Kodėl stringa 11 laivų pjaustymas?

Žvejyba

Sutartis dėl vienuolikos laivų atidavimo į metalo laužą jų savininkai su Nacionaline mokėjimo agentūra turėjo pasirašyti dar pernai gruodį. Vėliau terminas buvo pratęstas iki šių metų balandžio 30 d. Tačiau iki šiol jos dar nepasirašytos. Susidaro įspūdis, kad šis procesas vilkinamas. Kyla klausimas, kodėl ir kam iš to kokia nauda?

Europos Sąjunga (ES) paramą, kurios viena iš rūšių - kompensacija už laivo žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, t. y. atidavimą į metalo laužą, skiria siekdama išsaugoti mažėjančių žuvų išteklius, norėdama subalansuoti žvejybos pajėgumą su žuvų ištekliais. 2004-2006 metų ES Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) prioritetą teikė Baltijos jūros menkių populiacijai. Lietuvos žuvininkystės sektoriui skirta apie 60 mln. Lt: ES dalis - apie 42 mln. Lt, Lietuvos - apie 18 mln. Lt. Visa 2004-2006 m. parama turi būti panaudota iki 2008 metų pabaigos.

Pritrūko vienos dienos

Pirmą šaukimą dėl paramos už supjaustytus laivus gavimo Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos skelbė 2004 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Per 2004-2006 metus buvo nurašyta į metalo laužą 20 laivų, žvejojusių atviroje Baltijos jūroje, už juos gauta 21,7 mln. Lt kompensacija iš Žuvininkystės orientavimo finansinių priemonių (ŽOFP) fondo.

Tąkart buvo gauti 23 prašymai laivams pjaustyti. Tarp jų pateko ir du Atlanto vandenyne žvejoję laivai. Jų savininkų prašymai buvo atmesti, nes neatitiko BPD reikalavimų - ne tas prioritetas. Achsaro Džojevo įmonės laivas "Strimelė" neatitiko reikalavimų - pritrūko vienos dienos. Norint pretenduoti į paramą reikia, kad laivas per dvejus metus būtų žvejojęs kasmet ne mažiau kaip 75 dienas, o "Strimelė" vienais metais buvo žvejojusi tik 74 dienas.

Konsultanto, padėjusio rengti net 16 paraiškų, nenorėjusio skelbti savo pavardės, teigimu, šiuo laikotarpiu didelių problemų dėl laivų pjaustymo nebuvo.

Be Atlanto laivų

Antras šaukimas to paties 2004-2006 m. laikotarpio paramai gauti vyko 2006 m. rugpjūčio 28-rugsėjo 29 d. Manyta, kad bus pateikta 16 paraiškų. Prieš paskelbiant šį šaukimą planuota duoti kompensacijas ir Atlanto vandenyne žvejojantiems laivams, tačiau labai priešinosi žvejai, nes vienas toks laivas galėjo "suvalgyti" visą mažesniųjų paramą. Todėl vėl buvo paliktas prioritetas Baltijos jūroje žvejojantiems laivams. Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus dienraščiui yra teigęs, jog departamentas laikosi pozicijos, kad pirma reikia susitvarkyti su Baltijos jūros laivais, o tada pereiti prie priekrantės ir Atlanto laivų.

Pernai per antrą šaukimą buvo pateikta 11 paraiškų laivams pjaustyti, prašoma kompensacijos suma - 14,7 mln. Lt, o pinigų šiam tikslui buvo likę 6,8 mln. Lt.

Pinigų neužteks

Iš viso laivams pjaustyti ir modernizuoti ŽOFP fonde 2004-2006 m. laikotarpiui numatyta apie 41 mln. Lt. Laivui modernizuoti pateikta tik vienintelė paraiška, jai reikalinga suma - 83 tūkst. Lt. Apytikriais apskaičiavimais, turint omenyje, kad jau 21,7 mln. Lt panaudoti, turėtų likti apie 19 mln. Lt.

Todėl nesuprantama, kodėl Žuvininkystės departamentas Finansų ministerijai nurodė kaip numatomą antrojo šaukimo sumą tik 6,2 mln. Lt. Kai žvejai pradėjo nerimauti, kad neužteks pinigų antram šaukimui, departamento atstovai aiškino, kad laivams pjaustyti būsiantys panaudoti kitiems tikslams skirti ir nepanaudoti pinigai. Pavyzdžiui, dėl sudėtingų sąlygų norinčių modernizuoti laivus beveik nėra.

Kadangi 6,2 mln. Lt suma yra ženkliai mažesnė, nei reikia pinigų laivams pjaustyti (7 laivams reikėtų apie 9,5 mln. Lt), teks labai kruopščiai skaičiuoti laivų balus. Beje, kuo laivas senesnis, tuo daugiau balų jis gauna. Daugiau balų, palyginti su kitais, gauna ir menkiniai laivai.

3 probleminiai laivai

Iš minėtų 11 antrojo šaukimo paraiškų laivams pjaustyti dėl aštuonių Nacionalinė mokėjimo agentūra pretenzijų neturėjo, o dėl trijų iškilo problemų, susijusių su nurodytų gairių, kurias rengia Žuvininkystės departamentas, traktavimu. Žemės ūkio ministerija buvo sudariusi komisiją problemoms išsiaiškinti. Nuo pernai lapkričio 27 d. iki šiemet kovo 27 d. ji surengė tris posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjami probleminiai klausimai ir skundai. Beje, pati ministerija kreipėsi į ES, kad būtų išaiškintas jos reglamentas.

Dėl dviem laivams pareikštų pretenzijų sulaukta teigiamo komisijos atsakymo, vadinasi, jie galės pretenduoti į paramą. Trečio laivo savininkas, kurio paraiška buvo atmesta dėl vieno dokumento, kovo pabaigoje kreipėsi į teismą. Teismas pripažino, kad šiam laivui pjaustyti paraišką Nacionalinio mokėjimo agentūra atmetė neteisėtai. Tai reiškia, kad toji paraiška turės būti vertinama iš naujo. Tam, suprantama, reikia nemažai laiko. Tačiau Žemės ūkio ministerija nepateikia būtinų pranešimų, todėl šis procesas negali būti pradėtas. O kol situacija neišsiaiškinta dėl visų 11 laivų, nė su vienu iš jų savininkų Nacionalinė mokėjimo agentūra negali pasirašyti sutarties dėl paramos gavimo.

Trečias šaukimas netikėtas

Daugeliui žvejų netikėtai šiemet kovo 9-30 d. buvo paskelbtas ir trečias šaukimas 2004-2006 metų paramai gauti. Rekomenduojamas paraiškų pateikimo laikotarpis yra 3 mėnesiai. Kodėl buvo duotos tik trys savaitės, kodėl, žinant, kad žvejai gana sunkiai orientuojasi visuose biurokratinių dokumentų labirintuose, pasirinktas toks trumpas laikotarpis, sunku pasakyti. Šio šaukimo paraiškos turi būti įvertintos iki lapkričio pabaigos.

Trečio šaukimo metu pateiktos 3 paraiškos, numatoma suma - 8 mln. Lt. Norima supjaustyti du priekrantės laivus, kuriems kompensuoti užtektų apie 0,6 mln. Lt. Kita paraiška - UAB "Baltlanta" laivas, kuriam reikėtų apie 8 mln. Lt.

Kodėl skubama?

Skubama gauti 2004-2006 m. paramą, nes 2007-2013 metų paramos skaičiavimo formulė keisis. Pavyzdžiui, jeigu dabar už laivą gaunama 315 tūkst. Lt, tai vėliau - 170 tūkst. Lt, kai rinkoje tokio laivo vertė yra, sakykime, 200 tūkst. Lt.

Neretai žvejams vietoj konsultacijos Žuvininkystės departamento valdininkai sako, jog jeigu jie nenori laivų pjaustyti, gali juos parduoti rinkos kaina.

Beje, vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad už supjaustytus laivus nepagrįstai mokamos per didelės kompensacijos.

Nėra kam komentuoti

Šiuo metu situacija Žuvininkystės departamente nėra gera. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pradėjus tyrimą Žuvininkystės departamento generalinis direktorius Aidas Adomaitis laikinai nušalintas nuo pareigų ir į telefono skambučius neatsiliepia. FNTT pareigūnai, atlikę kratą A. Adomaičio kabinete ir paėmę dokumentus, pareiškė jam įtarimus - esą apgaulės būdu bandęs gauti ES paramą UAB "Baltlanta", kurios laivai žvejoja ir Baltijos jūroje, ir Atlante prie Mauritanijos krantų. Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis "Vakarų ekspresui" sakė neturįs jokios papildomos informacijos šiuo klausimu. Po mėnesio, kai būsiančios pateiktos tyrimo išvados, būsią priimti ir atitinkami sprendimai.

Dabar laikinai einantis Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus pareigas Algirdas Rusakevičius internete nurodytu telefonu jau kuris laikas neatsiliepia. Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius V. Petkus situacijos dėl laivų pjaustymo nekomentuoja sakydamas, kad tai ne jo kompetencija. Ko gero, tol, kol FNTT nebaigs savo tyrimo, atsakingų valdininkų komentarų šiuo klausimu nesulauksime.

Dalia BIKAUSKAITĖ