Lietuva stovi ant apsisprendimo slenksčio - pasakyti "taip", ar "ne" referendume svarbiu valstybės gyvenimo klausimu. Kurti savo ateitį bendroje Europos šalių šeimoje ar atsiriboti nuo Europos Sąjungos?
Apie tai kalbamės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku.
- Jūrinei visuomenei, o jai priklauso dauguma uostamiesčio gyventojų, nereikia patarimų ir paraginimų. Klaipėda visuomet skyrėsi nuo kitų Lietuvos miestų tuo, kad čia klestėjo ir klesti laisvės dvasia. Uostamiesčio gyventojai originaliai mąsto, drąsiai kalba, ryžtingai veikia. Esu įsitikinęs, jog ir šiuo svarbiu, Lietuvai istoriniu metu jūrinė visuomenė bus aktyvi ir pilietiška. Ji pareikš savo valią.
- Klaipėdos uostas jau dabar yra neatskiriama šios transporto sistemos dalis. Į jį per metus didžioji dalis laivų atplaukia iš Europos Sąjungos šalių. Per mūsų uostą kasmet perkraunama apie 13 mln. tonų ES šalių krovinių. Tai sudaro 65 proc. bendro Klaipėdos uoste perkraunamo krovinių kiekio. Mes jau seniai laikome save esant tarp Europos uostų. Kai kurios Klaipėdos uosto kompanijos net pralenkia kitų šalių terminalus savo pažanga ir ateities perspektyvomis. Tačiau Lietuvai tapus ES nare, uosto reikšmė dar labiau padidės.
- Krova Klaipėdos uoste tolydžio didėja. Šiemet uostas tikisi perkrauti 20 mln. tonų krovinių. Maždaug 45 proc. kasmet padidėja konteinerių krova konsorciume Klaipėdos terminale ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ("Klasco") priklausančiame konteinerių terminale. Šio modernaus terminalo pajėgumas - 150 tūkst. TEU per metus. Konsorciumas Klaipėdos terminalas per metus gali perkrauti 80 tūkst. TEU. Per pastaruosius metus nauji, modernūs "Klasco", jūrų krovinių kompanijos "Bega" birių produktų krovos įrengimai, sandėliai ir krantinės neatpažįstamai pakeitė uosto vaizdą ir pritraukė į jį naujų krovinių.
- Didelis privalumas bus, kad Lietuva taps labiausiai į Rytus nutolusia ES šalimi. Prekės, skirtos Rusijos rinkai, bus koncentruojamos ir saugomos Lietuvoje. Atsiras dar palankesnė terpė kurtis logistikos centrams, padidės prekių judėjimas, Klaipėdos uoste sumažės muitinės formalumų, nes Klaipėda taps vidiniu ES prekybos uostu. Pradės funkcionuoti laisvasis uostas. Klaipėdos uoste, kaip ir Europos uostuose, tokiuose kaip Hamburgas, Antverpenas, Roterdamas ir kituose, bus fasuojamos ir pakuojamos prekės, t. y. sukuriama pridėtinė prekės vertė.
- Atsakingai galiu patvirtinti, kad Klaipėda - patikimas ir saugus uostas. Uoste nustatytos šešios saugos ribos ir numatytos jų apsaugą vykdančios institucijos. Už kiekvieną saugos ribą yra paskirtos atsakingos institucijos. Klaipėdos uoste įrengtos modernios akvatorijos ir teritorinės jūros stebėjimo ir ryšio sistemos: televizijos, radiolokacinės, radiorelinės, radijo ryšio ir kitos priemonės.
- Svarbus integravimosi į ES žingsnis - Klaipėdos uosto rekonstrukcija. Pernai mes pagilinome įplaukos kanalą iki 14,5 metro ir rekonstravome uosto vartus, kad pro juos patogiai ir saugiai galėtų įplaukti didieji okeaniniai laivai. Neseniai Klaipėdos uoste buvo pripildytas didžiausias iki šiol čia atplaukęs tanklaivis, kurio ilgis 269 metrai, plotis 44,5 m. Jis iš Klaipėdos uosto išgabeno per 90 tūkst. tonų mazuto.
Galima drąsiai teigti, kad uosto vartų rekonstrukcijai skirtos investicijos pasiteisino. Šių metų pavasarinės audros metu, pučiant 15-18 m/s per sekundę pavojingam vakarų vėjui, prie bendrovės "Klaipėdos nafta" krantinių nereikėjo nutraukti krovos darbų ir išvesti tanklaivio į atvirą jūrą.
Įplaukos kanalas nuo 10 iki 115 krantinės (Tarptautinė jūrų perkėla) bus pagilintas iki 12,5 metro ir praplatintas nuo 110 iki 125 metrų. Darbus ketinama pradėti šią vasarą ir baigti kitų metų pabaigoje. Šiuo metu baigti farvaterio nuo jūrų krovos kompanijos "Bega" iki 104-osios krantinės gilinimo iki 10,7 m darbai. Šiemet planuojama atlikti gilinimo darbus iki 12,5 m akvatorijoje prie visų "Begos" krantinių (krantinės Nr.67-72) su apsisukimo ratu. Šie darbai pradėti vykdyti gegužės mėnesį, užbaigus akvatorijos prie kruizinių laivų terminalo gilinimo iki 10 m darbus.
- Neseniai maršrutu Klaipėda-Kylis pradėjo kursuoti greitaeigis keleivinis krovininis laivybos kompanijos "Scandlines" keltas. Vasarą šią laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Kylio dar vienu keltu ruošiasi papildyti laivybos bendrovė "Lisco Baltic Service". Ji taip pat stiprina ir Klaipėdos-Švedijos laivybos kryptį.
Gegužės 14 d. naujame Klaipėdos kruizinių laivų terminale prisišvartuos pirmasis į šį terminalą šiemet atplaukęs kruizinis laivas. Į naująjį, Uosto direkcijos ir Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatytą terminalą šiemet ketina atplaukti 34 kruiziniai laivai (pernai buvo atplaukę 25 laivai). Jie į mūsų uostamiestį atplukdys Europos šalių turistus, kurie naudodamiesi mūsų teikiamomis paslaugomis, pirkdami mūsų pagamintas prekes, papildys miesto biudžetą, vadinasi, prisidės prie mūsų visų gerovės.
- Dėkoju už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą