Klumpakojis žvejybos traleryje

Svetur

Olandijoje žvejybos traleriai virsta pramogų laivais. Šios šalies Aplinkos ministerijos finansuota ir organizuota mokomoji išvyka Baltijos šalių aplinkosaugininkams demonstravo puikius verslo ir gamtosaugos suderinimo pavyzdžius.

Olandijos aplinkos ministerija kartu su nevyriausybine Baltijos šalių aplinkosaugine organizacija organizavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos aplinkosaugininkų išvyką į Olandiją. Tikslas - supažindinti naujų Europos Sąjungos (ES) šalių narių aplinkosaugininkus su Olandijos aplinkosaugos problemomis, parodyti jų sprendimo būdus.

Olandija bene tankiausiai apgyvendinta ES šalis, tad ir gamtinių teritorijų čia beveik nelikę. Joje, kaip ir kitose Europos šalyse, turinčiose galingai išvystytą ekonomiką, gamtosauginių problemų apstu. Milijonai eurų skiriama tam, kad būtų atkurti natūralūs miškai, upės.

Šiaurės jūroje gamtosauginės Olandijos problemos tam tikra prasme panašios į Lietuvos. Intensyvus laivų eismas, nepaprastai intensyvi žvejyba, naftos platformų statyba ženkliai keičia jūrinę aplinką. Jeigu paklausčiau eilinio Lietuvos gyventojo, kuri iš aukščiau išvardintų žmogaus veiklų labiausiai kenkia gamtai, jis, ko gero, išpyškintų - naftos platformos. Olandai mano kitaip.

Didžiausiais gamtos priešais jie laiko žvejus, mat traluojant sunaikintos dugno organizmų bendrijos neatsistato dešimtmečiais, sunaikinus mitybos bazę išnyksta ir žuvys, laivai priversti skverbtis į naujus plotus. Statomieji tinklai taip pat daro milžinišką žalą gamtai, jais netyčia nužudoma daugybė jūros paukščių, ruonių, delfinų (daug ir Baltijos jūroje aptinkamų delfinų - jūros kiaulių).

Olandijos vyriausybė, siekdama sumažinti gamtos naikinimą, priversta įvesti naujus žvejybos apribojimus, kas, be abejo, mažina žvejų pelną. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanoma priversti žvejus saugoti gamtą, tačiau išmintingas manipuliavimas finansiniais, mokesčių svertais (kai skiriama parama reorganizuojant verslą), atrodo, ima duoti vaisių, daugybė žvejybos laivų keičia verslo strategiją ir perorganizuoja savo žvejybos tralerius į pramoginius - turistinius ir, užuot tralavę tuštėjančioje Šiaurės jūroje, plukdo turistus.

Pramogos - kuo įvairiausios ir, priešingai nei įprasta pas mus, nesusijusios su jūrinės žūklės organizavimu. Žvejybos traleriai uždirba iš to, kad plukdo į jūrą turistus ir demonstruoja žvejybos techniką bei metodus, pasakoja apie jūros gyvūniją - ruonius, delfinus, paukščius, vaizdžiai rodo, kaip žvejojama. Specialus nedidelis tinklas nuleidžiamas į vandenį ir traukiamas, kol vyksta ekskursija po laivą, kol pasakojama apie jūros gyvūnus. Po to pats kapitonas išpurto laimikį, turistams pasakojamos įdomios istorijos apie krabus, krevetes, žuvis. Paskui kapitonas tą versliniais masteliais nedidelį laimikį suverčia į puodą ir verdama žuvienė. Paprastai 2-3 rūšių.

Turistai gali mokytis senovinių žvejiškų receptų. Po to vyksta žuvienės degustavimas, pasiūlomas ir stiprokas etninis gėrimas. Numalšinę alkį ir troškulį turistai paties kapitono greitai įtraukiami į pramogas. Laivo šeimininkas, išsitraukęs akordeoną, plėšia etnines ir kitokias, nelygu kokios tautybės yra turistai, dainas. Be abejo, jis nemokėjo lietuvių liaudies dainų, todėl užplėšė "Vychodila na bereg Katiuša". Įdomu, kiek laiko turės dar praeiti, kol ES piliečiai supras, kad Baltijos šalys - ne Rusija ir kad jose kalbama ne rusiškai?

Paklaustas apie uždarbį, kapitonas, nuolatos avintis klumpes, atsakė, kad tikrai nepralošia, o atvirkščiai, uždirba daugiau, mat išlaidos mažesnės, nereikia pirkti brangiųjų licencijų. Jis turi įsigijęs žymiai pigesnę žvejybos licenciją, leidžiančią gaudyti nedidelius kiekius žuvies, taip pat parduoti jūros laimikį, jeigu pasiseka netyčia pagauti didesnį žuvų kiekį.

Panašu, jog intensyvios žmogaus ūkinės veiklos sunaikinta fauna šiaurėje dar turi šansų atsigauti, mat ten, kur įgyvendinamos rekreacinės pramogos, dažnai atsiranda papildomų gamtosaugos svertų - patys žmonės ima saugoti gamtą, nes tai užtikrina pajamas jų šeimoms. Nėra jokių abejonių, kad ir Lietuvoje nemažai žvejų atras šią aukso gyslą. Lietuvos priekrantėje taip pat egzistuoja panašios problemos, čia tinkluose žūna per dešimtadalį žiemojančių paukščių, o mariose jų žūna dar daugiau.

Jau šiemet ekologinis klubas "Žvejonė" pradėjo vykdyti ES fondo "Life Natura" iš dalies finansuojamą projektą "Natūra 2000 teritorijų tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje", kurio metu bus atliekami detalūs tyrimai, nustatysiantys, kiek šiaurinėje Kuršių marių dalyje žvejojančių žvejų tinkluose iš tiesų žūna paukščių bei kiek papuola retų nykstančių visoje Europoje žuvų - perpelių, ožkų, salačių. Atlikus tyrimus bus steigiama "Natūra 2000" teritorija šiaurinėje Kuršių marių dalyje bei rengiamos rekomendacijos, kaip sumažinti negatyvų žvejybos poveikį gamtos vertybėms. Metas ir Kuršių marių žvejams pagalvoti apie papildomas pajamas iš rekreacinės žūklės organizavimo. Kalbama ne apie žvejybos uždraudimą, o apie tokį verslo organizavimą, kad ir žvejai galėtų išgyventi iš gamtos gėrybių, ir būtų išsaugoti mariose dešimtimis tūkstančių apsistojančių pailsėti paukščių: praskrendančios baltakaktės žąsys, mažieji ir didieji dančiasnapiai, kuoduotosios ir rudagalvės antys, klykuolės, mažosios gulbės ir kt.

Erlandas PAPLAUSKIS