Nors KLASCO (AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija") birių trąšų terminalas pradėti veikti turėjo rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl įvairių priežasčių, statybų darbai vėluos apie mėnesį.
Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Eduardo Plauškos, terminalo pabaigimo darbai atidėti iki spalio pabaigos dėl gan prasto projektuotojų darbo.
Įvairių nesklandumų būta statybų metu. Taip pat ir terminalo rangovai bei subrangovai ne visus darbus atlieka pagal nustatytą grafiką.
Unikali technologija
KLASCO birių trąšų terminalas turės tris kupolinius sandėlius, nutiestą naują geležinkelio atšaką su išpylimo mazgu bei naują laivų pakrautuvą.
Eduardo Plauškos teigimu, kupoliniai sandėliai yra unikalios technologijos bei vieninteliai tokie Lietuvoje.
Prie 45 m skersmens sandėlio pamato buvo prikabinta kupolo išorinė dalis, kuri yra pagaminta iš specialaus tentinio audinio. Pripūtus oro bei ištempus audinį iš vidaus pagal sandėlio formą buvo purškiama poliuretano puta, prie kurios prikabinta armatūra bei pridėtas betono sluoksnis.
Sukietėjus masei padarytos angos (sandėlio vartai, durys ir t.t.).
Kupolinius sandėlius tarpusavyje jungs nuo vagonų iškrovimo stoties einančios sandėlių pakrovimo galerijos.
Trąšos į sandėlį bus kraunamos per kupolų viršuje įrengtus transporterius. Sandėlius jungs ir jų apačioje įrengtos trąšų pakrovimo į laivus galerijos.
Šalia jų šiuo metu yra statoma laivų pakrovimo įranga, kurios numatomi pajėgumai - 1200 t trąšų per valandą.
Trečiasis, bei kol kas paskutinis, kupolinis sandėlis iškilo birželio pradžioje.
Trikampio formos plotas
Birių trąšų terminalas buvo pradėtas projektuoti 2001 metais. Rengiant projektą nagrinėti įvairūs variantai siekiant kuo efektyviau išnaudoti mažai naudojamą uosto teritoriją ir joje pastatytį šiuolaikinį birių trąšų terminalą. Nenorėta jam naudoti pagrindinių teritorijų, kuriose laikomas metalas, kurios turi specializuotus pokraninius kelius.
Šiaurinėje kompanijos teritorijoje buvo seni AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) sandėliai, kuriuos KLASCO nupirko iš LISCO ir nugriovė. Čia buvo ir sena prastos techninės būklės slėptuvė, priklausiusi KLASCO. Suderinus su atitinkamomis institucijomis slėptuvė taip pat buvo nugriauta. Taip buvo atlaisvintas trikampio formos plotas. Jis iš vakarų pusės ribojasi su 2000 metais rekonstruota 4-ąja uosto krantine, iš šiaurinės - su UAB Krovinių terminalo tvora, iš rytų ir pietų - privažiuojamaisiais geležinkeliais į kitas KLASCO krantines.
Kadangi geriausia trikampį plotą užpildyti apskritimais, todėl ir buvo nuspręsta statyti sferinius birių trąšų sandėlius.
Vedamos derybos
Eduardo Plauškos teigimu, bendra visų trijų sandėlių talpa - per 60 tūkst. t birių trąšų. Per metus terminalas bus pajėgus perkrauti apie 2.5 mln. t birių trąšų.
Šio terminalo statybų bei įrangos vertė - apie 30 mln. Lt.
KLASCO vadovybė planuoja, kad apie 50 proc. terminale perkraunamų trąšų, sudarys AB "Achema" produkcija. Taip pat planuojama perkrauti bendrovės "Lifosa" gaminamas trąšas. Vedamos derybos ir su Rusijos bei Baltarusijos trąšų gamintojais.
Švartuosis "Pannamax" tipo laivai
4-oji krantinė, prie kurios statomas birių trąšų terminalas, turėtų būti pirmoji, prie kurios pabaigus uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą ir išgilinus farvaterį bus galima priimti "Pannamax" tipo laivus.
KLASCO vadovai tikisi, kad į "Pannamax" tipo laivus, galinčius gabenti 50-60 tūkst. t krovinių, bus galima krauti ir skystas (prie krantinės yra atvestos specialios vamzdžių linijos ir skystos trąšos jau dabar pumpuojamos į laivus), ir birias trąšas. "Pannamax" tipo laivais patogu gabenti šias trąšas į kitus žemynus - Aziją, Pietų ar Šiaurės Ameriką, t. y. tolesniais atstumais nei į Europą.
Perkrauta mažiau krovinių
2001 metais KLASCO perkrovė 6,659 mln. tonų krovinių, gavo 103 mln. Lt pajamų ir uždirbo apie 4,3 mln. litų ikimokestinio pelno. Užpernai, 2000 m., KLASCO perkrovė 8,464 mln. tonų krovinių, gavo 149 mln. Lt pajamų ir uždirbo 4,45 mln. Lt pelno.
Per penkis šių metų mėnesius KLASCO perkrovė 2,685 mln. t visų krovinių, arba 6 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Vien šių metų gegužę perkrauta 552 tūkst. t krovinių, t.y. 17 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesį.
Geriausių krovos augimo rezultatų pasiekė KLASCO konteinerių terminalas, kuriame per 5 šių metų mėnesius perkrauta 192 tūkst. t krovinių, arba 54 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Skystų trąšų terminale iki gegužės pabaigos buvo perpilta 338 tūkst. t trąšų, t.y. 10 proc. daugiau nei pernai per 5 mėnesius.
Didžiausias KLASCO akcininkas yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio vadovaujamas konsorciumas "Vialogas", kuris savo ruožtu priklauso "Achemos" grupei, kuriai priklauso apie 40 įmonių. "Achemos" grupė, kurios prezidentu yra B. Lubys, buvo įsteigta praėjusių metų rugpjūčio mėnesį likvidavus UAB "Viachema".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą