Kodėl "Smeltė" užsigeidė estakados?

Kai kurių Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai mano, kad bendrovė "Klaipėdos Smeltė", norėdama pasigerinti sąlygas - pasistatyti estakadą, galinčią kainuoti apie 18 mln. Lt, - tai turi daryti savo lėšomis. Pastarosios generalinis direktorius Rimantas Juška sako, jog jeigu kitos krovos kompanijos atsisakytų savo ketinimų, tada "Smeltė" galėtų kentėti ir estakados neprašyti.

Visais laikais buvo juntama tam tikra priešprieša tarp Klaipėdos uosto pietinės ir šiaurinės dalių krovos kompanijų. Ne taip seniai pietinės dalies atstovai skundėsi, kad visos investicijos atitenka šiaurinei daliai. Pasak LKAB "Klaipėdos Smeltė" vadovo R. Juškos, pietinė uosto dalis ilgą laiką Klaipėdos uoste buvo tarsi antrarūšė.

Ne taip seniai šioje uosto dalyje vyko "karas" tarp "Klaipėdos Smeltės" ir UAB "irių krovinių terminalo (BKT). Po to, kai "Smeltė" pardavė BKT akcijas, kai 2008 m. kovo 27 d. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp šių dviejų bendrovių, pagaliau uosto pietinėje dalyje įsivyravo taika. Dabar čia situacija pasikeitė 180 laipsnių kampu, gyvenama geros kaimynystės principais, vyrauja darbinė atmosfera.

Be to, šioje uosto dalyje esančių kompanijų planai dabar tokie, jog jie gali pralenkti net šiaurinės dalies kompanijų užmačias. Vien tik "Smeltė" turi galimybę ateityje per metus krauti apie 14 mln. t krovinių. Be to, sparčiai savo veiklą plėtoja ir BKT, ir jūrų krovos kompanija "Bega", netrukus čia dar bus statomas keleivių ir krovinių terminalas.

Dabar šiaurinės uosto dalies kompanijų atstovai piktinasi, kad beveik visos investicijos numatytos pietinei daliai, nors šiaurinė duodanti daugiausia pajamų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Negali važiuoti transportas

"Smeltei" estakados reikia todėl, kad iš jos jau dabar kurį laiką negali autotransportas nei išvažiuoti, nei įvažiuoti. Maždaug 90 proc."Smeltės" teritorijos ilgio Nemuno gatvėje dengia geležinkelis. Pernai pro bendrovės pietinio įvažiavimo postą pravažiavo beveik 110 tūkst. geležinkelio vagonų. Tuo metu, kai vyko geležinkelio vagonų manevrai, autotransportas negalėjo judėti "Smeltės" teritorijoje.

Tačiau BKT planuoja statyti dar tris sandėlius, geležinkelio išpylimo mazgą, iš kurio vagonų manevravimas bus nukreiptas į tą patį Nemuno geležinkelio kelyną.

Jūrų krovos kompanija "Bega" ketina savo krovos apimtį didinti dvigubai ir kitais metais krauti 3-3,5 mln. t. Be to, ties šios bendrovės nuomojama teritorija bus statomas antras pirsas, planuojami įrengti du nauji krovos kompleksai, tad ateityje jos krovos apimtis didės iki maždaug 7 mln. t. Vagonų skaičius šiame ruože vien tik dėl "Begos" planų padidės mažiausiai du kartus, juo judės apie 220-240 tūks. geležinkelio vagonų. O kur dar "Smeltės", BKT vagonai? Situacija tokia, kad ateityje "Klaipėdos Smeltėje" 7-8 val. per parą autotransportas negalės judėti todėl, kad manevruos geležinkelio vagonai.

Be centrinio įvažiavimo, šiuo metu "Smeltė" dar turi vartus prie naujo Šaldytuvų terminalo. Tačiau nukreipti viso transporto srauto pro juos bendrovė negali, nes tokiu atveju reikėtų važiuoti per BKT nuomojamą teritoriją. Vartai toje vietoje įrengti tam, kad autotransportas, kuris atvažiuoja paimti šaldytos žuvies produkcijos, galėtų įvažiuoti ir išvažiuoti į Senosios Smiltelės gatvę nekirsdamas visos teritorijos.

Paklaustas, o kas laukia žmonių, gyvenančių netoli uosto teritorijos pietinėje dalyje, kai dieną naktį dundės tiek vagonų, "Smeltės" generalinis direktorius atsakė: "Rengiant detalųjį planą yra planuojama perkelti Nemuno gatvę šiek tiek į rytų pusę, pastatyti garso slopinimo sienelę ties gyvenamaisiais kvartalais. Niekas nederintų geležinkelių statybos planų, jeigu nebūtų sprendžiamos gyventojų problemos. Jie nenukentės."

Visiems vienodas sąlygas

LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir UAB "Progresas" savininkė yra ta pati užsienio kompanija - tarptautinis uostų terminalų operatorius "Terminal Investment Limited", antros pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos "Mediterranean ShippingCompany" (MSC) padalinys, kurio būstinė yra Ženevoje (Šveicarija).

Seniau "Klaipėdos Smeltė" buvo prašiusi statyti tunelį Baltijos prospekto tęsinyje. Tačiau dėl jo reikėtų prarasti dalį teritorijos, tad naujieji bendrovės savininkai nusprendė, kad toje vietoje nieko nebus daroma.

Dabar "Smeltė" nori, kad būtų pastatyta estakada, jungianti "Smeltės" ir UAB "Progresas" teritorijas, kad bendrovė turėtų savo išvažiavimo kelią. Pasak R. Juškos, taip yra daroma daugelyje pasaulio uostų.

"Mes galime neprašyti estakados. Susitaikysime su tokia situacija, kad neišvažiuosime 3 valandas ir kentėsime. Tačiau jeigu neišvažiuosime 7-8 valandas, kentėti nebegalime. Mes pritariame kitų uosto kompanijų veiklai, netrukdome joms ją plėtoti, tačiau visos uosto kompanijos turi turėti vienodas sąlygas. Šiuo atveju estakada - viso uosto reikalas, o ne vienos kompanijos užgaida. Priešingu atveju tegu "Bega" nedidina krovinių kiekio, tegu BKT nieko nestato, tada kentėsime ir mes", - sakė R. Juška.

Norima, kad estakada būtų įtraukta į rengiamą uosto rezervinės teritorijos nuo Senosios Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto tęsinio detalųjį planą. Pasak R. Juškos, kai bus patvirtintas detalusis planas, tada būtų sukonkretinta, kokia ta estakada turėtų būti. Preliminariais apskaičiavimais, ji kainuotų apie 18 mln. Lt.

Tunelis brangiau

Buvo svarstytas ir tunelio, galinčio sujungti "Smeltę" ir "Progesą", variantas. Pasak R. Juškos, tokiu atveju reikėtų nusileisti beveik 3 m žemiau marių lygio, vadinasi, visą laiką būtų patvanka, nuolatos turėtų dirbti siurbliai, reikėtų garantuoti hermetiškumą ir t. t. Tunelio statyba kainuotų 40 proc. brangiau, ir jo eksploatavimas būtų žymiai brangesnis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicinėje programoje bent jau iki 2012 metų tokios estakados nėra. Anot R. Juškos, planuojami didesni krovinių srautai ne rytoj plūstelės į BKT, o ir kol "Bega" baigs savo statybas, praeis pora metų. Tačiau, "Smeltės" generalinio direktoriaus manymu, jeigu jau būtų parengtas detalusis planas, Uosto direkcija galėtų išsiimti projektavimo sąlygų sąvadą ir pradėti galvoti, kokia ta estakada galėtų būti. R. Juška nusiteikęs optimistiškai ir mano, jog pasikeitus situacijai, galbūt 2012 metais estakada galėtų būti pradėta statyti, o 2013-aisiais baigta. Pasak jo, šiuo metu su Uosto direkcija užsimezgė neblogas dialogas.

Plauks okeaniniai laivai

Naujieji "Smeltės" savininkai ketina Klaipėdos uostą paversti konteinerių paskirstymo punktu. Maksimalaus savo krovos pajėgumo "Smeltė" planuoja pradėti siekti nuo 2013 metų, o 2016 m. jau krauti 700 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Šios bendrovės konteinerių terminalo maksimalus pajėgumas - 1 mln. TEU per metus. Skaičiuojant tonomis, tai būtų apie 14 mln. t krovinių. Apie 80 proc. jų sudarytų didžiųjų, t. y. 300-310 m ilgio laivų atgabenti konteineriai. MSC savo gabenamus konteinerius Baltijos regione skirstytų per Klaipėdos uostą, į kurį atplauktų okeaniniai laivai.

R. Juškos teigimu, "Smeltė" jau dabar galėtų krauti dukart daugiau krovinių, jeigu į Klaipėdos uostą būtų įleidžiami didesni, t. y. 275-294 m ilgio, laivai. Dėl šios problemos bendrovė užvertė raštais Uosto direkciją. Klaipėdos uosto kapitonas įtikinėjamas sutikti, kad 275 m ilgio laivas, turintis didesnę grimzlę, galėtų daryti bandomąjį įplaukimą. MSC kompanija sutinka, uosto kapitonas - ne. Papriekaištavus, kad tai yra susiję su laivybos saugumu, kad uosto kapitonas, ko gero, nori apsidrausti, R. Juška atsakė: "Tas apsidraudimas jau yra ne techninis, o psichologinis, moralinis, ir tai jau nėra normali praktika."

"Smeltės" vadovo manymu, 275-280 m ilgio laivai į Klaipėdos uostą pradės plaukti geriausiu atveju šiemet gruodį ar kitų metų sausį, kai bus atlikti įplaukos kanalo tobulinimo darbai.

Kitas etapas - įplaukos kanalo gilinimas iki 14, 5 m ir platinimas. R. Juškos manymu, jeigu šie darbai būtų atlikti 2012 m., jau tada būtų galima priimti didžiuosius okeaninius laivus. Jis tiki, kad tokie laivai į Klaipėdą galės atplaukti po ketverių metų. Buvo atlikta studija, kuri suderinta su uosto kapitonu ir kurioje teigiama, kad didžiausias konteinerinis laivas, galintis įplaukti į Lietuvos uostą, gali būti 347 m ilgio.

Beje, 90-96 krantinės, kuriomis naudojasi "Smeltė", toliau bus rekonstruojamos pagal projektą, kuris skirtas okeaniniams konteineriniams laivams priimti. Pradėta šių krantinių rekonstrukcija buvo sustabdyta 2008 m. spalį, nes pagal ankstesnį projektą šios krantinės buvo numatytos kaip universalios, jose būtų buvę galima krauti ir konteinerius, ir generalinius krovinius. Pasikeitus "Smeltės" savininkams paaiškėjo, kad šios krantinės turi būti skirtos tik konteineriams, tad darbai buvo sustabdyti ir koreguojamas projektas. Netrukus minėtose krantinėse turėtų būti atnaujinti rekonstrukcijos darbai.