Kokie baubai tūno Klaipėdos uoste

Ministerijos pozicija

Apie tai, kaip Vilniuje, žiūrint iš Susisiekimo ministerijos pozicijų, atrodo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto problemos, kas labiausiai liūdina ir kelia nerimą, kalbėjomės su ministerijos sekretoriumi Arvydu Vaitkumi.

Kas šiuo metu labiausiai jums nepatinka?

Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje svarstėme UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo, UAB Birių krovinių terminalo (BKT) ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" tarpusavio ir darbo santykius pastarosios nuomojamoje teritorijoje, jų skundą Europos institucijoms. Pagrindinis kaltinimas Uosto direkcijai - toleruoja "Smeltės" monopolizmą. Skundo nemačiau, tikiuosi jo kopija bus pateikta ir ministerijai, ir Uosto direkcijai. Nemanau, kad visi įmanomi šio klausimo sprendimo būdai buvo išanalizuoti Lietuvoje, kad reikėtų skųstis už jos ribų. Tai itin nemalonus faktas.

Yra daug ginčytinų dalykų. Per pastaruosius penkerius metus, kiek aš dirbu, teisinė bazė nebuvo keista. Jeigu būtų pateiktas egzistuojančios teisės bazės keitimo projektas, mes jį analizuotume.

Kompanijų prašėme bendradarbiauti tarpusavyje. Ministerija neturi tiek darbuotojų, kad galėtų analizuoti daugybę plūstančių skundų iš visų trijų minėtų kompanijų. Reikėtų antro departamento, nes vieno, kuriame dirba 7 žmonės, nebeužtenka. Mes formaliai turime atsakyti į skundus, nors ir negalime priimti ypatingų sprendimų.

Klaipėdos šaldytuvų terminalo administracijai nepriimtina Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pozicija krantinių klausimu. Pavyko susitarti, kad ateityje elgsimės solidžiau ir visų pirma kontaktuosime tarpusavyje, o veiksmų imsimės tik tada, jeigu nerasime sąlyčio taškų. Siūliau pirmiausia palaukti teismo sprendimo. Jeigu jis netenkintų, tada bandyti kartu tartis ir ieškoti bendro varianto. Tikiu, kad BKT, gana pozityviai dirbanti šioje srityje, pasiūlys variantus, kurie leistų išsiaiškinti, kaip reikėtų dirbti kompanijoms "Smeltės" teritorijoje netrukdant viena kitai.

Kol kas kompanijos, netgi esant vadinamajai nesvarumo būsenai, dirba pragmatiškai. Buvo kilęs vagonų padavimo klausimas, "Smeltė" labai operatyviai jį išsprendė.

Kaip jūs vertinate konflikto tarp minėtų kompanijų esmę?

Kadaise įvyko jų "vedybos" įsigyjant akcijas, tačiau nebuvo pasirašyta "priešvedybinė" sutartis, tad dabar po "skyrybų" sunku viską pasidalinti. Todėl manau, kad dėl to nereikėtų kaltinti ministerijos ar Uosto direkcijos, kurios negina vienos ar kitos pusės interesų.

Tai, kad mes savo jėgas naudojame ne konsoliduotai veiklai, ieškant daugiau papildomų krovinių, o sprendžiant tarpusavio ginčus, kurie atima daug jėgų, mane labiausiai liūdina.

Pernai Uosto direkcijai buvo priekaištauta dėl investicinių lėšų nepanaudojimo. Ar šiemet situacija šiuo požiūriu gerės?

Dėl infrastruktūros gerinimo darbų jau buvo organizuoti keli konkursai, dar kelis ruošiamasi skelbti. Planuojami darbai, ypač gilinimo ir valymo atskirose uosto teritorijose, yra labai svarbus procesas. Man lankantis Baltarusijoje šios šalies Transporto ministerijos atstovai domėjosi, kada bus baigti gilinimo darbai šiaurinėje uosto dalyje, nes tai susiję su Baltarusijos krovinių tranzito didinimo galimybėmis. Šiandien reikia pasakyti, kad turime labai didelį Baltarusijos prekių tranzito per Lietuvos teritoriją augimą, kartu ir per Klaipėdos uostą, t. y. daugiau kaip 40 proc. Rezultatai labai džiuginantys.

