Klaipėdos uosto prioritetas - linijinė laivyba

Po to, kai rašėme

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Sigitas Dobilinskas rinkliavų klausimu nelinkęs daryti kokių nors išimčių, kol specialistai neįvertins, kokią įtaką bet koks keitimas turėtų bendrai uosto veiklai.

Šiemet birželį susisiekimo ministras patvirtino naujas uosto rinkliavų taikymo taisykles, kurios pradėjo galioti nuo šių metų liepos 1 d. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad kai kurie jų punktai sulaukė Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos nepasitenkinimo. Pastaruoju metu Susisiekimo ministerija įpareigojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) ir asociaciją susitarti dėl dviejų ginčytinų klausimų - bankinės garantijos ir ro-ro laivų rinkliavų dydžio ir pateikti jai pasiūlymus.

Uosto direkcijos Planavimo skyriaus viršininkas Valdas Lukauskas informavo dienraštį, kad KVJUD ir asociacijos atstovai buvo susitikę ir dar kartą apsvarstė susidariusią padėtį, pasiūlymai ministerijai ruošiami.

Pasak KVJUD generalinio direktoriaus S. Dobilinsko, naujos rinkliavų taikymo taisyklės nebuvo išlaužtos iš piršto. V. Lukausko teigimu, prieš tai atlikta uosto konkurencingumo ir rinkliavų studija. Atsižvelgus į jos rekomendacijas buvo parengtas rinkliavų taisyklių projektas, siekiant, kad Klaipėdos uostas būtų konkurencingas. Projektas buvo svarstomas su visomis suinteresuotomis pusėmis, atsižvelgta į jų pateiktus pasiūlymus.

Privalo surinkti pinigus

Dabar galiojančiose Įmonių, teikiančių agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklėse nustatytas 200 tūkst. Lt laidavimo draudimas. Tokios nuostatos laikytasi gana ilgai. Rekonstravus uosto infrastruktūrą padidėjo atplaukiančių laivų dydis ir vežamo krovinio kiekis. Klaipėdoje lankosi tokių laivų, kurio vieno rinkliavų suma viršija 300 tūkst. Lt. Todėl akivaizdu, kad 200 tūkst. Lt garantijos Uosto direkcijai nepakanka.

Pasak V. Lukausko, uosto rinkliavų mokesčiai - ne privačios įmonės ir ne Uosto direkcijos, o valstybės pinigai. Todėl turi būti mechanizmas, užtikrinantis jų surinkimą. Yra pasitaikę atvejų, kai Uosto direkcija buvo priversta kreiptis į teismus dėl nesumokėtų rinkliavų.

Anot V. Lukausko, dėl bankų garantijos dar svarstomi įvairūs variantai, bet jau artėjama prie visom pusėm priimtino. Vienas iš siūlomų variantų - banko garantiją susieti su agentuojančios bendrovės pajamomis tam tikru laikotarpiu. Pasak V. Lukausko, Uosto direkcija siūlo diferencijuoti banko garantijos dydį. Daugeliui įmonių išliktų ta pati 200 tūkst. Lt garantijos suma, ir tik didžiuosius laivus agentuojančioms įmonėms reikalaujama garantijos suma padidėtų.

Išimčių neturi būti

Kaip ir ankstesnės, taip ir nauja rinkliavų taisyklių redakcija nenumato išlygų netipiniams atvejams. S. Dobilinsko manymu, jokių išimtinių atvejų negali būti. Visi turi vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis. Pasak V. Lukausko, Uosto direkcija šiuo atveju gali būti tiek lanksti ir taikyti tokias išlygas, kokias numato rinkliavų taikymo taisyklės.

Svarstant rinkliavų taisyklių projektą KVJUD siūlė, kad ro-ro laivų tonažo rinkliava būtų mokama nuo bendro laivo tonažo. V. Lukausko manymu, jeigu taip būtų buvę padaryta, dabar nebūtų kilusios KVJUD ir maklerių diskusijos. Tokiu atveju rinkliavos būtų buvusios skaičiuojamos atsižvelgiant į laivo charakteristiką, o kas jame gabenama, ro-ro priemonės, generaliniai kroviniai ar dar kas nors, nebeturėtų jokios reikšmės. V. Lukausko teigimu, tokios tvarkos laikomasi ir kituose uostuose.

Tačiau buvo atsižvelgta į laivybos kompanijų nuomonę, jog racionaliau būtų tokiems laivams mokėti tonažo rinkliavas atsižvelgiant į ro-ro vienetus. Tokiu atveju, kai turima mažiau krovinių ir generuojama mažiau pajamų, mokama mažiau rinkliavų, o kai krovinių daug - didesnė ir rinkliavų suma. Tokios sąlygos yra palankesnės laivybos linijoms.

Taigi lazda turi du galus - daugeliu atvejų (šimtams įplaukimų) taikant patogesnę tvarką, atskiriems netipiškiems atvejams ji yra ne tokia palanki. Todėl makleriai ir iškėlė klausimą dėl ro-ro laivų, vežančių generalinius krovinius.

Pirmenybė - linijiniams

Pagal dabar galiojančias taisykles rinkliavos ro-ro trampiniams laivams yra apie 70 proc. didesnės nei ro-ro linijiniams laivams. Skirtumas paaiškinamas tuo, kad trampiniai laivai gali plaukioti tada, kai jiems patogu, kai yra pakankamas krovinių srautas, o linijiniai laivai turi kursuoti pagal tvarkaraštį, nepaisant to, kad krovinių mažai. Jų vidutinė apkrova yra mažesnė nei trampinių laivų.

Mažinti šį rinkliavų skirtumą nėra racionalu, norint, kad uostas išliktų patrauklus linijinei laivybai. S. Dobilinskas tvirtina, kad Klaipėdos uoste stengiamasi palankesnes sąlygas sudaryti linijiniams laivams, taikant jiems atskirus įkainius.

Jeigu rinkliavos ro-ro linijiniams ir trampiniams laivams taptų panašios, uostas pajustų tik nežymų teigiamą poveikį dėl kelių papildomų laivų esant dideliam krovinių srautui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai darytų neigimą poveikį laivybos linijoms, sumažėtų ir linijų skaičius, ir laivų plaukimo dažnumas. "Vienas iš uosto patrauklumo rodiklių - laivybos linijų tinklas ir plaukimų dažnumas", - sako V. Lukauskas.

Netipiniai variantai

Ro-ro laivai, gabenantys generalinius krovinius, - netipinis atvejis. Problema ta, kad visų netipinių atvejų taisyklėse nenumatysi.

Pasak V. Lukausko, skubotai keičiant rinkliavų taisykles, galima labai greitai sugriauti sistemą. "Mes turime įvertinti tų laivų konkurenciją su generalinių laivų rinka, ro-ro linijiniais laivais ir pan. Yra pavyzdžių kitose sferose, kai skubotus sprendimus, pagerinančius vieną aspektą, teko atšaukti, nes jie neigiamai atsiliepė visais kitais aspektais", - aiškino V. Lukauskas.

"Pateikėme makleriams pasiūlymų. Sprendimas dėl rinkliavų taisyklių keisti Vyriausybės nutarimą nepriimtas. Mes suinteresuoti, kad Klaipėdos uoste būtų kuo daugiau krovinių. Tačiau negalime ištraukti iš visos sistemos vieno segmento, neįvertinę, koks jo poveikis bus viso uosto rinkoje. Nutarus keisti Vyriausybės nutarimą, būtina išanalizuoti, kokį poveikį jis padarys visai rinkai, idant neatsidurtume situacijoje, kad reikės mažinti rinkliavas visiems laivams, ir Klaipėdos uostas nesurinks pinigų. Ir kitos kompanijos prašo sumažinti rinkliavas kitiems laivams. Ne aš turiu pasakyti, ar turim ką nors ir kaip keisti, tai turi pasakyti specialistai atsižvelgdami į visą rinką", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Dobilinskas.

Vidmantas MAŽIOKAS