Uosto kompanijų atstovai ir tarybos nariai pastebėjo, kad šiuo metu uoste pastebimas didžiulis proveržis, kad darbai išjudėjo iš sąstingio. Ateityje planuojamas visas uosto laivybos kanalo gilinimas iki 14,5 m, įskaitant ir Malkų įlanką.
Uosto direkcijos generalinis s direktorius Eugenijus Gentvilas aptarė pernai metų balandžio 10 d. Plėtojimo tarybos nutarimų vykdymą. Jis pastebėjo, kad Klaipėdos uostas yra pasirengęs krauti stambiagabaritinius ir negabaritinius krovinius ir netgi juos jau krauna.
Būsimo keleivių ir krovinių terminalo pirso ir krantinių statybos darbai turėtų būti pradėti šiemet rudenį. Darbus atliks konkursą laimėjusi AB „Latvijas tilti“. Teisminiai procesai dėl konkurso apskundimo baigti.
Uosto direkcijos 800 mln. Lt investicijų programa iki 2013 metų bus peržiūrima atsižvelgiant ir kintančias sąlygas.
Specialaus gaisrų gesinimo laivo, kuris kainuotų 25 mln. Lt ir kurio eksploatavimas per metus – dar 2 mln. Lt , Uosto direkcija nesiruošia pirkti. Apskaičiuota, kad jai reikės 16 mln. Lt statiniams uosto rezervinėse teritorijose išpirkti.
Užterštas gruntas uoste bus išvalytas kitais metais. Tada bus galima statyti 139 krantinę, kurioje krovos darbus vykdys AB Vakarų laivų gamyklos bendrovė.
Šiemet planuojami baigti trijų Baltijos prospekto sankryžų - su Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu projektavimo darbai. Vis dėlto nuspręsta Baltijos pr. ir Šilutės plento sankryžoje statyti ne estakadą, o iškasą.
Trečiadienį jau pasirašyta sutartis su UAB „Hidrostatyba“ dėl pirso Šiaurės rage Smiltynės perkėlos keltams švartuoti statybos darbų užbaigimo. Jie turėtų būti baigti per penkis mėnesius, t. y. dar šiemet.
Plėtojimo tarybos posėdyje aptart ir mažųjų laivų ir pramoginių valčių prieplaukos statybos reikalai. Ją ketinama pastatyti 2012 metais. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius priminė, kad ši prieplauka turėjo būti pastatyta 2008-aisiais.
Svarstyti ir uostininkams labai svarbūs darbų, susijusių su uosto gilinimu, kuriems išleidžiama daugiausia pinigų, klausimai.
Profesorius Vytautas Paulauskas pasiūlė pagalvoti, ar nereikėtų iškastą gruntą laidoti ne jūroje dampinge, o panaudoti jį kad ir dirbtinei salai supilti. Beje, 19 a., kai dar nebuvo dampingo jūroje, gilinant uostą buvo supilta Kiaulės nugara. Tiesa, ji iki šio niekam nebuvo panaudota.
Pasak E. Gentvilo, ši sala yra dėmesio vertas objektas. Jeigu ne suskystintų dujų terminalo statybai (Kiaulės nugara – vienas iš 13 variantų), tai kam nors kitam ji gali būti panaudota. Iki šiol joje stovėjo tik vienas elektros stulpas, tai tik žolėmis apaugusi kirų perykla. Uosto vadovas mano, kad jeigu joje atsirastų apie 200 darbo vietų klaipėdiečiams, tai būtų labai geras dalykas.
Ministras E. Masiulis pažadėjo susitarti su energetikos ministru dėl kabelio tiesimo Kuršių marių dugnu, kad elektra būtų aprūpinami Neringos gyventojai.
Rezervinių teritorijų klausimu Plėtojimo tarybos posėdyje ginčytasi. Uosto direkcija ketina atsisakyti tų rezervinių teritorijų, kuriose jau yra atsiradę įteisinto turto, kad nereikėtų jo išpirkti. Tarybos narys Bronislovas Lubys atkreipė dėmesį į tai, kad dar nepatvirtinta strategija, o jau norima atsisakyti rezervinių teritorijų. Ministras irgi yra tos nuomonės, kad nereikia skubėti jų atsisakyti, kol dar neparengta strategija, tačiau detalieji tų teritorijų planai turėtų būti rengiami.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą