Uosto direkcijos atstovai neneigia, kad vadinamasis spūdinis arba tarpmoreninis smėlis yra pietinės uosto dalies problema. Ir dėl to bus atliekami papildomi geologiniai tyrimai. Kartu akcentuojama, kad pastatyti įmanoma, tik klausimas, kiek tai kainuotų. Preliminariai manoma, kad dėl spūdinio smėlio statybos kaštai nepadidėtų.
Pastatyti neįmanoma?
Vienas aktualiausių Klaipėdos uosto klausimų šiuo metu - planuoja statyti net du suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus. Valstybinio terminalo, kuriuo rūpintis pavesta AB "Klaipėdos nafta", preliminari vieta - akvatorija prie Kiaulės Nugaros salos. Šiuo metu bendros Lietuvos ir Švedijos UAB "Sweco Lietuva" atstovai jau pristatė visuomenei parengtą SGD importo terminalo plėtros planą bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) bus atliekamas tada, kai bus patvirtintas SPAV bei pritarta PAV programai.
Neseniai Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje buvo svarstyta privataus SGD terminalo Smeltės pusiasalyje, kurį ketina statyti koncernas "Achemos grupė", AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) PAV programa. Komiteto nariai turėjo pastabų, šis klausimas dar bus svarstomas miesto Taryboje.
Tiek vieni, tiek kiti poveikio aplinkai ir strateginių pasekmių aplinkai vertintojai teigia, kad viskas turi būti daroma viešai ir reikalingas visuomenės pritarimas. Reaguodamas į tokius pareiškimus vienas buvęs kapitonas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kreipėsi į "Vakarų ekspresą" tvirtindamas, kad SGD terminalo prie Kiaulės Nugaros neįmanoma pastatyti. Apie tai esą žino ir susisiekimo, ir energetikos, ir aplinkos ministrai. Todėl jis mano, jog tai gali būti tik avantiūra - reklamuojama SGD terminalo statyba norint pagąsdinti "Gazprom".
Kapitonas pasakojo, jog prieš kelerius metus jam teko dalyvauti darbuose netoli Kiaulės Nugaros, kai viena bendrovė atliko gręžinius ir ėmė grunto mėginius. Kapitonas turėjo savo vilkiką ir su juo tempdavo specialią platformą bei pastatydavo ją, kur buvo nurodyta. Kadangi jau tada buvo rengiamasi statyti prieplauką, buvo rengiamas geologinis žemėlapis. Anot pokalbininko, pastarąjį turi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
"Pradėjus gręžti dugną ir pasiekus 30 metrų gylį tvirto grunto nebuvo rasta - tik slenkantis smėlis. Tada esą nuspręsta, kad toje vietoje nieko statyti negalima. Užtat ir netikiu kalbomis, kad Kiaulės Nugara bus sutvirtinta poliais, nes nežinia, į kokį gylį reikės juos kalti - gal iki 50 ar net 100 metrų", - sakė buvęs kapitonas.
O Smeltės pusiasalyje, Jūrų perkėlos terminale, kur KLASCO ketina statyti SGD terminalą, pokalbininko manymu, tai daryti galima - ten gylio pakanka ir krantas sutvirtintas.
Pasak buvusio kapitono, pasaulinė praktika tokia, kad tanklaiviai visada statomi nosimi į jūrą, jog esant reikalui galėtų greitai atsišvartuoti ir nuplaukti. Taigi tanklaiviams apsukti reikės didelio ploto ir gylio, vadinasi, bus kasama didelė, liaudiškai tariant, duobė, į kurią esą pradės slinkti Kiaulės Nugaros smėlis, ir po kurio laiko į ją įgrius visa sala.
Pokalbininko teigimu, toje vietoje, kur dabar yra sala, buvo seklu ir joje kaupėsi sąnašos iš Nemuno. O kai prasidėjo statybos teritorijoje, kurią dabar nuomoja AB Vakarų laivų gamykla, ten buvo atliekami gilinimo darbai ir smėlis pilamas ant Kiaulės Nugaros. Taigi visa sala yra sudaryta iš smėlio.
 |
|
PRAPLĖSTA. Vyriausybė nutarė beveik 270 ha praplėsti vidinę uosto akvatoriją. Ji dabar tęsiasi iki Kuršių mariose esančios Kiaulės Nugaros ir pietinės Klaipėdos miesto administracinės ribos. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr. |
Niekas neklauso?
Kapitonas sako skambinęs ir į Energetikos ministeriją, kalbėjęs su referentu. Pastarasis sutikęs, kad tai labai svarbus klausimas, ir žadėjęs, kad jam paskambins iš AB "Klaipėdos nafta". Bet praėjo mėnuo, niekas nepaskambino. Žmogus norėjo viską išaiškinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Eugenijui Gentvilui, bet sekretorė esą pasakiusi, kad šis nenorįs jo klausyti, ir patarė kreiptis į AB "Klaipėdos nafta".
Pas Klaipėdos merą kapitonas irgi nepateko. Kalbėjo su Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovu Giedriumi Danėliu, šis žadėjęs imtis priemonių. Trumpai tariant, niekas su juo nenorėjo kalbėtis. Todėl praėjusią savaitę parašė oficialų laišką Seimo pirmininkei Irenai Degutienei prašydamas, kad ji pareikalautų pasiaiškinti susisiekimo, energetikos, aplinkos ministrus ir premjerą, o jų pasiaiškinimus perduoti generaliniam prokurorui.
Pietinės dalies problema
Uosto direkcijos Infrastruktūros skyriaus viršininkas Vidmantas Paukštė neneigia, kad buvo atliktas pietinės uosto dalies inžinerinis geologinis kartografavimas, daryti gręžiniai ir rasta tarpmoreninio smėlio. V. Paukštės teigimu, pietinės uosto dalies problema yra būtent šis vadinamasis spūdinis, arba tarpmoreninis, smėlis. Nukasus moreną aptinkamas 2-3 metrų storio smėlio, susimaišiusio su vandeniu, sluoksnis, kuris automatiškai yra "išnešamas".
Anot Infrastruktūros skyriaus viršininko, tokia problema pietinėje uosto dalyje buvo prieš kelerius metus, tačiau tai buvo kelių tūkst. kubinių metrų smėlio išvalymo klausimas. Smėlis buvo išsiurbtas, ir padėtis pagerėjo.
"Mes visus tų geologinių tyrimų, kuriuose sako dalyvavęs jums skambinęs žmogus, duomenis jau nusiuntėme ispanams, kurie yra "Klaipėdos naftos" konsultanto, kompanijos "Fluor" subrangovai. Dabar jie prašo mūsų atlikti papildomus geologinius tyrimus. Manau, mes juos atliksime ir turėsime tikslią informaciją. Prieš ką nors statant visada atliekami detalūs geologiniai tyrimai", - aiškino V. Paukštė.
Šiuo metu Uosto direkcija ruošiasi rengti didžiojo laivybos kanalo gilinimo darbų techninį projektą ir kitais metais pradėti pačius darbus. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad specialiai gilinimo darbų atlikti dėl laivų dujovežių nereikės.
"Jau dabar planuojami gilinimo darbai priešais Kiaulės Nugarą yra pagrindiniai, kuriuos reikia atlikti ir norint priimti laivus dujovežius, o papildomai dėl jų daug kasti nebereikės. Žinoma, visų šlaitų būklę reikės įvertinti. Kol kas dar neturime nei konkrečių projektinių pasiūlymų, nei patvirtinimo, kurioje vietoje tas pirsas bus. Nemanau, kad Kiaulės Nugara nugarmės atliekant jau suplanuotus darbus", - sakė V. Paukštė.
Jis sutinka su tuo, kad geriausia būtų, jog konstrukcija būtų atremta į kietą moreninį priemolį, kad neliktų smėlyje, tačiau, pasak jo, gali būti ir kitaip.
"Pastatyti viską įmanoma, tik klausimas - kiek tai kainuotų. Tikrai nemanau, kad dėl to spūdinio smėlio ženkliai išaugtų statybos kaštai. Galbūt būtų kurioje nors vietoje kalami ilgesni poliai, nežinau, ką inžinieriai projektuotojai suprojektuos, nenoriu kalbėti už tuos, kurie rengs techninį projektą. Jie ir pasakys, kiek ten reikės gilinti. Galų gale pirsą galima statyti ne prie pat Kiaulės Nugaros, jis gali būti ir šiek tiek atitrauktas, liesti salą nebūtina", - sako Uosto direkcijos Infrastruktūros skyriaus viršininkas.
Atlieka visus tyrimus
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys sako, jog dar nėra galutinio sprendimo, kad SGD terminalas bus statomas būtent prie Kiaulės Nugaros, dar tik atliekamos poveikio aplinkai studijos, kurios privalo nagrinėti ir alternatyvius variantus bei numatyti kompensacijos priemones esant kokiam nors poveikiui aplinkai.
A. Kairio teigimu, šiuo metu nėra jokių dokumentų, kurie draustų toje vietoje planuojamą ūkinę veiklą. Žinoma, jeigu visuomenė tam labai aktyviai pasipriešintų, terminalas galbūt nebūtų statomas. Tačiau vienintelis kol kas teisinis būdas uždrausti SGD terminalo statybą - Klaipėdos miesto tarybos sprendimas. Ji gali netvirtinti PAV programos.
Pasak A. Kairio, be to, savo vertinimus pateiks daugybė institucijų, taigi viskas bus pamatuota ir patikrinta. Pirmiausia reikia sulaukti PAV, o tada kalbėti.
AB "Klaipėdos nafta" savo ruožtu akcentuoja, kad atlieka visus projektui reikalingus tyrimus, taip pat ir geologinius inžinerinius bei geocheminius.
"Pagal atliktų tyrimų rezultatus bus priimami sprendimai. Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su tarptautiniu patarėju kompanija "Fluor", kuri yra įgyvendinusi ne vieną pasaulyje SGD terminalo projektą, kas užtikrins sklandų SGD terminlų projekto įgyvendinimą Lietuvoje", - tvirtina "Klaipėdos naftos" atstovai.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad daugiau nei 20 mokslininkų parengta ataskaita rodo, kad geriausia vieta suskystintų dujų terminalo statybai yra Kiaulės Nugaros sala Klaipėdos uoste. Prieš tai tokį sprendimą buvo paskelbusi ir tarpžinybinė grupė, sukurta spręsti šios terminalo statybos klausimus.
"Klaipėdos nafta" jau yra paskelbusi SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimo konkursą, kuriam paraiškas pateikė 3 tiekėjai. Laimėtoją ketinama pasirinkti iki šių metų pabaigos, sprendimą dar turės tvirtinti įmonės valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas.
 |
| NEBŪTINA. Statant SGD terminalą nebūtina liesti Kiaulės Nugaros. Jis gali būti šiek tiek toliau nuo jos. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą