Klaipėdos uosto pajėgumai išnaudojami tik 50 procentų

Nuomonė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys mano, kad Klaipėdos uostas yra išnaudojamas tik 50 procentų.

"Didelis krovinių tarifų skirtumas yra vienintelis ir svarbiausias klausimas. Šiandien Klaipėdos uosto technikos ir technologijų lygis yra labai aukštas. Marselio ir netgi Hamburgo ar Antverpeno uostai techniniu lygiu nelenkia Klaipėdos uosto",- sako jis.

"Bent jau kol kas nematau perspektyvos, kad Klaipėdos uostas artimiausiu metu turėtų daugiau krovinių. Šiuo klausimu negaliu būti optimistiškai nusiteikęs tol, kol Lietuvos užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos nesutvarkys reikalų su Kaliningrado linija, kuri šiandien ne tik kad nepadeda kroviniams ateiti į Klaipėdos uostą, bet netgi trukdo. Krovinių didėjimas Talino, Rygos, Ventspilio uostuose yra nepalyginamai didesnis. Toks didžiulis Lietuvai ir Klaipėdai naudingas svertas kaip Kaliningrado sritis yra neišnaudojamas",- sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Pasak B. Lubio, per Estijos uostus eina 15 proc. Rusijos eksportuojamų prekių, per Latvijos - 8 proc., o per Lietuvos Klaipėdos uostą - 1 proc. Be to, jo manymu, pridėtinės vertės mokesčio sistema Lietuvoje yra žymiai blogesnė nei Latvijoje ar Estijoje, o Talino, Ventspilio, Liepojos, Rygos uostai yra pakankamai dideli Klaipėdos uosto konkurentai. B. Lubio teigimu, kaimyninių šalių vyriausybės sudaro žymiai didesnes preferencijas nei Lietuvos Vyriausybė ar Finansų ministerija.

Galėtų krauti 15 milijonų

B. Lubys yra ir koncerno "Achemos grupė" prezidentas. Ši grupė valdo didžiausią Klaipėdos uosto krovos bendrovę Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO), kuriai priklauso Tarptautinė jūrų perkėla (TJP) arba ro-ro terminalas ir Konteinerių terminalas. Dabar KLASCO jau priklauso ir kontrolinis AB "Transfosa" akcijų paketas. Netrukus trąšų gamykla "Achema" kartu su bendrove "Eika" valdys ir kontrolinį AB "Klaipėdos laivų remontas" akcijų paketą.

"Šiandien Klaipėdos uosto potencija yra 35-40 mln. tonų per metus kraunamų krovinių, o jis krauna per 20 mln. tonų. Šiandien KLASCO galėtų krauti 15 mln. tonų krovinių per metus turėdama beveik tiek pat žmonių, kiek turi dabar. Tačiau mes perkrausime apie 7 mln. tonų. Taigi išnaudojame tik apie 50-55 proc. savo pajėgumo", - sako B. Lubys.

Neprikabino krovinių vagono

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento manymu, nors Lietuvos valdžia teigia, kad verslo pasaulis pats turi spręsti savo klausimus, tačiau Maskvoje su Dūmos politikais turi kalbėtis ne Lietuvos verslo žmonės, o politikai. Šį politinį klausimą turi spręsti aukščiausia Lietuvos valdžia. Ji nesugebėjo prie Rusijos keleivinių vagonų sąstato prikabinti krovinių vagono.

"Rusiją pirmiausia domino Kaliningrado srities keleiviai. Lietuva turėjo svarstyti kompleksiškai keleivių ir krovinių klausimą. Ji turėjo kelti sąlygą, jog keleivių klausimas bus sprendžiamas tada, jeigu bus nagrinėjamas krovinių klausimas Klaipėdos uoste",- kalbėjo B. Lubys.

Paklaustas, kaip galėtų pasikeisti Klaipėdos uosto krovinių struktūra artimiausiu metu, B. Lubys atsakė, jog galbūt būtų galima kalbėti apie baltarusiškus ar vakarietiškus automobilius.

Nėra koncepcijos

Logistikos centras, jungsiantis TJP ir Konteinerių terminalą, Smeltės pusiasalyje, "Achemos grupės" prezidento manymu, turės daug įtakos, bet bus plėtojamas lėtokai. B. Lubys sako prieš kelias savaites kalbėjęs su AB "LISCO Baltic Service" akcijas valdančios Danijos DFDS kompanijos atstovais. Pastarieji reiškė pretenzijas, kad Klaipėdos uostas nenori priimti gana didelio automobilių kiekio iš Švedijos, eksportuojamo popieriaus krovinio. Danai galėtų pristatyti per metus iki 300-400 tūkst. tonų popieriaus, kuris iš Klaipėdos uosto būtų gabenamas į Rusiją ir kt. Tam reikėtų statyti sandėlį, danai netgi žada skolinti pinigų. Jie pateikė pavyzdį, jog Lenkijoje, Gdanske, tokie klausimai buvo išspręsti labai greitai.

B. Lubys pažadėjo danams šį klausimą išsiaiškinti. Pasak jo, tai ne finansinis klausimas. Pinigų nereikėtų skolintis iš danų, pakaktų turimos kreditinės linijos "Parex" banke. Neskubėjimo imtis spręsti šį klausimą priežastis ta, kad nėra iki galo suformuota ne tik kad Smeltės pusiasalio, bet ir viso Klaipėdos uosto koncepcija. Tad iškyla daug ir subjektyvių, ir objektyvių klausimų. Pavyzdžiui, vienas jų - kaip reikėtų tą popierių išvežti. Koncernas "Achemos grupė" samdo kompanijas Vakaruose, padėsiančias parengti gerą koncepciją, kaip uostas plėtosis per 10-15 metų.

Pasak B. Lubio, bendrus projektus įgyvendinti Klaipėdos uoste DFDS atsisako, nes ji koncentruojasi į vandenį. Danai jau pardavė kai kuriuos terminalus, turėtus Europoje ir mano, kad esant dabartiniam dinamiškam ekonomikos gyvenimui rizikos laipsnis įsikurti Klaipėdos uoste yra pavojingas. Anot danų, verslas žemėje rizikingesnis nei laivyba.

Darbininkija subalansuota

Gerų specialistų, kurie esą dėl mažų atlyginimų Lietuvoje išvažiavo dirbti į užsienį, stygiaus, pasak B. Lubio, nėra. Trūksta tik aukšto lygio vadybininkų, o darbo jėgos rezervas Lietuvoje esąs milžiniškas. Jo manymu, specialistų stygiaus problemą išpūtė spauda, tačiau jis sutinka su tuo, kad kai kuriose vietose tam tikrų kategorijų darbuotojų atlyginimus apskritai reikia didinti.

Nedarbas Klaipėdoje, kuris sudaro apie 8 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento manymu, yra per didelis, jis uostamiestyje turėtų būti ne didesnis kaip 3-4 proc. B. Lubys mano, jog artimiausius 3-5 metus darbuotojų uoste užteks. Jis tvirtina, kad KLASCO stividorinius darbus dirbančių žmonių atlyginimai yra didžiausi, palyginti su kitomis Klaipėdos uosto stividorinėmis kompanijomis, ir mano, kad normalų dokininką parengti pakanka 4 mėnesių.

B. Lubys tvirtina, kad KLASCO darbuotojų neatleidžia ir nemeta į gatvę. Jiems tiesiog siūloma pereiti iš vieno padalinio į kitą. "Šiandien darbininkija iš principo yra subalansuota, čia atleidimų nebus, o KLASCO administracija, t. y. valdančioji dalis darbuotojų yra per didelė. Šios dalies mažinimas bus atliekamas kitais metais. Darbuotojų turi dirbti tiek, kiek jų reikia. Kadangi esame pagrindiniai UAB Krovinių terminalo akcininkai, siūlome savo žmonėms eiti dirbti pas poną Audrių Paužą. Tačiau jiems reikia persikvalifikuoti, norintieji gali tai padaryti. Mūsų sugebėjimas plėtoti verslą sudaro darbuotojams daugiau galimybių. Tačiau kai kurie žmonės tiesiog naudojasi tuo, kad mes griežtai laikomės įstatymų, atleidžiamiesiems mokame kompensacijas. Jie nori pasiimti kompensaciją, o paskui vėl sugrįžti. Tai trumparegiškas mąstymas. Pirmenybę teiksime tiems, kurie pasilieka ir pereina dirbti į kitus padalinius",- sakė B. Lubys.

Vidmantas MAŽIOKAS