Juridiniai vandenys
Kartais Klaipėdos uoste įkalintiems areštuotiems laivams tenka labai ilgai laukti teismų sprendimo.
Jie stovi mūsų uoste, užima krantines, rūdija, jų vertė sparčiai mažėja. Tokių areštuotų laivų skolos agentams, įgulų nariams taip pat auga. Visai galimas daiktas, kad pasibaigus teismo procesui parduoto areštuoto laivo kaina bus per maža, kad 100 proc. būtų patenkinti ieškinio reikalavimai.
Stebint šį procesą susidaro įspūdis, kad Klaipėdos teisėjai vengia nagrinėti tokias bylas, galimas daiktas, todėl, kad jiems nepakanka darbo šioje srityje patirties.
Ieškinys - 2 mln. dolerių
Su Belizo vėliava plaukiojantis laivas "El Nino" Klaipėdos uoste stovi nuo 2004 metų birželio mėnesio. Dėl jo į teismą 2005 m. balandžio mėnesį kreipėsi AB "Kerčrybprom" (Kerčė, Krymo Autonominė Respublika, Ukrainos Respublika), tretysis asmuo jos pusėje - UAB "Morskaja zvezda" (Kaliningradas, Rusijos Federacijos Respublika).
Atsakovė šioje byloje - ribotos civilinės atsakomybės bendrovė "Maurishipping corp." (Belizas, Centrinė Amerika), tretysis asmuo jos pusėje - ribotos civilinės atsakomybės bendrovė "Sitak" (Nuadibu, Mauritanijos Islamo Respublika).
Ieškinio esmė - bendrovės "Maurishipping corp." deklaruojamos nuosavybės teisės į laivą "El Nino" ginčijimas.
"Kerčrybprom" ir "Morskaja zvezda" prašymą teismui imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti laivą pateikė pernai balandžio mėnesį.
Laivas "El Nino" areštuotas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nes ieškinio (jūrinio reikalavimo) suma - 2 mln. JAV dolerių. Beje, bylos, kurių ieškiniai viršija daugiau nei 100 000 Lt, Lietuvoje teismingos yra apygardų teismams.
Norėjo atsisakyti bylos
Klaipėdos apygardos teismo teisėjai norėjo atsisakyti priimti nagrinėti šią bylą. 2005 m. balandžio 29 d. priimtoje nutartyje buvo nurodyta, kad nė viena ginčo šalis nėra Lietuvos Respublikos subjektas, o laivas - nėra jos objektas, tad Lietuvos teismai neturi teisės nagrinėti tokios bylos.
Tačiau toks Klaipėdos apygardos teismo bandymas išvengti tarptautinio pobūdžio bylos nagrinėjimo mūsų šalyje 2005 metų gegužės 9 d. atskiruoju skundu apskųstas Lietuvos Apeliaciniam Teismui. Šis tokį bandymą pripažino neteisėtu, byla grąžinta atgal į Klaipėdos apygardos teismą.
Ko gero, klaipėdiečiai teisėjai neįvertino aplinkybės, kad areštuotas laivas tuo metu stovėjo ir iki šiol stovi mūsų šalies uoste, tad yra pavaldus Lietuvos jurisdikcijai.
Areštuotas 3 nutartimis
Su Norvegijos vėliava plaukiojantis laivas "Ice Wind" Klaipėdoje stovi nuo 2004 metų pabaigos. Jis areštuotas pernai kovo mėnesį ir tebėra areštuotas iki dabar. Beje, jis buvo areštuotas net trimis teismo nutartimis.
Ieškovės šioje byloje dėl nesumokėto užmokesčio už darbą yra 8 narių laivo įgula (1 rusas, 2 latviai, 5 lietuviai), dėl nesumokėtų pinigų už agentavimo paslaugas ir kitus darbus - UAB "V. Paulius & Associates" ir "Gridinsenta". Atsakovės - "Christie Consultants Limited" (Virdžinijos salos, Jungtinė Karalystė) ir "Noreco AS" (Bergenas, Norvegijos Karalystė).
Norvegai priėmė sprendimą
Dėl laivo įgulos reikalavimų Lietuvoje laivas buvo tik areštuotas, o pati byla nagrinėta Norvegijoje, nes jūrininkų pasirašytuose kontraktuose nurodyta, jog kilę ginčai tarp jų ir laivo savininkų ar operatorių bus nagrinėjami Norvegijoje.
Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektorius, dirbantis, Lietuvoje Andrejus Černovas, į kurį pagalbos dėl nesumokėtų keliasdešimties tūkstančių JAV dolerių kreipėsi tos įgulos nariai, "Vakarų ekspresui" sakė, jog kovo 24 d. jis gavo pranešimą, jog Norvegijos teismas priėmė sprendimą priteisti atsakovui sumokėti jūrininkams jų nurodytą sumą, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Nenorėjo areštuoti
Nors laivas "Ice Wind" jau buvo areštuotas dviem teismo nutartimis, bendrovės "V. Paulius & Associates" reikalavimo atveju teisėja atsisakė areštuoti laivą, motyvuodama tuo, jog tikėtina, kad laivo savininkas ar operatorius greičiausiai turi kito turto, kurį būtų galima areštuoti, jeigu ieškovai surinks visus reikiamus dokumentus ir įrodymus bei pateiks juos teismui.
Šiuo atveju, ko gero, neįvertinta tai, kad bendraatsakoviai yra ofšorinės kompanijos, veikiančios pagal vieno laivo principą, t. y. visas jų turtas - tas vienas laivas. Tačiau galų gale laivas buvo areštuotas ir trečia nutartimi.
Dėl kitų ieškovų reikalavimų teismo procesas sustojo ties laivo areštu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja pernai birželio mėnesį buvo priėmusi nutartį, kad ši byla negali būti nagrinėjama Lietuvoje, nes bendraatsakoviai yra Norvegijoje ir Virdžinijos salose.
Ši nutartis apskųsta Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis, išnagrinėjęs tokią nutartį, nusprendė, kad byla teisminga Lietuvos teismams bei grąžino bylą nagrinėti atgal į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teismo posėdis dėl "V. Paulius & Associates" ieškinio iki šiol nepaskirtas.
Areštantas kruiziniame terminale
Su Panamos vėliava plaukiojantis laivas "Inforte" į Klaipėdos uostą atvyko 2004 metų vasarą. Jis irgi buvo areštuotas pernai metų vasario mėnesį. Šiuo metu jis stovi prie AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamos krantinės ir gadina Kruizinio laivų terminalo vaizdą.
Ieškovai šioje byloje dėl užmokesčio už darbą - laivo įgula, kurios ieškinys buvo 26 tūkst. JAV dolerių, dėl skolos už laivo apsaugą - UAB "Falck Security", dėl skolos už laivo agentavimą - UAB "Uosto vartai", atsakovė - Panamos ofšorinė kompanija "Inforte international corp.", kurios du savininkai teigė, kad kiekvienas iš jų turi visą 100 proc. kompanijos nuosavybės ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovė buvo skolinga ir laivą agentavusiai bendrovei "Barklita".
Teisminis procesas dėl laivo įgulos narių, kurie jau seniai išvykę ir dirba kitų laivų kompanijose, pradėtas ir byla išnagrinėta. Tačiau dar vienas šio laivo jūrininkas yra padavęs ieškinį dėl 8 tūkst. dolerių.
UAB "Uosto vartai" prezidentas Vitalijus Basinas "Vakarų ekspresui" sakė, jog teisminis procesas dėl šios bendrovės ieškinio baigtas dar pernai, atsakovui priteista sumokėti pinigus bendrovei.
Naujasis savininkas mokėjo
Su Kipro vėliava plaukiojantis laivas "Nadir" Klaipėdos uoste stovi net nuo 2001 metų spalio mėnesio. Jis taip pat buvo areštuotas teismo nutartimi. Ieškovė - laivo įgula, su kuria neatsiskaityta už darbą.
Ir šios bylos Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai siekė atsikratyti argumentuodami, kad ji neteisminga Lietuvos teismams. Apeliacinė instancija grąžino bylą nagrinėti.
UAB "Uosto vartai" prezidentas patikino, jog bendrovė šioje byloje pabaigė teismo procesą, nes naujas laivo savininkas su bendrove pasirašė sutartį, kad sumokės skolą už laivo agentavimą. Laivui "Nadir", areštuotam dėl skolos "Uosto vartams", areštas yra panaikintas.
"Zurbagans" pjaustomas
Su Latvijos vėliava plaukiojantis laivas "Zurbagans" Klaipėdos uoste pasirodė 2004 metų rugsėjį. Kurį laiką stovėjo AB "Klaipėdos laivų remontas".
Ieškovė šioje byloje - laivo įgula, negavusi užmokesčio už darbą, atsakovė - bendrovė "Zurbagans" (Ryga, Latvijos Respublika).
Ir šio laivo nenorėta areštuoti, manant kad Lietuva čia niekuo dėta. Tačiau jis vis dėlto buvo areštuotas teismo nutartimis. V. Basino teigimu, situacija dėl šio laivo buvo gana sudėtinga. Laivas priklausė dviem, vienas kitam skolingiems savininkams, tad bendrovės vadovas abejoja, ar pavyks bendrovei atgauti skolą. Ieškinys dėl skolos laivo įgulai turėjo būti nagrinėjamas Latvijoje. Beje, laivas "Zurbagans" kaip metalo laužas jau pradėtas pjaustyti Klaipėdos uoste. Uostininkai juokauja, kad visų kitų areštuotųjų laivų laukia toks pats likimas.
Teisėjams trūksta patirties
ITF inspektoriui A. Černovui su teisminiais dalykais tenka gana dažnai susidurti. Jūrininkai kreipiasi pagalbos į Lietuvos jūrininkų sąjungą (LJS), į jį, kaip į inspektorių. Arba LJS, arba ITF neretai samdo advokatus, kurie gina jūrininkų interesus teismuose. Be to, A. Černovas pats yra dirbęs prekybiniuose laivuose, plaukiojančiuose tiek su Lietuvos, tiek su užsienio šalių vėliavomis, turi teisinį išsilavinimą, specializacija - jūrų teisė.
Pasak A. Černovo, tokia problema, kad jūrinės bylos ilgai nagrinėjamos Klaipėdos teismuose, egzistuoja. Tačiau jis nemano, kad teismai specialiai vilkina bylas, tiesiog kai kuriems teisėjams trūksta jūrinės teisės žinių, jie neturi darbo šioje srityje patirties. Daugiausia problemų kyla dėl apsisprendimo, pagal kurios šalies įstatymus turi būti nagrinėjama byla, neretai nukenčia bylos nagrinėjimas, kai ji nagrinėjama ne pagal jūrinės teisės, o pagal civilinės teisės principus.
Pasak A. Černovo, reikėtų, kad grupė teisėjų arba bent vienas pradėtų gilintis į jūrinę teisę, komandiruoti juos stažuotis. Kitas dalykas, reikėtų sutvarkyti Lietuvoje ir teisinę bazę. Dabar dažniausiai vadovaujamasi Prekybos laivybos įstatymu, kito svarbaus teisinio dokumento nėra. Beje, tiek Rusija, tiek Latvija turi jūrinius kodeksus, Lietuva turi uostą, kuriame nuolatos kyla vienokių ar kitokių teisinių ginčų, tačiau jūrinio kodekso ji neturi.
A. Černovas pasidžiaugė tuo, kad Lietuva pagaliau ratifikavo konvenciją dėl laivų arešto, kad dabar bent jau galima kreiptis į teismą ir paprastai laivai gana greitai areštuojami. Tačiau liko kita blogybė - jie turi ilgai stovėti areštuoti, kol nagrinėjamos bylos. Tuo daroma didelė žala ir uostui, ir jūrininkams, ir laivų savininkams, ir agentams.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą