Nuomonė
Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas įsitikinęs, kad statybos ar hidrotechnikos darbus Klaipėdos uoste atliekančios kompanijos po vieną, be rimtų partnerių, apsiribodamos darbais tik Lietuvoje, išgyventi negali.
Jo manymu, priverstinis užsienio kapitalo atėjimo į Lietuvą, į Klaipėdos uostą, stabdymas nėra geras dalykas.
Tačiau, pasak profesoriaus, visiškas verslo liberalizavimas, nepaisant vietinių kompanijų interesų, taip pat nėra sveikintinas reiškinys, nes gali atsirasti priešprieša tarp ateinančio ir vietinio kapitalo, ko reikėtų vengti.
Teisminiai procesai - antireklama
Profesoriaus teigimu, tokiais atvejais, kai įvairiais būdais bandoma išstumti užsienio kompanijas ir ypač jeigu prieinama iki teismų, daroma antireklama savo uostui. Blogos žinios pasaulyje pasklinda greičiau nei geros. Panašiais atvejais labai daug "padeda" uostų konkurentų atstovai, kurie tokius dalykus seka ir neigiamą informaciją paskleidžia labai sparčiai.
Taigi mažiausias nekorektiškas veiksmas kenkia Klaipėdos uostui, nes pasaulyje jis, turint omenyje galimybes plėtoti verslą, pradedamas vertinti labai atsargiai.
Pasak profesoriaus, panašių reiškinių, kurie dabar pastebimi Klaipėdos uoste užsienio kompanijų atstūmimo atžvilgiu, buvo tam tikru metu ir Afrikoje, ir Pietų Amerikoje. Klaipėdoje šis neigiamas reiškinys yra susijęs su pačių uosto kompanijų vadovų mąstymu. "Toks požiūris yra labai trumparegiškas. Šiandien jūrinėje veikloje pasiekiama kur kas geresnių rezultatų kooperuojantis. Vieniems išsilaikyti šitoje rinkoje yra labai sunku",- sako profesorius.
Reikia ieškoti partnerių
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbo kelios neblogos Lietuvos hidrotechninių statybos darbų kompanijos. Šiandien jų situacija yra sudėtinga. Profesorius mano, kad užuot kooperavusios su vakariečiais ir bandžiusios eiti į Europos rinką jos apsiribojo tik savo rinka, ir todėl šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pasak V. Paulausko, analogiškos Latvijos ir Estijos kompanijos jungėsi su vakariečiais, ir jų situacija šiandien geresnė.
Pavyzdžiui, Talino uoste statybos darbus atlieka latviai kartu su suomiais, čia dirba ir estai, ir olandai, ir vokiečiai, ir belgai. Latvijoje ir Estijoje nėra tos problemos - užsienio kompanijų atėjimo stabdymo. Vietinės kompanijos, dirbdamos kartu su užsieniečiais, statybos darbus atlieka ne tik Estijoje ar Latvijoje, bet ir Vakarų Europoje.
Naujos rinkos po vieną neprieinamos
"Neieškant naudingos partnerystės ir neinant į platesnę rinką išsilaikyti yra labai sunku. Į Klaipėdos uostą per pastaruosius 10 metų investuota labai daug ir padaryta itin daug darbų. Buvo paimti nemaži kreditai, o dabar ateina metas juos grąžinti. Todėl itin didelės uosto plėtros artimiausiais metais greičiausiai nebus. Juo labiau kad viskas brangsta, ir statybos darbai taip pat, vadinasi, jų apimtys mažės, jeigu bus toks pat krovinių srautas, jeigu uostas gaus tokias pačias pajamas. Jeigu krovinių daugės, atsiras lėšų ir investicijoms. Ir vis dėlto kompanijoms reikia ieškoti naujų rinkų. Tačiau vienai kompanijai, jeigu ji dirba tik vienoje šalyje, išeiti į naujas rinkas beveik nėra šansų",- sako V. Paulauskas.
Aidas LAIVINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą