Klaipėdos uostas lenkia Roterdamą ir Hamburgą

Kruizinis turizmas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Marketingo skyriaus viršininkė Lina Gylienė sako, jog kruizinės laivybos atžvilgiu Klaipėda lenkia Hamburgą ir Roterdamą, nes pas mus kruizinių laivų per metus atplaukia daugiau.

Šiemet į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai turėtų atplaukti mažiausiai 25 kartus. Pernai jie svečiavosi 28 kartus.

Deja, tie kruiziniai laivai, kurie atplaukia į Klaipėdos uostą vasarą, žiemą plaukia į vadinamąsias šiltąsias jūras. Taigi su tuo, kad žiemą pas mus kruiziniai laivai neplauks, turime susitaikyti.

Keleivių salė - sandėlis

Vienas didžiausių ir naujausių kruizinių laivų "Quin Mary II" šiais metais aplankys Hamburgo uostą. Vien dėl to Hamburgo miesto savivaldybė stato naują keleivių peroną, į kurį investuoja 6 milijonus eurų. Beje, į Hamburgo uostą per metus kruizinių laivų atplaukia tik šiek tiek daugiau kaip 20.

Hamburgo uoste

Lina Gylienė sako, jog Hamburgo uosto kruizinių laivų terminalas jai padarė slogų įspūdį. Jame tebuvo tik plyna aikštelė, net neišgrįsta trinkelėmis. Kažkada čia vietoj kruizinio terminalo buvo krovos uostas. Keleivių salė Hamburge - laikinų konstrukcijų sandėlis. Pasak Marketingo skyriaus viršininkės, ir krantinės Hamburgo uoste nėra tokios gražios kaip Klaipėdoje.

Pirmas pasaulyje pagal krovą

Olandijos Roterdamo uostas yra municipalinis. Jis turi net 140 terminalų. Per metus uoste kraunama daugiau kaip 300 milijonai tonų krovinių. Krovos atžvilgiu jis yra pirmas uostas pasaulyje.

Krovos augimas Roterdame skaičiuojamas 1-2 procentais. Klaipėdos uoste - 10 procentų. Roterdamo uosto atstovai juokauja sakydami, jog jeigu Roderdame krova padidėtų 10 procentų, jį ištiktų katastrofa.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sako, kad iš esmės Klaipėdos uostas labai nesiskiria nuo Roterdamo: naudojamos tos pačios ir naujesnės, ir senesnės technologijos, atliekami tie patys darbai. Užtat konteinerių krova, pasak S. Dobilinsko, Roterdame tikrai yra įspūdinga.

Direkcijai vadovauja kapitonas

Roterdame yra uosto valdymo institucija ir uosto direkcija priklauso tai institucijai. Uosto direkcijai Roterdame vadovauja uosto kapitonas, uosto karininkas. Vien jos marketingo skyriuje dirba 40 žmonių.

Klaipėdos uoste uosto kompanijos turi savo švartuotojus, o Roterdame yra atskira švartuotojų kompanija, pusiau privati, pusiau visuomeninė. Ji turi monopolistines teises.

Locmanai Roterdame yra privatūs ir susibūrę į savo organizaciją. Jie nėra pavaldūs Uosto direkcijai.

Visa uosto veikla - marketingas, investicijos - planuojama uosto valdymo taryboje. Į uosto infrastruktūrą kasmet investuojama 150-160 milijonų eurų. Uosto pajamos per metus - apie 390 mln. eurų. Nemažai investuojama į krantinių rekonstrukciją.

Statys avanportą

Šiuo metu Roterdamo uoste rengiamasi įgyvendinti didelį projektą - statyti avanportą (prieuostį). Bus užpilta didelė teritorija vandenyje, mat mieste jau uostui nebeužtenka vietos.

Nemažai teritorijos netoli uosto yra palikta rekreacijai, kad žmonės galėtų prieiti prie vandens.

Roterdamo uostas duoda miestui dalį savo lėšų. Tačiau miestas dalį gautų lėšų investuoja į tas pačias uosto krantines, kad būtų stiprinamas uosto pajėgumas.

