Lapkričio 20-22 dienomis Klaipėdos apskrities, Savivaldybės ir uosto bendruomenės 39 asmenų delegacija lankėsi Belgijoje, Briuselyje, Antverpene ir Gente. Kelionės įspūdžiais dalijosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strategijos direktorius Vladas Stūrys.
Trumpai tariant, įgyvendintas uosto bendruomenės ketinimas Briuselyje pasikalbėti su Europos komisijos darbuotojais apie tai, kas laukia Lietuvos uosto jai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Kita vertus, buvo vykdomas Flandrijos Vyriausybės finansuojamas tarpregioninio bendradarbiavimo plėtojimo projektas.
Skatinami pervežimai jūra
Delegacijos nariai susitiko su Europos komisijos Transporto ir energetikos departamento darbuotojais, kurie supažindino su aktualiausiais projektais, apie kuriuos būtina žinoti Klaipėdos uosto bendruomenei. Tai visų pirma - trumpieji pervežimai jūra. ES yra patvirtinusi transporto strategiją iki 2010 metų. Esmė - ES nebegali taikstytis su perkrautais automobiliniais keliais, su tuo, jog daugybė transporto priemonių teršia orą. Todėl nutarta artimiausiais metais atlaisvinti kelius skatinant daugiau krovinių gabenti geležinkeliu ir trumpaisiais pervežimais jūra. Kad taip įvyktų, reikia sudaryti ekonomines prielaidas, taikyti kokias nors lengvatas krovinių vežėjams ir siuntėjams, kad jiems būtų naudingiau krovinius gabenti geležinkeliais ir jūra. Kroviniams, gabenamiems automobiliniais keliais, ketinama uždėti didelius mokesčius. Vadinasi, keliais bus vežami tik brangūs kroviniai, o žaliavas gabenti nebeapsimokės.
Antverpeno modelis
Pasak V. Stūrio, su Antverpenu galima sieti Klaipėdos uosto ateitį. Klaipėdoje šiaurinė uosto dalis bus sunkusis uostas. Tačiau kita - pietinio uosto dalis galėtų būtų panaši į Antverpeno uostą, kur prie krantinių yra įsikūrusios logistikos kompanijos, gamyklos, automobilių surinkimo įmonės, vystoma chemijos pramonė, vyksta krovos darbai ir t. t. Vaizdžiai tariant, už Atverpeno stovi Vokietija, o už Klaipėdos - Rusija, Baltarusija, Ukraina.
Pasak V. Stūrio, po karo, kai Vokietija tik kilo, Antverpeno uostas buvo toks, kaip Klaipėda šiandien. Tada Antverpene buvo kraunama per metus apie 20 milijonų tonų krovinių, dabar - apie 130 milijonų tonų. Šiandien jis yra antras Europoje uostas po Roterdamo. Taigi galima pajuokauti, kad kai Vokietijos lygis buvo kaip Rusijos, tai Antverpenas buvo kaip Klaipėda. V. Stūrio sako, kad, kai Rusija bus tokia kaip Vokietija, Klaipėda bus tokia kaip Antverpenas.
Esmė ta, kad į Antverpeno uostą atvežamos žaliavos, čia gaminami gaminiai, skirti Vokietijai ir gabenami į ją. V. Stūrio teigimu, ateityje, kai tik Rusijos perkamoji galia gerokai pakils, jeigu klaipėdiečiai bus pakankamai vikrūs, apsukrūs, t. y. jeigu tarpusavyje sutardami kartu dirbs ir Klaipėdos apskritis, ir Savivaldybė, ir uostas, Klaipėdos uostas galės vystytis šia kryptimi. "Jeigu mes to nepadarysime, tai Latvijos, Estijos uostai ar Sankt Peterburgas mus šios srityje aplenks",- sako Uosto direkcijos strategijos direktorius.
Uosto valdymo struktūra Antverpene yra tokia pati kaip Klaipėdoje, atitinkanti ES standartus. Verslu Antverpeno uoste taip pat užsiima privačios kompanijos. Šiuo metu Antverpenas turi 14000 ha plotą. Klaipėdos uostas - 400 ha sausumos ir 600 ha vandens. Melnragė ne ta teritorija, kur uostas galėtų vystytis Palangos link. Vadinasi, Klaipėdos pramonei reikia "eiti" netoli vandens šiek tiek už Jūrininkų prospekto.
