KLASCO trąšų terminale planuojama perkrauti milijoną tonų birių krovinių

Bendrovėse

Pranešimuose žiniasklaidai teigiama, kad per AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO) planuojama gabenti naują šiemet Jonavos azotinių trąšų gamykloje "Achema" pradėtą gaminti trąšų rūšį.

KLASCO trąšų terminalo viršininkas Algis Latakas sako, jog terminale yra ir bus kraunamos ateityje tos pačios trąšos, kurios krautos ir anksčiau.

Investuota per 100 milijonų

A. Latakas KLASCO trąšų terminalui vadovauja nuo pat pradžių, nuo 1999 metų, kai jis buvo pradėtas statyti. Pirmiausia čia atsirado skystų trąšų terminalas, paskui vadinamasis grūdų terminalas su trimis kupoliniais sandėliais ir tik praėjusių metų liepos mėnesio pabaigoje - birių trąšų terminalas. Nors šis terminalas ir vadinamas bendru pavadinimu Trąšų terminalu, tačiau jame yra kraunami ir grūdai.

Vien naujasis birių trąšų terminalas KLASCO kainavo 53 milijonus litų, 17 mln. investuota į skystų trąšų terminalą ir apie 30 mln. Lt investuota į grūdų terminalą. Investicijos, įdėtos į skystų trąšų terminalą, pasak A. Latako, jau susigrąžintos, o kiti terminalai dar ne taip seniai pastatyti, kad apie tai būtų galima kalbėti.

KAN - ne naujiena

Skystos trąšos KLASCO trąšų terminale kraunamos jau ketverius metus, birios trąšos - tik pusę metų. Jų terminale kraunamas kalio chloridas, "Achemos" produktas - kalcio amonio salietra (KAN) ir karbamidas, be to, ir Baltarusijoje bei Rusijoje gaminamas karbamidas. Buvo kraunamos ir NTK (maišytos trąšos, kurias sudaro tam tikra dalis azoto, fosforo ir kalcio). Apie tai, kad terminale bus kraunamos kokios nors kitos trąšos, A. Latakas nėra informuotas. Tai, kad į KAN pridedama papildomų medžiagų, atskiro pasiruošimo jį krauti iš terminalo nepareikalaus. KAN terminalas jau krauna, ir jam tai nėra naujovė.

Kraus naują skystą produktą

Didžiausia šių metų KLASCO trąšų terminalo naujovė tai, kad ruošiamasi jame pradėti krauti skystą produktą, skirtą plastmasės gamyklai. Jis visiškai nėra susijęs su trąšomis. A. Latako teigimu, gegužės mėnesį planuojama pradėti eksploatuoti etileno gliukolio krovos terminalą. Trąšų terminale statoma papildoma talpa, technologiniai vamzdynai, įrenginiai, kuriais bus galima priimti etileno gliukolį iš laivų, atplukdysiančių jį jūra. KLASCO terminale jis bus iškraunamas ir geležinkeliu išgabenamas į plastmasės gamyklą.

Pakrautas pirmas "Panamax"

Beje, KLASCO trąšų terminalas šiemet planuoja perkrauti apie 1 mln. toną birių trąšų. Nors birių trąšų terminalas pradėtas eksploatuoti tik pernai liepos mėnesio pabaigoje, pernai buvo perkrauta 270 tūkst. tonų trąšų. Terminalas daugiausia krauna baltarusiškų birių trąšų.

Skystų trąšų terminale nuo 2000 metų, kai jis pradėtas eksploatuoti, per metus perkraunama vidutiniškai apie 1 mln. tonų skystų trąšų. Pirmas milijonas tonų čia perkrautas 2002 metais. Daugiausia kraunama lietuviškų skystų trąšų ir tik dalis - baltarusiškų.

Šiemet reikšmingas įvykis terminale - pakrautas "Panamax" tipo trąšas gabenantis laivas "Stefania", išvežęs 58 tūkst. tonų trąšų. Tokio dydžio trąšovežis Klaipėdos uoste pakrautas pirmą kartą. Pasak A. Latako, kai atplaukia toks laivas, galima išbandyti maksimalius terminalo pajėgumus. Tačiau šį kartą to padaryti nepavyko dėl blogų oro sąlygų.

Trąšų priešas - drėgmė

"Stefaniai" išplaukti sutrukdė ne tai, kad per uraganą "Ervinas" smėliu buvo užneštas laivybos kanalas iš jūros pusės. Šis laivas Klaipėdos uoste prastovėjo apie 10 dienų dėl netinkamų oro sąlygų, t. y. dažno lietaus. Taigi kol kas nepavyko pasitikrinti, per kiek laiko gali būti pakrautas "Panamax" tipo laivas be oro trukdžių.

Lietus ar sniegas krauti skystas trąšas netrukdo, nes yra uždaras procesas: uždari ir laivas, ir talpos, ir vamzdynai. Kraunat grūdus ar birias trąšas lietui lyjant yra uždaromi laivo triumai, kad į juos nepatektų kokie nors krituliai ir nesugadintų krovinio. Tokia problema iškyla beveik visuose uostuose, priešingu atveju jie turėtų būti statomi po stogu.

A. Latakui teko būti Kataro Dochos uoste, kur ištisai šviečia saulė, tačiau ten iškyla kita problema. Dėl kaitrios saulės vanduo pradeda stipriai garuoti, drėgmė aplinkoje padidėja daugiau kaip 80 proc. ir birių trąšų krova taip pat negali vykti.

Pasak KLASCO trąšų terminalo viršininko, Katare labai įdomu. Ten gamyklos praktiškai statomos tiesiai ant gręžinio, nereikia atsigabenti jokių dujų. Jos tiesiogiai perdirbamos į trąšas, ir čia pat prie krantinės stovi laivas, į kurį kraunamos trąšos. Tokio komercinio pranašumo, palyginti su kitais uostais, Dochai galima tik pavydėti.

Naujos trąšos

Koncerno "Achemos grupė" atstovė spaudai Virginija Dunauskienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog A. Latakas neinformuotas apie naujas trąšas todėl, kad jų gabenamas kiekis dar labai nedidelis, be to, jos kraunamos tiesiai iš vagonų į laivus ir nėra sandėliuojamos trąšų terminale.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad šiemet švenčianti 40 veiklos metų sukaktį "Achema" pagamino bandomąsias kalcio amonio salietros su siera bei kalcio amonio salietros su ceolitu partijas.

Pirmoji pramoninė 6 tūkst. tonų kalcio amonio salietros su siera partija jau eksportuota į Skandinaviją. Ateityje didžiąją dalį naujojo produkto - kalcio amonio salietros su siera - planuojama parduoti būtent Skandinavijos šalyse. KAN su siera ketinama realizuoti ir kitose tradicinėse kalcio amonio salietros rinkose Vakarų Europoje: Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Airijoje.

KAN su ceolitu taip pat bus pasiūlytas pastoviems "Achemos" pirkėjams Vakarų Europoje. Ceolitas - vulkaninės kilmės klintys, naudojamos ekologiškai švarių trąšų gamybai. Kartu su trąšomis įterpus šį mineralą, vanduo bei trąšos dirvai atiduodamos palaipsniui, sumažėja trąšų išplovimas, padidėja maistinių medžiagų išsaugojimas dirvožemyje.

"Tikimės, kad šios "Achemos" specialistų sukurtos trąšos bus populiarios ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje", - sako "Achemos" generalinis direktorius Jonas Sirvydis.

Vidmantas MAŽIOKAS