Roterdame didelis dėmesys dabar skiriamas užuostinei veiklai, tam, kad kroviniai būtų atgabenami ir išvežami be jokių trukdžių. Beje, Europos Sąjungoje labai didelis dėmesys skiriamas keleivių vežimui traukiniais, o kroviniai yra tik antroje vietoje. Jie vežami tik tada, kai nėra keleivių. Taigi roterdamiečiai turi idėjų nutiesti atskirus geležinkelius, kuriais būtų gabenami tik kroviniai. Dar čia daug dėmesio skiriama upinei laivybai.

Kruiziniai laivai renkasi Amsterdamą

Roterdamo uoste yra ir kruizinių laivų terminalas. Nors jame yra ir vadinamoji rankovė, kad keleiviai iš laivų galėtų išlipti ir įlipti esant bet kokiam orui, tačiau Klaipėdos uosto krantinė, pasak S. Dobilinsko, geriau atrodo. Roterdame yra sena geležinkelio stotis, pritaikyta kruizinių laivų keleivių reikmėms.

Beje, į Roterdamą atplaukia keleivinių laivų mažiau nei į Klaipėdą. Kruizinių laivų keleiviai mieliau renkasi kitą Olandijos uostą Amsterdamą. Į jį per metus atplaukia apie 300 kruizinių laivų.

Kruizai tebevilioja žmones

Pasaulinio kruizinio turizmo nesutrikdė nei Irako karas, nei JAV dolerio kritimas. Netgi vienintelis per daugelį metų nelaimingas nutikimas kruiziniame laive "Aurora", kai infekcine liga užsikrėtė beveik pusė pusė keleivių ir viduriavo, neatbaidė kruizų mėgėjų. Daroma išvada, kad jokie pasauliniai įvykiai, krizės nedaro įtakos kruiziniam turizmui.

Manoma, kad žmonės kruizuose nori pasislėpti nuo kasdienybės, nuo visų blogybių. Kruiziniame laive jis atsiduria lyg kokiame kitame pasaulyje, kur jam niekas nerūpi.

Atsirado "Post Panamax" tipo kruiziniai laivai, galintys plukdyti labai daug žmonių. Bet jie apgyvendindami erdviose kajutėse ir nesijaučia esą uždaryti narvelyje. Laive "Quin Maria II" yra įrengtas planetariumas panašus į Londono planetariumą . Kiekvieną sezoną menininkai naujai apipavidalina laivą.

Kruiziniuose laivuose yra bibliotekos, įvairių šalių virtuvės. Gal ir lietuviai galėtų pasiūlyti savo virtuvę kai kuriems kruizinių laivų operatoriams. Ne dėl to, kad ji būtų kokia nors ypatinga, o todėl, kad tai galėtų būti egzotiška.

Kruizų kainos gąsdina tik lietuvius

Kruizas aplink pasaulį pigiausiai kainuoja apie 75 tūkstančius eurų. Suprantama vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos gyventojui tokie kruizai yra utopija. Galbūt todėl Lietuvos visuomenė kruizais nesižavi.

Kruizų operatoriai pasirenka tam tikras turistines kompanijas bilietų pardavimui. Kelionių agentus jie apmoko patys. Viena vidutiniška kruizų kompanija apmoko apie 1200 agentų. Beje, kuo didesnis laivas, tuo mažesnė kruizo kaina.

190 uostų yra įtraukta į 2004 metų sezoną vien Olseno kruizo linijoje. "Seetours", viena iš didžiausių ir aktyviausių kruizinių firmų Vokietijoje, turinti 4 laivus, jau pernai lapkričio mėnesį 2004 metams buvo numačiusi 193 kruizus, 1022 užplaukimus į 115 uostų.

Beje, pernai jau lapkričio mėnesio pradžioje visi bilietai į kalėdinius kruizus Karibų jūroje jau buvo išpirkti.

Pastaruoju metu padaugėjo paskutinės dienos užsakymų kelionei. Anksčiau žmonės labiau planuodavo kruizus iš anksto.

Atrodytų jog šių dienų turistai yra labai išlepinti, jie jau patys nebežino ko nori, tačiau kruizų operatoriai sugeba organizuoti keliones taip, kad paprastai jos vertinamos 9 balais iš 10. Iki 30 proc. žmonių grįžta į tuos pačius kruizus.

Ir Klaipėdos uoste galima sugalvoti kruizinių laivų keleiviams įvairių atrakcijų, kad jie norėtų grįžti į mūsų uostą.

Vidmantas MAŽIOKAS