Turint omenyje, kad XIX amžiuje gylis Klaipėdos uoste buvo tik 6 m, o dabar jis siekia 14,5 m ir uostas jau gali priimti laivus, kurių grimzlė 13,4 metro, pokyčiai įspūdingi.
1932-aisiais įplauka į uostą buvo pagilinta iki 10 m, o prie krantinių - iki 8,2 m. 1990-aisiais šiaurinė uosto dalis pagilinta iki 12 m, o pietinė - iki 8-10 m. 2004-aisiais - įplauka iki 15 m, o likusi dalis iki 13 m.
2012-2013-ieji Klaipėdos uostui buvo istoriniai metai - įgyvendintas visų laikų didžiausias gilinimo ir platinimo darbų projektas. Jo vertė - beveik 129 mln. Lt, iš jų 84 mln. Lt - Europos Sąjungos lėšos.
Darbai baigti laiku
Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų konkursą, kuriame dalyvavo net 6 kompanijos, laimėjo didelę gilinimo darbų patirtį turinti Nyderlandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV".
Darbus ji pradėjo pernai balandžio 22 d. ir pagal sutartį turėjo baigti šiemet balandžio 22 d. Tądien jau buvo pranešta apie darbų pabaigą aštuoniuose iš 13 barų ir buvo laukiama pranešimų apie užbaigtus darbus likusiuose baruose.
Balandžio pabaigoje daugelyje barų jau buvo atlikti batimetriniai matavimai ir sutvarkyta dokumentacija, buvo likę atlikti tik formalius įforminimus paskutiniuose baruose. Turint omenyje, kad per metus buvo ne viena diena, kai oro sąlygos neleido dirbti, galima sakyti, projektas įgyvendintas laiku.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, džiugu, kad didžiausios apimties projektas - iškasta apie 4,5 mln. kub. m. grunto, ko dar niekada nebuvo padaryta per visą uosto istoriją, - įvykdytas laiku. Nors dar nebaigti skaičiavimai, jo manymu, iškasto grunto kiekis, ko gero, nebus viršytas.
Pasitelkė galingą techniką
Uosto direkcijos specialistai džiaugiasi olandų darbu, nes tokios technikos, kokią jie naudojo, Klaipėdos uoste iki šiol nėra buvę. Jie atsiplukdė galingiausią kokia tik galėjo įplaukti į Klaipėdos uostą žemsiurbę "Utrecht", kuri ne tik siurbia dumblą, bet ir įveikia 20 cm storio moreninį sluoksnį, gali susmulkinti net 40 cm storio akmenis. Jos pajėgumas per dieną - 37 tūkst. kub. m grunto. Žemkasė-ekskavatorius "Goliath" per vieną kaušo nuleidimą gali iškelti 25 kub. m grunto, o per dieną - 20 tūkst. kub. m grunto.
O kur dar laivai, gabenę iškastą gruntą į sąvartyną jūroje, pagalbiniai laivai. Klaipėdoje olandai turėjo savo biurą, Lietuvos uoste triūsė apie 100 "Van Oord" darbuotojų.
Olandai dirbo iš tiesų sparčiai. Pagal rangos sutartį per dieną jie turėjo iškasti 15 tūkst. kub. m grunto, tačiau būdavo dienų, kai iškasto grunto kiekis siekdavo 30 tūkst. kub. m. Beje, jų technika dirbo tyliai, tad uostamiesčio gyventojai dėl didžiųjų gilinimo darbų nepajuto jokių nepatogumų.
Laukiama "rimtų" laivų
Įgyvendinant šį projektą laivybos kanalas Klaipėdos uoste buvo paplatintas nuo 125 iki 150 metrų - po 12,5 m iš abiejų pusių. Dabar gylis nuo 10 iki 105 krantinės yra 14,5 m. Visame uoste, išskyrus Malkų įlanką, galima priimti laivus, kurių grimzlė - 13 m.
Paplatinti ir trys laivų apsisukimo ratai - ties AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), jūrų krovinių kompanija "Bega" ir labiausiai ties LKAB "Klaipėdos Smeltė" naudojamomis krantinėmis.
"Dabar laivams bus erdviau, pakankamas gylis, tad, be abejo, jie galės plaukti saugiau", - sakė Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos viršininkas-vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis.
"Post-Panamax" laivai ir anksčiau plaukė į Klaipėdos uostą, o įgyvendinus projektą jų leistina grimzlė padidės 1,5 m.
Beje, tuos metus, kol vyko gilinimo darbai, Klaipėdos uosto locmanams nebuvo lengva, nes buvo nuimti plūdurai.
Tikimasi, kad atsiradus kur kas geresnėms laivybos sąlygoms Lietuvos uoste daugės didesnių laivų. Beje, "Klaipėdos Smeltė" jau laukia, pasak vyriausiojo locmano, "rimtų" konteinervežių, t. y. laivų, kurių ilgis viršija 300 m, tokių Klaipėdos uoste dar nebuvo.
Be visų kitų teigiamų aspektų, atlikti gilinimo darbai leis įvesti Klaipėdos uoste dvipusį didesnių laivų eismą. Beliko tik atitinkamai pakoreguoti laivybos taisykles.
R. Eitučio teigimu, tam tikri apribojimai, žinoma, išliks, tačiau laivai iki 200 m ilgio be vargo galės prasilenkti laivybos kanale.
Imamasi naujų darbų
Tam, kad būtų galima pasinaudoti pagilinto ir paplatinto laivybos kanalo galimybėmis, t. y. kad didieji laivai galėtų priplaukti ir prie krantinių, Uosto direkcija pradėjo rengti kitų gilinimo darbų techninius projektus. Pirmiausia bus gilinama prie "Klaipėdos Smeltės" naudojamų krantinių. Planuojama dar šiemet suspėti atlikti šiuos darbus.
Numatyta parengti gilinimo prie kompanijos "Bega" naudojamų 69-70 krantinių projektą, jeigu apskaičiavimai patvirtins, kad galima gilinti.
Be to, Uosto direkcija pasirašė sutartį su UAB "Sweco Lietuva". Jos specialistai turės išnagrinėti maksimalių uosto parametrų galimybę atsižvelgdami į visus aplinkosaugos reikalavimus.
Jau sudaryta darbo grupė, kurioje yra Uosto direkcijos ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos atstovai. Ji irgi aiškinsis, kiek dar uostas gali būti gilinamas nenusižengiant aplinkosaugai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą