Didžiausia pagal plotą pietinėje Klaipėdos uosto dalyje veikianti laivų krovos kompanija "Klaipėdos Smeltė" po kelerių metų sulaukė Vyriausybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos dėmesio. Apie tai, kas dar tik projektuojama, o ką jau artimiausiu metu planuojama statyti "Vakarų ekspreso" redakcijoje susitikę kalbėjo KVJU direkcijos ir "Klaipėdos Smeltės" vadovai.
KVJU direkcija šiemet į naujų krantinių, kurias naudos "Klaipėdos Smeltė", statybą planuoja investuoti 5 mln. Lt.
Prieš keletą savaičių Vyriausybė leido laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" savininkams, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai (VLPFK), sumažinti numatytas investicijas 50 mln. Lt.
Prieš penkerius metus, 1998 m., už 89,5 proc. valstybei nuosavybės teise priklausiusių "Klaipėdos Smeltės" akcijų VLPFK sumokėjo 45 mln. Lt, o per 5 metus įsipareigojo investuoti 75 mln. Lt. Tačiau dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių - avarinės krantinių Nr. 80-115 būklės - VLPFK savo įsipareigojimų įvykdyti negalėjo.
Nors dar 1998 m. balandžio 28 d. Susisiekimo ministerijos kolegijos posėdyje buvo nutarta atlikti krantinių Nr. 80-115 rekonstrukciją, pastatant naujas 2,2-2,4 km ilgio ir 12 metrų gylio krantines, kurios kranto linija būtų apie 70 metrų atitolinta į akvatoriją, taip sudarant papildomą 12 ha teritoriją, skirtą krovos darbams. Nors šis projektas ir buvo įtrauktas į 1997-2000 m. Vyriausybės veiklos programą, tačiau iki šiol taip ir nebuvo įvykdytas.
Pasak "Klaipėdos Smeltės" generalinio direktoriaus Martino Gusiatino, valstybės institucijos ilgai nenorėjo pripažinti, kad ji atsakinga už tai, ką sutarty buvo įrašęs Valstybės turto fondas - pastatyti naujas krantines. Galiausiai Vyriausybė priėmė sprendimą leisti VLPFK sumažinti investicijas iki 25 mln. Lt. Kadangi iki šių metų VLPFK investavo beveik 22 mln., tai iki šių metų spalio beliko investuoti 3 mln. Lt.
Krova patrigubėtų
Pasak M. Gusiatino, jis supranta, kad "Klaipėdos Smeltės" klausimų sprendimas, susijęs su naujų krantinių statyba ir rekonstrukcija KVJU direkcijai yra sunkus. Tačiau jį išsprendus ši krovos kompanija galėtų perkrauti 6-7 mln. tonų įvairių krovinių per metus.
Aišku, pastačius naujas krantines, geležinkelį iškart 7 mln. tonų krovinių neatsiras ir nebus perkrauti. Tačiau M. Gusiatinas drąsiai žada, kad jau pirmaisiais metais būtų perkrauta 2-3 mln. tonų krovinių. Jau dabar yra klientų, kurie kitose krovos kompanijose dėl įvairių priežasčių negali perkrauti savo krovinių. "Klaipėdos Smeltės" vadovo nuomone, taip yra dėl to, kad Klaipėdos uoste labai mažai specializuotų terminalų, kuriuose būtų įrengti našesni perkrovimo įrenginiai, krovos tarifai juose būtų mažesni.
Trūksta skystų chemijos, birių žemės ūkio produktų, maisto, grūdų, specializuotų medienos terminalų. Kai kuriuos jų būtų galima pastatyti "Klaipėdos Smeltėje". Tačiau pastatyti neužtenka, reikia tam tikro gylio, kad prie kompanijos krantinių galėtų būti priimami 25 tūkst. tonų ir didesnės talpos laivai.
M. Gusiatinas sakė, kad jam klientai nesiliauja skambinti ir teirautis, kada "Klaipėdos Smeltė" galės priimti 25 tūkst. tonų talpos laivus. Žadamas 12,5 m gylis prie naujų krantinių duotų naudos ne tik šiai krovos kompanijai, bet ir visam uostui.
Unikalus projektas
Pasak KVJU direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, krantinės, kurias naudos "Klaipėdos Smeltė", statyti bus pradėtos šių metų gale. Vyriausybės investicijų programoje įrašyta, kad naujos krantinės Nr. 82-85 turi būti pastatytos per dvejus metus. Šiemet KVJU direkcija į šį projektą investuoti ketina 5 mln. Lt. Dabar projektas jau parengtas ir derinamas. "Į tai mes žiūrime labai rimtai, nes projektas yra unikalus, pirmasis toks Klaipėdos uoste. Krantinės bus statomos apie 70 m nutolusios į laivybos kanalą, taip atsiras papildoma 12 hektarų teritorija",- sakė S. Dobilinskas.
KVJU direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko teigimu, kiekvieną savaitę direkcijos ir "Klaipėdos Smeltės" atstovai susitinka ir sprendžia kilusias problemas.
Pagal KVJU direkcijos generalinio direktoriaus įsakymą Uosto direkcijoje yra sukurta techninė taryba, į kurią įeina ir direkcijos specialistai. Tarybos tikslas - aptarti uosto infrastruktūros projektus, kad techninių projektų rengimo stadijoje nebūtų padaryta jokių klaidų. Praėjusią savaitę taryboje buvo pritarta "Klaipėdos Smeltės" krantinių statybos projektui.
Apsvarsčius krantinių Nr. 82-89 projektus ir atlikus techninę ekspertizę, jei nebus pastabų - bus pradėtos vykdyti viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti. Kadangi projektas įtrauktas į valstybės investicijų programą, A. Kamarausko teigimu, Uosto direkcijoje šis projektas bus griežčiau kontroliuojamas.
Krantinių dangos - per silpnos
Krantinės, kurias krovai dabar naudoja "Klaipėdos Smeltė", nebuvo pritaikytos krovos darbams. Praėjusiais metais daugiau nei pusė buvusio Žvejybos uosto krantinių dangų buvo padengtos gelžbetonio plokštėmis.
Pasak "Klaipėdos Smeltės" gamybos ir marketingo direktoriaus Rimanto Juškos, šiuo metu "Klaipėdos Smeltė" naudoja iki 10 tonų keliamosios galios kranus, kurie buvo pritaikyti žvejybiniams laivams iškrauti. Didesnį, 25 tūkst. tonų talpos laivą prikrauti su tokiu kranu, tai tas pats, kas dirbti arbatiniu šaukšteliu. Tokiam darbui reikėtų 25-30 tonų keliamosios galios kranų. Bet jų negalima pastatyti, nes krantinių konstrukcijos neapskaičiuotos tokiems svoriams.
Prasidėjus naujų krantinių statybai, prie trečdalio jų ilgio nebevyks krovos darbai. Tad nors ir nusimato sunkus etapas, tačiau "Klaipėdos Smeltės" vadovai neketina mažinti krovos apimčių ir darbuotojų atleisti neketina. Šiuo metu kompanijoje dirba 350 žmonių. Darbuotojams bus organizuojami mokymai, kad pasibaigus krantinių statyboms jie būtų pasirengę dirbti naujomis sąlygomis.
Pasak A. Kamarausko, pradėjus statyti naujas krantines akvatorijai užpilti reikėtų apie milijoną kubinių metrų grunto. Visą tai reikės atvežti. Jau dabar kartu su "Klaipėdos Smeltės" vadovais svarstoma, pro kur vežti gruntą ir kitas statybines medžiagas, kad nebūtų trukdoma krovai.
"Kai bus pritarta projektui, pradėsime rangovo parinkimo procedūrą. Kadangi KVJU direkcija neturi tiek lėšų, kad galėtų finansuoti visus uoste vykdomus projektus iš karto, tikimasi pritraukti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Žinia, ES domina visi, daugiau nei 17 mln. Lt (5 mln. eurų) vertės projektai",- sakė S. Dobilinskas.
Geležinkelius reikia rekonstruoti
Kita problema, susijusi su šia didžiausia pietinės uosto dalies kompanija - geležinkelis. Šiuo metu į "Klaipėdos Smeltės" teritoriją geležinkeliu galima įvažiuoti tik per šiaurinį įvažiavimą. O tuo pačiu geležinkeliu važiuoja ir jūrų krovinių kompanijai "Bega", ir UAB "Transfosa", ir "Klaipėdos Smeltei" skirti krovinių sąstatai. Kad ta situacija būtų normalizuota jau yra atplėšti vokai su statybinių firmų pasiūlymais ir po dviejų savaičių bus parinktas rangovas naujam šiauriniam įvažiavimui statyti. Kovo pabaigoje, išėjus pašalui, prasidės darbai.
A. Kamarauskas informavo, kad ruošiamas projektas pietiniam įvažiavimo keliui į "Klaipėdos Smeltę" statyti. Tačiau ir pastačius pietinį ir šiaurinį įvažiavimo į kompaniją geležinkelius liks spręstinų problemų. Dabar su "Klaipėdos Smeltės" ir "Begos" vadovais svarstomos galimybės parengti priešprojektinius pasiūlymus geležinkelių vagonų sukaupimo kelyno rekonstrukcijai. Šiems darbams finansuoti taip pat tikimasi pritraukti ES fondų lėšas.
Kalbant apie geležinkelių plėtrą, į miesto pusę jis tikrai nebus plečiamas. Yra pasiūlymas jį plėsti "Klaipėdos Smeltės" teritorijos sąskaita. Bet tam reikėtų nugriauti dalį pastatų. Uosto įstatymas numato, kad juos būtų galima paimti valstybės reikmėms.
Perka tam, kad griautų
Dabartinės "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje buvo 6 didelės organizacijos, kiekviena jų turėjo savo administracines patalpas, sandėlius, mechanines dirbtuves. Visam tam turtui išpirkti, apie 95 proc., "Klaipėdos Smeltė" jau investavo per 20 mln. litų, o 70 proc. įsigytų pastatų teko nugriauti. Šiuo metu teritorijoje liko tik žuvies konservų gamykla, kurią nupirko viena Kauno nekilnojamojo turto agentūra. Pastato savininkai laukia, kol kas nors susidomės jų turtu. Nors pagal detalųjį kompanijos teritorijos planą šių pastatų nenumatyta pritaikyti uostinei veiklai ir juos reikia nugriauti.
Pasak M. Gusiatino, sprendžiant pastatų rezervinėse uosto teritorijose pašalinimo klausimus aktyvesnė turėtų būti KVJU direkcijos pozicija. Taip pat norėtųsi ir tobulesnių šalies įstatymų.
Pradėjus statyti sandėlį birioms trąšoms laikyti toje vietoje buvo lentpjūvė, tiksliau - medinė pašiūrė. Bankrutuojant žvejybos įmonei "Jūra" ir atsiskaitant su kreditoriais tą pašiūrę atidavė žmogui, kuriam įmonė buvo skolinga 12 tūkst. Lt. Už leidimą nugriauti jis užsiprašė 400 tūkst. Lt. Objekto operatorius UAB Birių krovinių terminalas, norintis paspartinti sandėlio statybos darbus, buvo priverstas sumokėti prašomą sumą.
Taip pat svarbu kalbėti ir apie rezervinių teritorijų panaudojimą uosto reikmėms. Šiuo metu čia vyksta pastatų pardavimas ir pirkimas. Daugelis toje teritorijoje esančių pastatų jau naudojama ir ne uostinei veiklai. Svarbu, kad tų objektų be KVJU direkcijos žinios nebūtų galima parduoti, svarstė M. Gusiatinas, o tie, kurie turi nuosavybę rezervinėse teritorijose, turėtų mokėti dešimteriopai didesnius žemės mokesčius. Taip būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir spekuliavimui, laukiant galimybės parduoti turtą uostą administruojančiai valstybės institucijai.
A. Kamarauskas pritarė, jog turėtų būti aiški, Vyriausybės patvirtinta tokio turto įvertinimo, įkainavimo ir nurašymo tvarka.
Pasak S. Dobilinsko, pajudinus vieną, pajudės ir visa grandinė. Kitaip tariant, pradėjus pastatus išpirkti komercinėmis kainomis, bus labai sunku atsakyti kitiems ir mokėti tik likutinę vertę. Galima pirkti tik už likutinę vertę, o vertę kompensuoti per infrastruktūros objektus. Tačiau daugelis už savo turtą nori gauti ir komercinę kainą. O nupirkus už tokią kainą tuos pastatus vis tiek reikėtų nugriauti. Tada sunku įrodyti Vyriausybės atstovams, kur dingo turtas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą