Kodėl locmanai vėl nepatenkinti

Konfliktinė situacija

Klaipėdos locmanų atstovai linkę manyti, kad Uosto direkcijos administracija pažeidinėja įstatymus, o pastarosios atstovai tvirtina, kad ją taip elgtis, kaip nepatinka locmanams, įpareigoja būtent įstatymai.

Neseniai Klaipėdos uosto locmanai prisiteisė iš Uosto direkcijos delspinigius už laiku nesumokėtus pinigus už perdirbtas valandas. Vakar Klaipėdos apylinkės teismo, kuriame turi būti nagrinėjamas 6 buvusių Uosto direkcijos darbuotojų ieškinys dėl perdirbtų valandų, posėdis vėl atidėtas, nes Uosto direkcijos advokatas nespėjo susipažinti su bylos medžiagoje pateiktais apskaičiavimais. Kadangi prieš tai turėjęs vykti teismo posėdis jau buvo atidėtas 2 mėnesiams, kyla įtarimų, jog teismo procesas specialiai vilkinamas.

Taigi kodėl valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teisiasi su savo darbuotojais? Ar teismo išlaidos neviršija jų reikalaujamų sumokėti pinigų?

Locmanų pozicija

Į teismą dėl delspinigių Uosto direkciją padavė 40 jos darbuotojų, tarp kurių yra 22 locmanai, likę - kiti pamainomis dirbantys darbuotojai.

Vyriausiasis locmanas Vytautas Grigeliūnas teigia, kad locmanai ir dabar yra nepatenkinti, nors teismas priteisė jiems sumokėti delspinigius. Dar nepraėjo mėnuo, tad jie tebesvarsto, ar apskųs Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Jie nepatenkinti, kad dalis patirtos žalos taip ir lieka neatlyginta. Tiems, kurie direkcijoje dirba ilgiau, ta skola sudaro po 4,5-5 tūkst. Lt.

Anot vyr. locmano, Uosto direkcijoje įstatymai buvę pažeidinėjami 9 metus, dėl to nukentėjo finansiniu atžvilgiu apie 130 žmonių. Su jais atsiskaityta tik už trejus metus. Be to, per tiek laiko pinigai nuvertėjo apie 30 proc. O kaltų ir šį kartą nėra, tad locmanai linkę manyti, kad jokio tyrimo dėl įstatymų pažeidinėjimo nebuvo.

V. Grigeliūno teigimu, Uosto direkcijoje ir toliau pažeidinėjami įstatymai, t. y. Darbo kodeksas, verčiant žmones imti poilsio dienas, neduodama pasirinkti ar poilsio dieną, ar atlyginimą pinigais. Dėl to labiausiai nukenčia vairuotojai ir katerių įgulų nariai, nes jų atlyginimai ir taip esą maži, o dėl poilsio dienų jiems jie sumažėja 14 proc. Dabar priimti dirbti vairuotojais ir į katerius nauji darbuotojai esą norint atkeršyti, be to, naujokai nekelia reikalavimų.

Vadovas nekeitė sistemos

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, direkcijos juristai dirba, ir dar nenuspręsta, ar minėtas teismo sprendimas dėl delspinigių bus skundžiamas.

S. Dobilinskas Uosto direkcijai vadovauti pradėjo 2002 m. ir, jo paties teigimu, buvusios apmokėjimo sistemos nekeitė. Jis tik prašė susisiekimo ministro didinti mokos fondą, nes reikia kelti atlyginimus. Pastaruoju metu kasmet visiems direkcijos darbuotojams atlyginimai kyla. Vadovo teigimu, locmanų atlyginimai dydžio atžvilgiu eina iškart po direktorių atlyginimų.

Klausimą dėl vadinamųjų viršvalandžių, už kuriuos nebuvo mokama, locmanai pradėjo kelti tik 2006 metų pabaigoje, nors visą laiką gaudavo atsiskaitymo lapelius ir matė, kiek ir už ką jiems mokama. Pasak S. Dobilinsko, jeigu šis klausimas būtų iškilęs prieš 7 metus, tai šiandien galbūt nereikėtų teistis.

Uosto direkcijos pajamos yra valstybės pajamos. Atlyginimai mokami pagal susisiekimo ministro patvirtintą sąmatą. Uosto vadovas pripažįsta, kad locmanų darbas yra sunkus, atsakingas. Jiems yra padaryta įvairių lengvatų, sukurtos geros darbo sąlygos, kad galėtų pailsėti. Tačiau jie taip pat yra direkcijos darbuotojai, todėl ir jiems taikoma bendra apmokėjimo sistema.

Prašė ministro

Pasak S. Dobilinsko, iškilus problemai, kad locmanams tuos 9 metus buvo nemokama už perdirbtas valandas, Uosto direkcija jau tada galėjo kreiptis į teismą. Tačiau buvo kreiptasi į ministrą ir prašoma puse milijono litų padidinti mokos fondą, kad būtų galima atsiskaityti su darbuotojais. Jiems buvo sumokėti priedai prie atlyginimų, siekiant išvengti bylinėjimosi.

Tačiau vėliau locmanai pareikalavo delspinigių, o toks prašymas, pasak S. Dobilinsko, jau yra kaltinimas. Už dalį fiksuotų viršvalandžių, sakykime, turėjo dirbti aštuonias, o reikėjo atidirbti 10 valandų, locmanams yra mokama. Locmanai dirba pamainomis. Susumavus jų darbo grafikus nustatytas mėnesio darbo laikas, sakykime, vidutiniškai apie 172 valandos. Kai jie dirba pagal savo nustatytus grafikus išeina, kad jie dirba po 190 net 200 valandų per mėnesį. Uosto direkcijos administracija tas valandas vadina perdirbtomis. Pasak S. Dobilinsko, jas galima laikyti ir viršvalandžiais, tačiau įstatymas numato, kad už tas valandas turi būti duodamos poilsio dienos, o ne mokami pinigai.

Neleidžia įstatymas

"Liepiau locmanams susidaryti darbo grafikus taip, kad jie turėtų kuo daugiau poilsio dienų, kad neperdirbtų valandų. Jie nori daugiau perdirbtų valandų, kadangi už jas mokama papildomai. O man to daryti neleidžia įstatymas. Vadovaujantis Darbo kodeksu per visus metus galima perdirbti ne daugiau kaip 120 valandų. Turiu eiti kitu keliu, priimti daugiau žmonių. Aš ne kerštauju, kaip jie sako, o vykdau įstatymą", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Dobilinskas.

Paklaustas, ar direkcijai nebuvo paprasčiau sumokėti prašomus pinigus nei samdyti advokatus ir bylinėtis su savais darbuotojais, S. Dobilinskas atsakė: "Aš negalėjau elgtis kitaip, nes delspinigių reikalavimas yra kaltinimas. Bet ne aš juos padaviau į teismą, jie padavė direkciją. Tai ką aš turiu daryti? Yra įstatymai, kurių turiu laikytis. Jeigu būčiau privatininkas, galbūt galėčiau kitaip išspręsti tuos klausimus, pasakyti: "Tiek to, išmokėkime tiems žmonėms ir nesipykime su jais. Tačiau reikalaujami delspinigiai yra valstybės pinigai, aš turiu atsiskaityti, kur aš juos išleidau."

Pensininkų byla

Pasiteiravome, kodėl, kai buvo mokama locmanams ir kitiems pamainomis dirbantiems darbuotojams už perdirbtas valandas iš to pusės milijono litų, nebuvo atsiskaityta su direkcijos darbuotojais, kurie tuo metu čia jau nebedirbo. Šeši iš jų kreipėsi į teismą dėl jiems nesumokėtų pinigų. Ši byla vadinama pensininkų byla.

S. Dobilinsko teigimu, pensininkai nebuvo varu išvaryti į pensiją. Visi išėjo iš darbo šalių susitarimu. Jiems buvo sumokėta išeitinė pašalpa, 4 ar 6 atlyginimų dydžio, priklausomai nuo to, kiek išdirbo direkcijoje. Išeidami jie nebeteko teisės ko nors iš jos reikalauti. Jie pasirašė, kad direkcija su jais visiškai atsiskaitė.

"Tie pensininkai, kurie tuo metu dirbo direkcijoje, turėjo gauti ne pinigus, o poilsio dienas. Kadangi jie nebedirba direkcijoje, kaip aš jiems galiu grąžinti poilsio dienas?" - klausia S. Dobilinskas.

Kolektyvinė sutartis aklavietėje

Uosto direkcija iki šiol negali pasirašyti kolektyvinės sutarties,s ir derybos su profsąjungomis atsidūrė aklavietėje, nes profsąjungos reikalauja socialines įmokas susieti su įmonės gaunamomis pajamomis. Tačiau Uosto direkcija nėra paprasta komercinė įmonė, ji gauna valstybines rinkliavas ir neužsiima komerciniu verslu. "Uosto direkcijos pajamos yra valstybės pajamos, todėl su jomis negalima taip elgtis kaip su komercinėmis pajamomis", - sako S. Doblinskas. Todėl, pasak jo, jis negalįs pasirašyti siūlomos naujos kolektyvinės sutarties. Jo teigimu, kolektyvinėje sutartyje turi būti nurodyta, kad socialinės įmokos priklauso nuo to, kiek sąmatoje yra numatyta pinigų.

Uosto direkcijos pinigai, skirti premijoms, socialinėms reikmėms, skirstomi pagal susisiekimo ministro patvirtintą sąmatą.

Paklaustas, tai kada bus pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, direkcijos vadovas atsakė nežinąs. Kol nepasirašyta nauja, vadovaujamasi sena kolektyvine sutartimi, kuri moraliai pasenusi.

Dalia BIKAUSKAITĖ