Klaipėdos uostas gali būti patrauklus Europos ir Amerikos turistams

Jūrinis turizmas

Baltijos jūros regiono šalims pranašaujamos didelės kruizinio turizmo perspektyvos. Beje, Klaipėdos uosto atstovai šiemet tik pirmą kartą dalyvavę tarptautiniame renginyje Hamburge, kuriame kalbėta kruizų klausimais, sužinojo, jog Klaipėdos uostas gali užimti deramą vietą kruizinio turizmo versle.

Neseniai Vokietijos Hamburgo uoste vyko kruizinio turizmo Europoje paroda ir konferencija. Šį kasmet vykstantį renginį organizuoja organizacija "Seatrade europe", skatinanti turizmą Europoje. Šiemet viena iš pagrindinių jo temų buvo Baltijos šalių kruizinis turizmas. Netgi atskirtoje Hamburge vykusios konferencijos sesijoje buvo tariamasi, kokį reikėtų sukurti Baltijos jūros regiono šalių kruizinio turizmo prekinį ženklą.

Šis regionas, remiantis visų ekspertų vertinimais, apklausomis, surengtomis tiek Europoje, tiek Amerikoje yra pripažintas vienu saugiausių ir nežinomiausių. Jis Europos ir Amerikos turistams įdomus ir tuo, jog norima susipažinti su naujomis Eropos Sąjungos šalimis. Tiek daugelis europiečių, tiek amerikiečių didžiuosius jūrinių valstybių uostus jau yra aplankę. O Baltijos jūros regionas jiems dar yra inkognito.

Kruizų industrija auga

2002 m. Europos kruizų industrija išaugo 9 proc. Kruizuose iš viso dalyvavo 11,2 mln. turistų. Apklausos rodo, kad kruizai yra geidžiamiausia atostogų ir pramogų rūšis. Todėl kruizų industrija prognozuoja nuolatinį kasmetinį kruizinių laivų turistų augimą. O kuo daugiau turistų, tuo pigesnės kelionės. 2003 m. Europoje aktyviausi kruizų turistai buvo britai - 822 000 asmenų. Antroje vietoje buvo vokiečiai - 428 000, trečioje - italai - 315 000, ketvirtoje - prancūzai - 195 000.

Vokietijoje nuo 1995 iki 2002 metų kruizinis turizmas išaugo 97,2 proc. Prognozuojama, jog iki iki 2010 metų Vokietijoje bus 5 mln. tokių turistų.

Manoma, kad vokiečiai turi gana dideles santaupas eurais ir todėl yra gana potencialūs kruizų vartotojai. Beje, juos domina labiau ne kelionės aplink pasaulį, o netolimi kelionių maršrutai. Todėl kruizų operatoriai ketina didinti kruizinių laivų užsukimų į Baltijos jūros uostus skaičių.

Hamburge vykusioje konfrencijoje kalbėta apie tai, kad kruizų industrija pasaulyje išlaiko stabilius augimo tempus. Kruizų operatoriai savo ateitį vertina labai optimistiškai. Juos jaudina nebent tai, kad gali nespėti pasiruošti augančiam kruizinio turizmo poreikiui, t. y. nespėti atnaujinti laivyno, įsigyti naujų laivų, suklysti pasirenkant kruizinius uostus ir pan. Prognozuojama, kad iki 2010 metų į kruizinį laivyną pasaulyje bus investuota 2 milijardai eurų.

Klaipėdos perspektyvos

Klaipėdoje jau yra specializuota kruizinių laivų krantinė, netrukus bus ir kruizinių laivų terminalas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Marketingo skyriaus viršininkės Linos Gylienės teigimu, būtina kuo greičiau čia sutvarkyti infrastruktūrą, nes yra galimybių stipriai padirbėti imantis kruizinio verslo.

Konferencijoje Hamburge nemažai buvo kalbama apie kruizinės industrijos padėtį Europoje. Visi stambiausi kruizinių linijų operatoriai supažindino suo tuo, ką jie daro dabar ir ką darys ateityje.

Pranešėjas iš "Stenna ro-ro" kompanijos pateikė savo keleivinių ir keltų uostų vystymosi viziją. Jo manymu, Klaipėdos uostas turi puikias perspektyvas, nes per jį eina svarbus susisiekimo koridorius, jame yra išvystytos keltų linijos.

Beje, užvakar Uosto tarybos posėdyje buvo kalbėta ir apie naujo keltų terminalo statybą prie naujosios perkėlos. Mat, jeigu bent dvi naujos keltų linijos Klaipėdos uoste būtų atidarytos, jau būtų išsemtos visos dabartinės uosto galimybės šioje srityje.

Kriterijai renkantis uostus

Pagal kokius kriterijus uostus pasirenka kruizų operatoriai Europoje? L. Gylienės teigimu, buvo išvardinta daugybė kriterijų ir Klaipėda faktiškai atitinka visus kriterijus, išskyrus tai, kad mes nesugalvojame, kaip save pateikti pasauliui.

Svarbiausias kriterijus - yra uosto saugumas. ES yra diegiamas ISPS saugumo kodeksas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas praeitą savaitę dalyvavo Europos uostų sąjungos (ESPO) generalinėje asamblėjoje, vykusioje Rygoje. Joje buvo pripažinta, kad Klaipėdos uostas yra saugomas. Čia jau yra įgivendinta uosto saugumo sistema.

Dar labai svarbus dalykas yra tai, kad mūsų krašte jau seniai nebuvo karų, neramumų.

Klaipėdos uoste yra ir privažiavimo keliai. Iki kito kruizinio sezono, ko gero, Savivaldybė ir kruizinių laivų terminalo operatorius pasirūpins tuo, kad būtų pastatyti visi informaciniai ženklai.

Reikia pasistengti parduoti orą

Beje, pasaulio turistams jau yra nusibodę akvaparkai ir kiti žinomi dalykai. Jiems reikia stengtis parodyti tai, ko jie nėra matę. Lina Gylienė sako, jog ją tiesiog šokiravo tai, kad labiausiai turistų mėgstama ekskursija Kopenhagoje yra 4 valandų ekskursiją su dviračiais.

Sankt Peterburge turistai už pavalgymą muziejuje, kur kažkada valgydavo Rusijos carai, moka 300-400 JAV dolerių.

Taigi kruizinis turizmas, vaizdžiai tariant, yra "oro pardavimas".

Klaipėdos turizmo agentūroms, L. Gylienės manymu, reikėtų labiau pasitelkti savo fantaziją, kuo būtų galima sudominti turistus, o ne vien tik skųstis, kad neturime ko parodyti. Pavyzdžiui, galbūt galima organizuoti pasivažinėjimą dviračiais po Neringą.

Tam, kad Klaipėdos turizmo agentūros galėtų sugalvoti ką nors įdomaus, jos turi žinoti, kas jau yra.

Labai geras pavyzdys yra nedidelis Bilbao uostas Didžiojoje Ispanijoje. Jame pastatytas originalus netradicinės architektūros peronas. Ir turistai nori vykti į tą uostą, pageidauja pamatyti tą peroną. Taigi uostuose, norint, kad jie būtų įtraukti į kruizinių laivų maršrutus, turi būti sukurtas koks nors traukos centras.

Genujos ir Talino uosto atstovai sako, jog pirmais metais, kai jie pradėjo savo kruizinio turizmo propagavimą, į juos tik buvo atkreipiamas dėmesys, kad jie yra parodos stenduose. Antrais metais su jų atstovais pradėjo kalbėtis kruizų operatoriai. Trečiais metais buvo pradėtos derybos.

Kaliningradas - Klaipėdos konkurentas

Lina Gylienė sako supratusi Hamburge, jog trys pagrindiniai kruiziniai uostai Baltijoje yra Sankt Peterburgas, Kopenhaga ir Stokholmas. Į juos būtinai užsuka įvairiais maršrutais plaukiantys kruiziniai laivai. O visi kiti uostai sudarant maršrutą yra tik pasirinktini.

L. Gylienės teigimu, Kaliningrado uostas, nors jį bandoma prijungti prie Klaipėdos uosto 2K projekte kaip partnerį kruiziniame versle, jokiu būdu šiuo aspektu nėra Klaipėdos partneris. Jeigu kruizinis laivas plauks į Kaliningradą, jis nebeužsuks į Klaipėdą.

Valentinas UBAS