Klubas "Budys": turi ką veikti ir po 30 metų

Vienas reikšmingesnių pastarųjų metų įvykių - prieš devynerius metus "Budys" burlaivių restauravimo dirbtuvėse atidarė Lietuvos jachtingo muziejų.

Šiuo metu baigiami restauruoti trys klubo laiveliai - "Jūratė", "Peer Gynt", kuriam kitais metais sukaks 100 metų, ir "Daina". Birželį juos ketinama leisti į vandenį ir plukdyti romantikus iki Juodkrantės.

Susibūrė entuziastai

Nacionalinės nevyriausybinės organizacijos Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" įkūrimo data laikoma 1988 metų balandžio 22 d. Jo iniciatoriai - K. Frankas, amžinatilsį tolimojo plaukiojimo kapitonai Eimutis Astikas, Juozas Karvelis ir tuometinis jachtklubo Smiltynėje direktorius Marius Eidukevičius. Steigėjų buvo 15, nes tais laikais buvo toks reikalavimas. Tarp jų buvo istorikų, restauratorių, architektų, urbanistų - žodžiu, įvairių profesijų atstovų. Dabar klubo sąraše figūruoja 111 pavardžių, tačiau aktyvių narių - vos keli.

"Klaipėdoje buvo likusių jachtų iš prieškario, karo metu aplaužytų, apgadintų. Gaila buvo išmesti, klubas ėmė jomis rūpintis. Kita mūsų kryptis buvo lietuviškos istorijos, susijusios su jūra, rinkimas, populiarinimas. Norėjome rinkti eksponatus ir kurti muziejų. Tačiau visą laiką buvome kaip pamestinukai. Tik įsikuriame kur nors, pradedame ką nors kaupti, paprašo išsikraustyti, nes kažkam prireikia tų patalpų", - prisiminimais dalijosi M. Eidukevičius.

1988-aisiais klubą įteisino Lietuvos kultūros fondo draugija su profesoriumi Česlovu Kudaba priešakyje. Jis paprašė rūpintis ir senuoju uostu, ne tik laivais. Didžiulį darbą savo iniciatyva atliko architektai Marija ir Martynas Purvinai. Jie surinko daug istorinės medžiagos apie senąjį uostą Danėje, nupiešė senosios krantinės vizijas, pažymėjo po karo nugriautus pastatus, išmatavo visą Vitės kvartalą ir t. t., pateikė savo siūlymus, kaip reikėtų Klaipėdą gražinti atstatant kai kuriuos senus dalykus. Pasak K. Franko, dokumentų buvo tiek, kad keturiese vos panešė. Tačiau jų idėjos taip ir nebuvo realizuotos. Purvinų surinkta medžiaga dabar yra laikoma jachtingo muziejuje.

Senus laivus degino

K. Frankas 1967-aisiais atvykęs į Klaipėdą 1969 m. užmezgė tamprius ryšius su tuometiniu jachtklubo Smiltynėje direktoriumi Sigismundu Mačiuku, jam vadovavusiu nuo 1946 metų. Pastarasis buvo užsikepęs įkurti jachtų muziejų.

ŠIMTAMETĖ. Jachtai "Peer Gynt" kitais metais sukaks 100 metų. Egidijaus Jankausko nuotr.

K.Franko manymu, klubo užuomazga atsirado jau 1980-aisiais, kai buvo pradėti masiškai naikinti senieji laivai. Tai buvo daroma ne tik Sovietų Sąjungoje, bet netgi Olandijos Amsterdamo mieste, nes ten tokių laivų buvo prisikaupę per daug. Tada ir pradėjo burtis įvairiose šalyse senųjų laivų išsaugojimo draugijos.

K. Frankas prisimena, kaip 1980 metais gavo žinią, kad Smiltynės jachtklube per lenininę talką deginami seni laivai. Jo manymu, S. Mačiuką dėl to ištiko infarktas ir jis vėliau mirė.

Gal padėjo telegrama iš Maskvos?

Kurį laiką, kol nebuvo paprašytas išsikraustyti, klubas "Budys" su laiveliais glaudėsi jachtklube Smiltynėje. Kai, pasikeitus jo vadovams, klubą išvarė, jachta "Peer Gynt" buvo pervežta į Šilutės pl. buvusios restauratorių bazės daržinę. Po kurio laiko klubo nariai rado jachtą "Rūta" Ventės rage pievoje, pilną vandens, pūvančią. Parsivežė ir ją. Po ketverių metų "Peer Gynt" buvo suremontuotas ir juo išplaukta į Vokietiją.

Vėliau, apie 1990-uosius, į pagalbą senų laivų globėjams, mėtomiems iš vienos vietos į kitą, atėjo "Klaipėdos laivų remonto" įmonė, kai jai vadovavo Jonas Varnas. Su įmone buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, klubas gavo burlaivių restauravimo dirbtuves. K. Frankas mano, kad taip greičiausiai nutiko todėl, kad iš Maskvos buvo gauta telegrama, jog reikia paremti "Budžio" klubą.

"Pamenu, iš buvusio "Baltijos" žvejų kolūkio gavome 4 botus, iš buvusio prekybos uosto - didelę baržą. Galėjome juos iškeisti į kitus gerus daiktus. 1990-aisiais iš Celiuliozė kombinato gavome rąstų, pilies uostelyje padarėme lieptą. Buvom gavę ir apie 100 metrų pontonų. Kartu su įmone pasirūpinome, kad veiktų pasukamasis tiltelis. Pilies uoste prie krantinių laikėme savo jachtas ir dar svečius priimdavome iš užsienio. Tas mūsų uostelis veikė 4-5 metus. Bet paskui mes viso to netekome. Sunkiausi mus laikai buvo, kai įmonei vadovavo Naglis Puteikis. Ir dabar mūsų pontonai yra įmonėje, bet mes negalime jų pasiimti", - pasakojo ilgametis klubo "Budys" komodoras Bronislovas Bendžiūnas.

Devyni laivai - registre

Beje, 1996 metais klubas "Budys" įsteigė pirmą Lietuvoje visuomeninį jachtų registrą.

Kad ir kaip sunkiai vertėsi klubas "Budys", tačiau iš dešimties Lietuvos kultūros vertybių registre įrašytų istorinių laivų devyni priklauso klubui "Budys". "Nežmoniškai daug pastangų reikėjo, kad tie laivai būtų registruoti. Dabar valstybė turėtų imtis nors dalį atsakomybės už juos, bet taip nėra", - sakė M. Eidukevičius.

Tąkart klubo nariams teko gerai pasukti galvas, kaip visokius reikalavimus, skirtus mediniams statiniams, pritaikyti laivams.

Pasak K. Franko, Kultūros paveldo departamentui senieji laivai visai nerūpi. "Neturime intencijos kaip nors išplėsti mūsų veiklos sferą", - K. Frankas cituoja Nekilnojamų vertybių vertinimo tarybos pirmininko žodžius.

LAIVAI. Devyni "Budžio" klubo laivai yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Egidijaus Jankausko nuotr.

M. Eidukevičiui atrodo, kad šiuo metu klubui "Budys" yra geresnis ir stabilesnis laikotarpis, o kas jo laukia ateityje, sunku pasakyti. Dėl ateities K. Frankas mažiau optimistiškai nusiteikęs.

Statyti savo laivelių prie vadinamosios istorinės laivų krantinės K. Frankas nėra linkęs, nes mano, kad ten žmonės jų nematys, jie nedideli, į juos reikia žiūrėti iš arti. Be to, krante jiems nėra reikalingos infrastruktūros.

"Geriausia vieta mūsų laiveliams būtų prie elingo, toje vietoje kur yra pontonai", - sakė B. Bendžiūnas.

Jachtingo muziejuje

Jachtingo muziejus buvo atidarytas 2009 metais liepos 25 d. K. Frankas sako, kad šio muziejaus garbės kuratorė yra šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jame yra jachta "Helene" iš Hamburgo, kažkada priklausiusi garsiam žurnalistui ir įsigyta už lašinius, kai Hamburge siautė badas. Ji į Mėmelį atplaukė 1920 metais. Čia ir jachta "Peer Gynt", kuriai kitais metais sukaks 100 metų, laivas "Albatros" iš Rostoko, bet statytas Brėmene 1925 metais per dvi savaites. Jachta "Daina", pastatyta 1902 m. pagal Anglijos registro reikalavimus.

MUZIEJUS. Lietuvos jachtingo muziejus yra įsikūręs viename seniausių "Klaipėdos laivų remonto" pastatų. Egidijaus Jankausko nuotr.

Čia laikomi ir ąžuoliniai burlaivio špantai, ištraukti iš jūros. Vienas jų sveria 400 kg. Jie priklausė barkui. Tokiam laivui pastatyti reikėjo 3 tūkst. ąžuolų. Beje, jis buvo specialiai nuskandintas, nes į laivą įsimetė pelėsis. Prie Antrosios Melnragės yra buvusios laivų kapinės. Per 5 metus ten buvo nuskandinta apie 50 laivų.

Jachtingo muziejus įsikūręs seniausiame AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) teritorijoje esančiame pastate. Pasak K. Franko, Paulius Lindenau tada dar nebuvo gimęs, jį pastatė laivų dailidžių susivienijimas.