Klaipėdiečių sąlygos mokytis buriuoti - prasčiausios Lietuvoje

Problema

Lietuvai sportinėse buriavimo varžybose šiandien praktiškai atstovauja vieni kauniečiai. Kad ir kaip bebūtų keista, Kaunas, nuo jūros nutolęs miestas, šiandien tapo Lietuvos buriavimo sostine.

Klaipėdoje, jūriniame mieste, vaikams mokytis buriuoti yra prasčiausios sąlygos visoje Lietuvoje. Kuršių marios uoste primena Manto gatvę. Dideli laivai zuja pirmyn atgal iki pat Tarptautinės jūrų perkėlos, tad vaikams plaukioti su "Optimist" klasės jachtomis čia jau darosi gana problemiška. Negana to, Lietuvos uoste su keliais vaikais treneris bedirba tik puse etato ir bėra likę tik 5 treniruotis tinkami "optimistai", tačiau jie per seni, kad būtų galima dalyvauti varžybose.

Pasak Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubo prezidento Rimo Dargio, Klaipėdoje buriavimo padėtis dabar gana sudėtinga. Užtat jis su bendraminčiais ėmėsi iniciatyvos steigti Klaipėdoje vaikų buriavimo mokyklą.

Kauniečius remia Savivaldybė

Kauno mieste vaikų buriavimo mokykla atkurta 2002 metais. Ji panaudos teise įsikūrė Kauno jachtklube. Kol kas tai vienintelė šios sporto šakos vaikų mokykla Lietuvoje. Kauno jachtklubas savaitgaliais rengia ir kreiserinių jachtų, ir jaunimo buriavimo varžybas. Užtat šiandien kandidatai į olimpines žaidynes, vyksiančias Pekine, yra tik kauniečiai. Šiauliuose ir Trakuose situacija panaši kaip Klaipėdoje - dirba po vieną trenerį, mokyklų nėra.

Vaikų buriavimo mokyklą įsteigė Kauno miesto savivaldybė. Ji kasmet mokyklos išlaikymui skiria apie 460 tūkst. Lt. Pagrindinę lėšų dalį sudaro trenerių ir aptarnaujančio personalo atlyginimai. Mokykla turi apie 60 "optimistų", su vaikais dirba 11 trenerių. Be to, Kauno vaikų buriavimo mokykla dar gauna lėšų ir iš rėmėjų, ją šiek tiek remia ir Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS). Iš vaikų imamas tik simbolinis 10 Lt per mėnesį mokestis. Tiesa, iš pradžių tėvams šiek tiek kainuoja šis malonumas, nes vaikui aprengti reikia 500-600 Lt.

Tad nieko nuostabaus, kad Lietuvos buriuotojų rinktinėje daugiausia kauniečiai ir nėra nė vieno klaipėdiečio. Nuo to laiko, kai 1991 m. Klaipėdos vaikų buriavimo mokykla buvo uždaryta, Lietuvos uostamiestis neturi šios sporto šakos prizininkų ir čempionų.

Norintiems dalyvauti olimpiadose buriuotojams keliami aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, reikia būti bent Europos prizininku. Kol kas reikalavimus įvykdė tik vienas kaunietis Giedrius Gužys.

Lietuvos buriuotojų rinktinė į varžybas važinėti gali rėmėjų lėšų dėka. LBS prezidentas Robertas Dargis rūpinasi jos išlaikymu, nes iš Kūno kultūros ir sporto departamento gaunamų pinigų užtenka tik administracijai išlaikyti. 2004 m. Atėnų olimpiadoje dalyvavęs G. Gužys su "Lazer" klasės jachta užėmė 27 vietą. Šiuo metu jis treniruojasi su "Fin" klasės jachta ir ruošiasi Pekino olimpiadai. Lietuvos rinktinės moterys, nors ir nepateko į Atėnų olimpiadą, tačiau turi galimybių išvysti savo atstoves Pekino olimpiadoje.

Valčių prieplauka - gera vieta

Klaipėdoje vaikų buriavimas dar nėra galutinai išnykęs tik trenerio Antano Milvydo dėka. Tačiau šiemet jis gavo pagrindinį etatą Nidoje, kur jam sudarytos geresnės darbo sąlygos. Šiuo metu sportiniam buriavimo mokomajam darbui Klaipėdoje Sporto departamentas skiria apie 10 tūkst. Lt, kurių pakanka dalyvauti vieneriose dvejose varžybose.

Uostamiestyje vaikų buriavimo mokyklos steigėjas būtų Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubas, kurio nuostatuose yra punktas - vystyti vaikų sportinį buriavimą.

Bandyti įgyvendinti vaikų buriavimo mokyklos atkūrimo projektą paskatino tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija miestui yra įsipareigojusi pastatyti naują valčių prieplauką maždaug už pusės kilometro nuo nebaigtos statyti valčių prieplaukos mainais už leidimą pastarąją panaudoti užteršto grunto aikštelės statybai.

Uosto direkcija jau yra užsakiusi valčių prieplaukos techninių galimybių studiją, tad būtų galima manyti, kad po trejų metų už Kiaulės nugaros, kur marios yra plačios, atsirastų gera vieta buriavimo mokyklai. Su Uosto direkcija sutarta, kad LBS kartu su Klaipėdos buriuotojais pateiks pageidavimus dėl buriavimo mokyklos naujojoje valčių prieplaukoje įkūrimo. Uosto direkcija tam neprieštarauja.

Beje, yra manančiųjų, kad Uosto direkcija, prisidėdama prie vaikų buriavimo mokyklos steigimo, galėtų kompensuoti tai, kad vaikams treniruotis Kuršių mariose ties Klaipėdos jachtklubu dabar labai prastos sąlygos. Juk Klaipėdos uosto akvatorija yra visų nuosavybė, ne tik Uosto direkcijos ar Susisiekimo ministerijos.

Taigi pirmi vaikų buriavimo mokyklos steigimo žingsniai jau žengti. Šiai idėjai pritaria ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bet ir LBS bei Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Nesinori prarasti laiko

Tačiau laukiant trejus metus naujos valčių prieplaukos nesinori prarasti laiko. Todėl manoma, kad jau turimomis sąlygomis, kokios yra Klaipėdos jachtklube Smiltynėje, būtina pritraukti jaunimą, kad po trejų metų klaipėdiečiai galėtų ne tik patys vykti į varžybas Kaune, Nidoje, bet jas rengti ir Klaipėdoje. Pasak R. Dargio, niekaip kitaip vaikai geriau neišmoks buriuoti, kaip tik dalyvaudami varžybose. Jo teigimu, reikėtų, kad mokykla turėtų bent 100 vaikų. Iš jų būtų galima vieną kitą atrinkti, kuris po kelerių metų atstovautų Klaipėdai Respublikos pirmenybėse ir aukštesnio lygio varžybose.

Dar šiemet reikėtų surasti tris keturis trenerius, galinčius dirbti su vaikais. Beje, Klaipėdoje nebėra ir trenerių, kurie galėtų treniruoti vaikus siekti aukštesnio lygio. Anksčiau Kūno kultūros akademijoje buvo ruošiami buriavimo treneriai, paskui jų nebeliko. Šiemet bus bandoma rinkti jų kursą.

Mokykla turėtų įsigyti bent du katerius ir apie 30 "Optimist" klasės laivų. Praktiškai vienam vaiku treniruotis reikia vieno laivo. Iš pradžių reikėtų sudaryti grafiką, keistis laivais, kad būtų optimaliai išnaudotos visos galimybės. Kurį laiką vienas treneris galėtų dirbti ir su penkiolika "optimistų", vėliau, atsiradus daugiau trenerių ir norint siekti geresnių rezultatų, vienas treneris turėtų dirbti su 5-6 "optimistais".

Pasak R. Dargio, reikėtų tartis su Uosto direkcija, kad būtų sudarytas tam tikras plaukiojimo "optimistais" grafikas, kad vaikai dar kurį laiką galėtų treniruotis senoje vietoje priešais Klaipėdos jachtklubą, o gabesniuosius reikėtų vežti treniruotis į Nidą.

Beje, Kylio kanalu plaukioja ne šimtai, o tūkstančiai mėgėjų jachtų ir šmirinėja tarp didelių laivų. Vokietijoje jachtos yra lygiai tokie patys eismo dalyviai kaip ir dideli laivai.

Pradėti treniruotis reikia plaukiojant "optimistais". Jais gali buriuoti vaikai nuo 7 iki 14 metų, vėliau - "Radial" klasės, o paskui ir "Lazer" klasės laivais, kuriais jau buriuoja ir vyrai. Lenktyninis inventorius, kuriuo galima treniruotis aukšto lygio varžyboms, tarnauja dvejus trejus metus. Antraisiais mokyklos gyvavimo metais jau būtų galima pirkti ne "optimistus", o aukštesnės klasės laivus ir bandyti siekti geresnių rezultatų.

Tereikia pusės milijono

Specialiai buriavimo mokyklos bazei įsteigti didelių lėšų ar ypatingų pritaikymų nereikia. Pakanka patalpos vaikams persirengti, klasės, kurioje būtų dėstoma teorinė medžiaga, elingo jachtoms laikyti. Būtų gerai turėti videotechniką, filmuoti treniruotes ir analizuoti, kas buvo daroma blogai. Mokyklai labai praverstų ir autobusas, kad galėtų vaikus vežti į varžybas.

Pirmiems mokyklos steigimo Klaipėdoje metams, turint omenyje inventoriaus įsigijimą, mokyklos ir aptarnaujančio personalo išlaikymą, reikėtų apie 500 - 600 tūkst. Lt. Panaši suma susidarytų ir kitais metais, vėliau, kai bus įsigytas inventorius, - kiek mažiau.

"Optimistams" ir kateriams nusipirkti reikėtų apie 200 tūkst. Lt. Šiandien vienas lenktyninis "optimistas" kainuoja apie 15 tūkst. Lt. Paprasti "optimistai", tinkantys treniruotėms, kainuoja 5-6 tūkst. Lt. Be to, kuo daugiau laivų užsisakoma, tuo didesnė nuolaida gaunama. "Lazer" klasės laivas kainuoja 6,5 tūkst. eurų, o vienas kateris - apie 35 tūkst. Lt.

Turėtų remti Savivaldybė

Paklaustas, kodėl taip atsitiko, kad Klaipėdoje vaikų buriavimas merdi, R. Dargis atsakė: "Sovietmečiu buvo sporto mokyklos įkurtos ir Klaipėdoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jos uždarytos. Matyt, kaltas miesto vadovų požiūris. Jie manė, kad uždarius mokyklą bus steigiami klubai, kurie patys išsilaikys. Tačiau praktika rodo, kad be valstybės paramos taip neatsitinka. Jeigu ne miesto ir rėmėjų parama, šiandien nebūtų ir tokių klubų kaip "Neptūnas", "Atlantas".

Klaipėdos jūrinio buriavimo klubo prezidento manymu, Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų prisidėti prie vaikų buriavimo mokyklos rėmimo taip, kaip ji remia "Neptūno" sporto klubą, "Atlanto" futbolo klubą, moterų krepšinio komandą.

Šildo praeities šlovė

Lietuvoje kreiserinių jachtų daugėja, bet klaipėdiečiai, galima sakyti, jų neperka. Tačiau Klaipėda - Lietuvos kreiserinių jachtų uostas. Ar vilnietis, ar kaunietis, ar koks kitas lietuvis, nusipirkęs jachtą, paprastai ją laiko uostamiestyje. Tik nedaugelis jas priglaudžia kur nors kitur, pavyzdžiui, Vilniaus meras Artūras Zuokas savo jachtą laiko Viduržemio jūroje.

Pasak R. Dargio, jeigu Klaipėda neturės vaikų buriavimo mokyklos, neužsiaugins buriuotojų pamainos, uostamiestyje nebus ir jūrinio buriavimo, nebebus mokančių buriuoti. Ir dabar jis laikosi tik entuziastų dėka, pavyzdžiui, Klaipėdos jachta "Lietuva" dar dalyvauja tarptautinėse regatose.

Paprastai sporto mokyklų auklėtiniai, užsikrėtę buriavimo liga, persėda į kreiserines jachtas, buriuoja, dalyvauja tarptautinėse regatose. Lenktynėse aplink pasaulį jų laukia milijonų dolerių vertės prizai. Škiperiais, jūrų vilkais tampa jau 40-50 metų vyrai.

Dabartinė situacija rodo, jog gali atsitikti taip, kad klaipėdiečiai turės puikią infrastruktūrą, krantines jachtklube Smiltynėje, senajame pilies jachtklube, tačiau juose švartuosis tik užsienio buriuotojai arba apsistos užsukusių tarptautinių regatų dalyviai.

O sovietmečiu pagrindinė kova vyko tarp Kauno ir Klaipėdos buriuotojų. Klaipėdiečiai turėjo savo čempionų: Algis Pakalniškis ("Drakono" klasė), Saulius ir Linas Tamkvaičiai ("Fin" klasės jachta). Amžinatilsis Saulius Tamkvaitis, Algis Reika ("Skrajojančio olando" klasė) buvo tapę Sovietų Sąjungos jaunimo čempionais.

Pats Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubo prezidentas R. Dargis ("Žvaigždės" klasė) kelis kartus buvo Lietuvos čempionas. Klaipėdos buriuotojai 1989 su jachta "Lietuva" perplaukė Atlantą, o 1992- 1993 m. pirmieji ne tik Lietuvos buriavimo, bet ir Baltijos valstybių istorijoje apiplaukė pasaulį.

Beje, estai iki šiol nėra apiplaukę pasaulio, nors olimpiniam buriavimui jie gerai ruošiasi. Kai Maskvoje vyko olimpiada, Estijoje, kurioje vyko sportinis buriavimas, buvo pastatytos sportinės bazės. Estai turėjo atstovų ir Sovietų Sąjungos rinktinėje.

Sovietmečiu kreiserinių jachtų buriuotojams būdavo draudžiama išplaukti į jūrą, bet jie rasdavo būdų, kaip tai padaryti. Dabar tam puikios sąlygos, tačiau buriuojančių mažai. Negi uždraustas vaisius buvo skanesnis? Dabar nerandama jaunimo, kuris galėtų dalyvauti Kuršių marių regatoje, todėl būtina jį sudominti buriavimu. Be abejo, šiais laikais visų sporto šakų treneriams su vaikais sunkiau dirbti. Anksčiau, kai jie neturėdavo daug pramogų, ištisomis dienomis sėdėdavo jachtklubuose. O šiandien, pabuvę treniruotėje privalomą laiką, lekia prie kompiuterių.

Dalia BIKAUSKAITĖ