Taip pat labai svarbu spartinti darbus pietinėje uosto dalyje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu (galbūt ne šią savaitę. - Aut. past.) jie bus pradėti UAB Klaipėdos terminalo grupės nuomojamos teritorijos prieigose ir prie krantinių. Negalėčiau pasakyti, kad investicinių planų vykdymas man keltų nerimą.

Ar direkcija ir uosto naudotojai jau baigia susitarti dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimo?

Siūlomiems variantams suskaičiuoti rankų pirštų nebeužtenka. Uosto krovos kompanijos šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės: vienos pritaria Uosto direkcijos siūlomam variantui, kitos prieštarauja. Neseniai gavau dar vieną pasiūlymą. Artimiausiu metu ketinu atvykti į Klaipėdą, bandysime derinti šio klausimo sprendimą.

Valstybės kontrolės aktas reikalauja keisti žemės nuomos mokesčių apskaičiavimo tvarką. Vykstant privatizavimo procesui taip susiklostė situacija, kad kai kurių kompanijų įkainiai nėra tolygūs kitų kompanijų atžvilgiu, ir tai daro savotišką įtaką vidinei konkurencijai uoste. Ilgai delsti nebegalime, teisės aktai jau leidžia keisti tvarką, reikia priimti sprendimą, tačiau imtis drastiškų žingsnių neplanuojame. Nauja tvarka turėtų būti patvirtinta iki šių metų pabaigos, bet aš labai norėčiau tikėti, kad iki liepos 1 d. mums pavyks tai padaryti.

Kas dar jums, kaip ministerijos sekretoriui, kelia nerimą Klaipėdos uoste?

Labai problemiškas dalykas - klausimai, kuriuos reikia spręsti kartu su Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities valdžia. Tikiuosi, kad artimiausiu metu pradės dirbti darbo grupė giliavandenio uosto, Pauosčio kelyno klausimams spręsti. Manau, kad visuomenė šiandien yra gana skurdžiai informuojama. Mūsų tikslas ne toks, kaip dažnai jį vaizduoja tam tikrų politinių sluoksnių atstovai. Liūdna, kad mieste, galinčiame stiprinti Lietuvą kaip jūrinę valstybę, iškilus uosto plėtros klausimams, prasideda batalijos, trukdančios atlikti uosto infrastruktūros gerinimo darbus. Mes esame taip pat už tai, kad būtų išlaikytas ekonomikos ir gamtos apsaugos balansas. Tačiau tai, kad iš karto, net nemačius planų ir neįsigilinus apie ką kalbama, pradedami vaizduoti baubai, neskatina vienintelio Lietuvos uosto plėtojimo.

Ar turite omenyje giliavandenio uosto baubą?

Klausimas dėl giliavandenio uosto labai aiškiai parodė, kad klaipėdiečiai labiau pragmatiški nei kai kurie uostamiesčio politikai. Surengus apklausą 38 proc. pritarė giliavandenio uosto statybai ir 20 proc. susilaikė - t. y. 58 proc. Politikai pralaimėjo. Klaipėdiečiai - jūrinė visuomenė ir jie tą klausimą supranta pragmatiškai. Giliavandenis uostas yra ne kieno nors ambicijų tenkinimas, o būtinybė ir neišvengiamumas. Juk norime likti tarptautinio lygio uostu, turėti galimybę konkuruoti. Latvijos, Estijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities uostai turi tokių pačių planų. Tokiam uostui įrengti nuo diskusijų ir studijų pradžios, kaip rodo praktika, reikia ne mažiau 7 - 10 metų, atskirais atvejais tai užtrunka ir 15 metų, užtat jau šiandien reikia pradėti dėti taškus ant "i". Džiugina pozityvus mero požiūris, kuris bent jau linkęs analizuoti šį klausimą. Norėčiau tikėti, kad artimiausiu metu turėtume atrasti sąlyčio taškų. Tačiau tai, kas vyko prieš savivaldybių rinkimus, iš tikrųjų labai liūdino.

O koks tas Pauosčio kelyno baubas?

Dėl Pauosčio geležinkelio kelyno ir Klaipėdos stoties. Siūloma šį kelyną praplėsti galbūt įrengiant čia ir stotį. Juk kroviniai, kurie šiandien atgabenami į Klaipėdos stotį, nėra ramunėlių arbata. Iš Klaipėdos centro, iš senamiesčio, planuojama kartu iškelti ir pavojingus krovinius. Galbūt mieste sumažėtų triukšmas, būtų išspręsta daugelis kitų problemų. Tačiau į tai neatsižvelgiama, kalbama tik apie tai, kad gali reikėti iškirsti nuo 4 iki 10 ha miško. Kiek tas miškas vertas, dar didelis klausimas. Uosto direkcija ne kartą siūlė atsodinti mišką, jeigu reikės, pasodinti net du kartus daugiau medžių.

Klaipėdos spaudoje aš skaičiau, kad planuojama į Girulius tiesti kelią per Girulių mišką. Ir problemų dėl miško iškirtimo nekyla. Nesuprantama, kodėl analizuojant vieną klausimą, kuriami baubai, o kitą - ne. Nereikėtų pamiršti, kad uostas maitina bent pusę Klaipėdos.

Klaipėdiečiai pasipiktino, kad Uosto direkcija atsisako pažado įrengti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį Melnragėje.

Tai nėra vėlgi kokia nors užgaida. Mes planavome statyti tiltą, kainuosiantį milijoną litų, pasirodo, tiek pinigų neužtenka. Kažin ar užteks ir 3 milijonų. Manau, kad tilto prie pat AB "Klaipėdos nafta" nuomojamos teritorijos neturi būti. Visų pirma čia kraunami labai pavojingi kroviniai, tad pėsčiųjų vaikščiojimas šalia, kaip anksčiau, buvo labai didelė klaida. Žmonės buvo įpratę vaikščioti per gamybinę teritoriją. Kur kitose teritorijose, kur kraunami kroviniai, važiuoja sunkusis transportas, vaikšto žmonės? Iš tikrųjų tai buvo netoleruotina situacija ir, ačiū Dievui, mes ją išsprendėme.

Kita vertus, toje vietoje pastatytas tiltas vėlgi būtų statinys, kuris gali pradėti riboti galimą uosto plėtrą. Trečias aspektas - nei Uosto direkcija, nei Susisiekimo ministerija neprieštarauja tam, kad būtų investuojamos lėšos ir pagerintas kitas takas, kuris šiandien veda pro miesto parką iki Lideikio gatvės. Tuos pinigus būtų galima kur kas racionaliau panaudoti, patenkinant daugelio klaipėdiečių poreikius, o ne vieno kito ar AB "Klaipėdos nafta" darbuotojų. Kai mes pradėjome analizuoti, kas skundžiasi, pasirodo, pietinės miesto dalies ir tik vienas kitas Švyturio gatvės gyventojas. Iš tos pietinės dalies besiskundžiantieji yra "Klaipėdos naftos" darbuotojai. Kadangi dabar iki šios įmonės nelengva privažiuoti Herkaus Manto ir Lideikio gatve, jie atvyksta prie stadiono, ten palieka automobilius ir eina į darbą.

Netiesa, kad Uosto direkcija nenori statyti tilto. Taip nėra. Mes siūlome alternatyvas ir reikia jas analizuoti. Manau, jog artimiausiame Uosto tarybos posėdyje mes apie tai kalbėsime.

Dalia BIKAUSKAITĖ