Klaipėdos bėda - trūksta teritorijos
Pasak V. Stūrio, problema ta, kad Klaipėdos uostui vystantis šia kryptimi neužtenka numatytų rezervinių teritorijų. Todėl būtinas visų minėtų institucijų sutarimas, kad uosto pietinėje dalyje laisvosios ekonominės zonos link teritorija būtų atiduota uostui, pramonei plėsti.
Uosto direkcijos strategijos direktorius mano, jog būtina išaugoti perspektyvias industrines žemes. Jis tikisi, jog būsimi miesto plėtros tarybos posėdžiai padės tarpusavyje susikalbėti Uosto direkcijai, uoto kompanijų, miesto įmonių, Savivaldybės atstovams, tad Klaipėdos uostas bus plėtojamas tinkama linkme.
Tačiau šiandien apie Klaipėdos pramonės plėtrą pietinėje uosto dalyje, pasak V. Stūrio, kalbėti dar anksti, nes Rusija dar silpna ekonominiu požiūriu.
Dar viena problema - visa uosto struktūra privatizuota, t. y. žemė išnuomota privačioms kompanijoms, su kuriomis sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys. Jeigu į Klaipėdos uostą norėtų ateiti kokia nors užsienio kompanija, pageidaujanti gabenti krovinius per Klaipėdą, ji turėtų derėtis su kuria nors uosto kompanija, o ne su Uosto direkcija. Jeigu nesusiderės, naujo kliento Klaipėdos uoste nebus. Taigi Klaipėdos uosto ateitis priklauso nuo šiandien jame dirbančių kompanijų interesų. Bepigu Rygos uostui, turinčiam daug žemės. Jis gali paimti ir išnuomoti naujas žemes 6 Rusijos kompanijoms.
Situaciją kontroliuoja JAV muitininkas
V. Stūrio teigimu, uosto saugumas šiandien yra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos kelia pasaulyje dominuojantis vartotojas Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV nori būti įsitikinusi, kad pas ją ateinantys kroviniai nesudarys papildomos grėsmės saugumo atžvilgiu. Beje, JAV į Antverpeno uostą atsiuntė savo muitinės atstovą, kuris ištisai būna uoste ir stebi, ar saugumas čia atitinka keliamus reikalavimus. Be to, jis siunčia JAV pranešimus, ar galima pasitikėti iš čia ateinančiais kroviniais, ar ne. Žinoma, Antverpeno uostas galėtų su tuo nesutikti, niekas nesupyktų, tačiau po kurio laiko gali paaiškėti, kad uostas nebeturi į JAV iš Antverpeno keliaujančių krovinių, ir viskas.
Belgijoje vyko ir prekybinė misija. V. Stūrys supažindino Belgijos verslininkus su Klaipėdos uosto galimybėmis. Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai susitiko su savo partneriais. V. Stūrio teigimu, Belgijos įmonių atstovai domėjosi Klaipėdos uosto saugumo plėtojimo galimybėmis.
Vargu ar įmanoma Klaipėdoje krauti anglį
Buvo aplankytas ne tik Antverpeno, bet ir Gento uostas. Pasižiūrėta, kaip jame apdorojami kroviniai, kurių krovos patirties šiandien Klaipėdos uostas dar neturi, pavyzdžiui, grūdai. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), kuri pradeda krauti grūdus, generaliniam direktoriui Eduardui Plauškai buvo naudinga pamatyti, kaip pasiekiamas toks režimas, kad grūdai gali būti sandėliuojami ištisus metus.
Gento uoste pasižiūrėta, kaip kraunama anglis, kurios atėjimas į Klaipėdos uostą kelią baimę. Beje, ten anglis kraunama nuo grūdų terminalo per maždaug 200 metrų. Tačiau tai daroma tolokai nuo miesto. Uoste anglis yra sukrauta milžiniškomis krūvomis. Siekdami išvengti didelio dulkėtumo belgai jas laisto.
Žinoma, anglies krovos darbus prie KLASCO giliųjų krantinių sunku įsivaizduoti, nes visai netoli jų yra gyvenamieji namai, o dulkėtumo neišvengtume. Būtų galima pabandyti anglį krauti kitame uosto gale, kur mažiau gyventojų, tačiau ten negali atplaukti dideli laivai. Tad kad ir kaip mes norėtume krauti tuos milijonus tonų anglies, kuriuos siūlo Rusija, galimybių turime nedaug. Pasak V. Stūrio, vargu ar Klaipėdoje tai būtų galima padaryti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą