsimės jo šviesomis, kadangi net mažiausioms valtelėms ar senesniems laivams yra būtina jo pagalba. Svarbiausia - švyturys neatsiejama vienintelio Lietuvos uostamiesčio dalis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą