"Klaipėdos Smeltė" kol kas vilčių nepateisina

"Klaipėdos Smeltė" kol kas vilčių nepateisina

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, nemažai uoste per pastarąjį penkmetį pastatytų terminalų jau po truputį pradėjo duoda grąžą. Tačiau yra ir tokių, į kuriuos Uosto direkcija daug investavo, bet norimos grąžos dar negauna.

Prie tokių, ko gero, būtų galima priskirti LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalą. Jo apyvarta kol kas vis dar neauga taip, kaip tikėjosi Uosto direkcija, kaip prognozavo pati bendrovė. Užpernai krova augo gana neblogai, bet pernai ji sumažėjo 3,3 proc. Be Uosto direkcijos investicijų į krantines, pati bendrovė nemažai investavo lėšų į suprastruktūrą, kad šis terminalas dirbtų kaip konteinerių paskirstymo Baltijos jūroje punktas (habas). Tačiau tokios funkcijos jis iki šiol vis dar neatlieka.

Uosto direkcija į 90-96 krantinių rekonstrukciją, kuri buvo pradėta 2007 m., o baigta 2014 m., investavo 20,6 mln. eurų. "Klaipėdos Smeltės" kontrolinį akcijų paketą tarptautinė kompanija "Terminal Investment Limited" (TIL) įsigijo 2008 metais. Iki 2014 metų ji investavo daugiau kaip 70 mln. eurų.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, susidariusi situacija labai priklauso nuo rinkos sąlygų. Pasak jo, nors neretai uosto veikla vertinama kaip lokalios įmonės, tačiau jis užsiima tarptautiniu verslu ir yra labai priklausomas nuo pasaulinių tendencijų.

Drastiškai keičiantis kainų politikai pasaulinėje laivyboje, vykstant aršiai konkurencinei kovai vietoje buvusių keturių laivybos alijansų liko trys - vienas buvo sunaikintas. Jau porą metų laivybos kompanijos MSC ir "Mersk" yra susijungusios ir jų atskaitos uostas, A. Vaitkaus manymu, yra Gdanskas (Lenkija), o ne Klaipėda. Pasak Uosto direkcijos vadovo, belieka tikėtis, kad tokia situacija nesitęs amžinai.

Tapo savotiškais įkaitais

"Vertinkime situaciją, ką reiškia tas "habas" MSC Baltijos jūros regione. MSC nedirba nei iš Brėmerhaveno, nei iš Roterdamo. Ar "Klaipėdos Smeltė" liks jos potencialas? Viskas priklausys nuo to, kaip ateityje pasiskirstys krovinių struktūros. Mes ne veltui keliame klausimą dėl uosto rinkliavų. Kai kurios laivybos kompanijos mano, kad Klaipėdos uostas neturi rinkliavų apskaičiavimo būtent didiesiems okeaniniams laivams ir "transhipmentui" metodikos. Yra rengiama konkurencingumo studija. Šituo klausimu dirbama. Ką daugiau galėčiau pasakyti. Mes visi esame tapę savotiškais įkaitais", - sakė "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška.

Jo teigimu, MSC laivai, dirbantys Gdanske, veža tik vietinius krovinius. Iš Gdansko MSC nedaro "transhipmento" į Baltijos jūros uostus. Kompanija "Maersk" Gdanske skirsto krovinius į Baltijos jūros uostus. "MSC laivai plukdo krovinius, kurie yra skirti tik Lenkijos rinkai. Mūsų regionas yra aptarnaujamas iš Havro, Roterdamo, Antverpeno ir Brėmerhaveno uostų", - sakė R. Juška.

[CITATA]

Paklaustas, kada žadėtasis "habas" Klaipėdoje galėtų pradėti veikti, "Klaipėdos Smeltės" vadovas atsakė: "Negaliu prognozuoti savininko veiksmų. Mes kasmet važiuojame į susitikimus, kalbame apie tai, rodome savo potencialą ir profesionalumą. Pernai antrą ir trečią ketvirtį "Klaipėdos Smeltės" terminalo efektyvumas buvo toks, kad vienai krano linijai krovos greitis buvo geriausias visoje TIL grupėje. Tai rodo, kad mes galime efektyviai ir našiai dirbti ir nesame tie, kurie velkasi uodegos gale, kad nebuvo neteisingai investuota. Mes efektyvūs ir profesionalūs. Reikia išspręsti tik vieną klausimą - duoti mums užtektinai krovinių ir mūsų rezultatai bus dar geresni."

R. Juškos teigimu, kol kas krovinių mūsų rinkai nėra, t. y. jie neplukdomi didžiaisiais laivais, o paskui neiškraunami į mažesnius laivus, kurie juos išgabentų po Baltijos jūros uostus. Pasak bendrovės vadovo, vienintelis "transhipmentas" - tušti konteineriai, nes bendrovėje konteineriai yra remontuojami. Buvo organizuojama papildoma veikla prie "habinio" uosto, kuriame gali susikaupti gana dideli tuščių konteinerių srautai. "Mes tokį gamybos procesą suorganizavome, dirbome atsakingai. Turime vienintelį visose Baltijos jūros šalyse sertifikuotą konteinerių remonto depą. Mums atvežami konteineriai net iš Antverpeno uosto, mes juos suremontuojame pagal visus reikalavimus ir jie vėl išgabenami į Vakarų šalių uostus ir į juos kraunama tam tikra produkcija."

"Savo indėlį įdedame"

Pernai "Smeltė" perkrovė 180 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), terminalo importo-eksporto pajėgumas - apie 400 tūkst. TEU. Skaičiuojant ir "transhipmentą" bendrovė deklaruoja, kad gali krauti apie 600 tūkst. TEU.

"Mes savo indėlį įdedame. Mūsų indėlis į bendrą Klaipėdos uosto krovos taupyklę pavertus tonomis 2017 metais sudarė apie 3 milijonus. Žinoma, nemažą įtaką mums daro kaimynai, kurie pakrauna į konteinerius trąšas ir tie konteineriai pagal statistiką tenka mums. Bet kuriuo atveju tai gera partnerystė, kuri duoda naudos visam uostui. Taip, mes turime didesnį pajėgumą, negu šiandien yra krovinių. Bet tą klausimą sprendžia savininkai. Jų galvos skausmas, kaip išnaudoti efektyviai veikiantį terminalą", - sakė "Smeltės" vadovas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder