Kodėl per jūros šventę į jūrą plukdomi tik savi?

Atgarsiai







Beveik kiekvienam jūrininkui jo laivas yra antrieji namai. Juose jis negali pakęsti netvarkos, nes privalo garantuoti keleivių saugumą

Beveik kasmet pasibaigus Jūros šventei atsiranda pasipiktinusiųjų, kad jie nepateko į laivus, plukdančius žmones į jūrą.


Šiemet netgi atsitiko taip, kad nespėjo į laivą, plaukusį nuleisti į jūrą vainikų žuvusiems jūrininkams, Klaipėdos transporto laivynui priklausiusio laivo "Linkuva", prieš kelerius metus per uraganą nuskendusio, su visa įgula, žmonos.


 




Plaukia nustatyta tvarka


Buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo "Vėtra" vadas Vytautas Mogenis sako pats dalyvavęs "Linkuvos" jūrininkų pagerbimo ceremonijoje prie paminklinės lentos ir girdėjęs, kaip organizatoriai įspėjo, jog reikia skubėti į laivus, nes jie tuojau išplauks.


Laivai, plukdantys žmones į jūrą atlikti tokią atsakingą misiją, kaip vainikų nuleidimas, plaukia nustatytu laiku ir pagal tam tikrą tvarką gražiai išsirikiavę. Šiuo atveju, jeigu kas nors pramiegojo, pavėlavo, jeigu nebuvo tinkamai informuota visuomenė, kada išplaukia laivai - ne jūrininkų, o arba paties žmogaus, arba organizatorių reikalas.


Kad pasisotintų plaukimu


Kitas dalykas, paprastas klaipėdiečių, o ypač miesto svečių, kurie galbūt niekada nėra matę kranto iš jūros, plukdymas norint suorganizuoti pramogą. Kada dar, jeigu ne per Jūros šventę žmonės turi turėti galimybę išplaukti tikru laivu į jūrą? Tai galėtų būti viena iš pagrindinių šventės atrakcijų, nes koncertų ir kitokių renginių mieto gatvėse Lietuvoje galima pamatyti ir kitų švenčių metu.








Image removed.
Gražu, kai išsirikiavę laivai plaukia į jūrą pagerbti joje žuvusiųjų jūrininkų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivo kapitonas Vygantas Naujokas mano, kad galima būtų suorganizuoti viską taip, kad žmonės pagaliau pasisotintų tuo plaukimu į jūrą. Pasak kapitono, patys pridarome visokių kliūčių neleisdami pajusti jūros dvasios, o paskui stebimės, kad Lietuvoje jūra yra reikšminga tik savo paplūdimiais, kad jūrininko profesija darosi neprestižinė, kad lietuviai nemėgsta jūros.


Vaikai ant borto


Buvęs karo laivo "Vėtra" vadas V. Mogenis sako trejus metus plukdęs žmones savo laivu į jūrą, tačiau daugiau niekada to nenorėtų daryti.


Po oficialios vainikų nuleidimo ceremonijos "Vėtra" dar tris kartus plaukdavo į jūrą. Kartais joje susitalpindavo 400 žmonių. Šventės metu žmonės atsipalaiduoja, leidžia sau išgerti daugiau alaus ar kitų alkoholinių gėrimų. Į laivą susigrūda su vaikais ir juos pamiršta, nors laivas padidinto pavojaus žmogaus gyvybei zona.


V. Mogenis sako negalįs pamirši per Jūros šventę matyto vaizdo. Laivui plaukiant jis pamatė ant borto pasodintus mažus vaikus, tabaluojančius kojytėmis virš vandens. Sušauksi, išsigąs ir nukris į vandenį. Dviese sėlino prie mažylių, pavyko juos nuimti. Jeigu nutiktų nelaimingas atsitikimas, žmogus iškristų už borto, visa atsakomybė - laivo vadui, kapitonui.


Pasak V. Mogenio, per šventę žmonės pradeda bėgti į laivą taip tarsi karas būtų prasidėjęs. Visų vienu metu paimti neįmanoma, užtat laivo įgula prisiklauso savo adresu "švelnių" žodelių - esą ir šiokie, ir anokie, plukdą tik saviškius ir t. t. Taigi V. Mogenis, vienas iš šio malonumo žmonėms organizavimo iniciatorių, yra nusivylęs žmonių elgesiu laive.


Apspjovė


"Šakių" laivo kapitono vyresnysis padėjėjas Bronislovas Latvėnas pasakojo, jog pastebėjo berniuką, besisupantį gelbėjimo valtyje. Laivas plaukia, valtis siūbuoja, vaikas gali iškristi, juokai menki. Jis išdykėlį iškrapštė iš valties. Pastarasis po kurio laiko nutaikęs progą tiesiog apspjovė negerą dėdę, neleidusi jam būti valtyje.


Kitą kartą per Jūros šventę laivagalyje prie slipo jaunuoliai gėrė alų, pradėjo daužyti butelius, sklaidytis po laivą. Laimei, buvo policininkas.


Laivuose laikomasi drausmės


Dabar tie, kurie kažkada norėjo daryti šventę žmonėms, to jau nebenori. Ne todėl, kad išplaukimas į jūrą brangiai kainuoja ir kad norima paplukdyti saviškius, todėl, kad laivuose yra įprasta prie tam tikros tvarkos ir drausmės. Deja, ne visi žmonės moka gražiai linksmintis per šventes pridarydami ir sau, ir aplinkiniams bereikalingų rūpesčių. Gerai, jeigu viskas gerai baigiasi, tačiau jūrininkai žino, kad su jūra nejuokaujama.


Dalia BIKAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder