Komunikatas dėl Europos uostų politikos

ES

Šiemet Europos Bendrijų Komisija (Briuselyje) jau patvirtino komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos.

Europos žemyno pakrantėse, kurių ilgis - per 100 000 km, įrengta daugiau kaip 1200 prekybos uostų. Keli šimtai uostų įrengta Europos vidaus vandenų, kurių ilgis - 36 000 km, pakrantėse. Prekybos uostai yra ypač svarbūs vykdant 90 proc. Europos tarptautinės prekybos. Be to, jie padeda įgyvendinti bendrąją Europos Sąjungos (ES) transporto politiką, t. y. per juos vežama 40 proc. Bendrijos vidaus prekybos krovinių. Uostuose ir su jų darbu susijusiuose sektoriuose sukurta daugiau nei pusė milijono darbo vietų.

Komunikatas parengtas pasibaigus 2006-2007 m. vykusioms išsamioms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis. Juo siekiama prisidėti kuriant veiksmingą ES uostų sistemą, užtikrinsiančią, kad būtų patenkinti būsimi ES transporto sektoriaus poreikiai. Komunikate išdėstomas Europos Komisijos veiksmų planas.

Daugiau konteinerių

2005 m. Europos uostuose buvo perkrauta daugiau nei 3 milijardai tonų krovinių. Pastaraisiais metais konteinerių vežama gerokai daugiau - jais buvo vežama maždaug trečdalis krovinių. 2005 m. visame pasaulyje buvo vežta 250 milijonų konteinerių (tuščių ir su kroviniu), ketvirtis iš jų vežta Europoje. Ekspertai prognozuoja, kad 2010 m. konteinerių vežimas padidės 50 proc.

30 proc. Europos krovinių 2005 m. perkrauta Roterdamo, Antverpeno ir Hamburgo uostuose. Didžiausiuose 9 Viduržemio jūros uostuose buvo perkrauta tik 20 proc. viso krovinių kiekio. Manoma, kad tokį prekybos ir vežimo iš pakrantės į valstybės gilumą pasiskirstymą patvirtins ir 2006 bei 2007 m. duomenys.

Plėtra

Manoma, jog uostų plėtros perspektyvos pirmiau turėtų būti tinkamai įvertintos ir tik tada svarstoma, kokią naują infrastruktūrą reikėtų statyti. Plėtrą privaloma aptarti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir tik tada numatyti, kokia ji turėtų būti, bei ją įgyvendinti gavus didesnės suinteresuotųjų šalies dalies sutikimą. Susitarti su suinteresuotosiomis šalimis iš tikrųjų būtų lengviau, jeigu uostų generaliniai planai būtų reguliariai atnaujinami. Naujų pagrindinių uosto įrenginių statyba ar esminis eksploatuojamų įrenginių plėtimas visų pirmiausia turėtų būti grindžiamas tinkamai atliktu poveikio, kurį numatoma plėtra padarytų vežimo srautams, ekonominiu įvertinimu.

Atlikus įvairius įvertinimus gali būti padaryta išvada, kad privaloma didinti uosto pajėgumus modernizuojant uosto įrenginius. Tokiais atvejais valdžios institucijos privalės apsispręsti, kuri tolesnės plėtros pasirinktis geriausiai atitiktų viešuosius interesus.

Mažinti taršą iš laivų

Siekiama sumažinti iš laivų į jūrą išmetamų atliekų ir krovinio likučių kiekį. Valstybės narės turi įgyvendinti tam skirtą direktyvą.

Visą laiką turi būti laikomasi reikalavimo užkirsti kelią dirvos teršimui, ypač modernizuojant ar statant aukštupio link ir uostuose naujus įrenginius.

Oro kokybė daugelyje didelių uostų kelia susirūpinimą. Oras teršiamas teršalais, kuriuos išmeta laivai ir kitas transportas. Taryba sutiko, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2020 m. būtų sumažintas bent 20 proc. Kad minėtas reikalavimas būtų įvykdytas, reikės taip pat sumažinti laivų išmetamą CO2 kiekį. Rengiant priemones laivų išmetamam CO2 kiekiui sumažinti reikėtų atsižvelgti į pokyčius tarptautiniu lygiu.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įsipareigojo 2008 m. nustatyti griežtesnius išmetamų teršalų kiekio apribojimus. Komisija aktyviai rems tarptautines pastangas sumažinti iš laivų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o jeigu tokiomis pastangomis nepavyks pasiekti pažangos, tai svarstys galimybę tokių priemonių imtis ES lygiu.

Komisija nagrinėja galimybę uoste stovintiems laivams elektros energiją tiekti iš uosto įrenginių. Ši galimybė pirmiausia turėtų būti išnagrinėta reguliariais reisais plaukiojantiems laivams, pavyzdžiui, keltams, trumpųjų atstumų jūrų laivybos laivams arba vadinamaisiais jūrų greitkeliais plaukiojantiems laivams. Komisija ketina pateikti pasiūlymus, kuriais būtų sumažintas iš uoste stovinčių laivų išmetamas teršalų kiekis, t. y. ji ketina panaikinti nepalankią mokestinę padėtį dėl tos elektros energijos, kuri tiekiama iš kranto įrangos.

Muitinės procedūros

Netrukus bus privaloma naudoti naujas saugą jūroje ar saugumą užtikrinančias sistemas, pvz., SafeSeaNet, AIS (automatinis identifikavimas) ir LRIT (nuotolinis identifikavimas ir sekimas). Tada bus įmanoma sekti tam tikru reisu plaukiantį laivą ir jo artėjimą prie uosto. Ši pažanga bus naudinga uostams ir visai jūros laivybos sistemai.

Komisija pasiūlė, kad vykdant muitinės, komercinę veiklą būtų įmanoma apsieiti be popierinių dokumentų, įskaitant "vieno langelio" principą teikiant duomenis. Moderni sekimo įranga padėtų įgyvendinti šį Komisijos pasiūlymą.

Laivyba kol kas negali naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitų rūšių transportas. Tarp dviejų ES uostų plaukiojančiam laivui taikomos sudėtingesnės procedūros, kurias atliekant gaištama ilgiau, nei kad jos būtų taikomos sunkvežimiui.

Siekiant panaudoti visas Europos jūrų laivybos sektoriaus galimybes tos jūrų transportui nepalankios sąlygos, palyginti su kitų rūšių transportu, turės būti pašalintos paprastinant administracines ir muitinės procedūras, kurios taikomos ES viduje teikiant vežimo jūrų transportu paslaugas.

"Vakarų ekspreso" inf.