Gegužę dviejuose objektuose, susijusiuose su uosto krantinių rekonstrukcija, skirtingi rangovai atliko papildomus darbus, negavę Uosto direkcijos sutikimo juos vykdyti. Priminsime, kad dar šiemet balandį, kai pradėta aiškintis panašius dalykus, buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis savo noru išėjo iš darbo. Nuo birželio 1 d. šias pareigas eina Roma Mušeckienė.
Viename objekte papildomų darbų vertė - apie 208 tūkst. Lt. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, ar jie iš tikrųjų tiek kainavo, nežinia, o patikrinti negalima, nes tokiu atveju reikėtų ardyti betoną.
Kitame objekte papildomų darbų vertė - 126 tūkst. Lt. Šiuo atveju net sunku nustatyti, ar jie tikrai buvo reikalingi, nes tai daryta po vandeniu. Dabar metalinių įlaidų sienelė užlopyta lopais ir sunku pasakyti, kas po jais buvo.
Pasak uosto vadovo, rangovai pirma atlieka tuos darbus, o paskui bandoma per Uosto direkcijos viešųjų pirkimų komisiją prastumti idėją, kad reikia atlikti papildomus darbus ir derėtis dėl kainos, tačiau nutylima, jog tie darbai jau padaryti.
"Rangovai mano esą geradariai, nes stengiasi kaip galima greičiau baigti krantinės rekonstrukciją. Bet yra ir kitas dalykas. Mes, kaip perkančioji organizacija, nustatę, kad reikia papildomų darbų, galime skelbti atskirą konkursą ir juos pirkti iš kieno nors kito, nebūtinai iš tos įmonės, kuri atlieka krantinės rekonstrukciją", -aiškino E. Gentvilas.
Bylinėsis
Išaiškėjus dviem minėtiems atvejams, Uosto direkcija laikėsi tvirtos pozicijos. Viskas baigėsi tuo, kad papildomus darbus, kurių vertė 126 tūkst. Lt, atlikęs rangovas garbingai atsisakė tų pinigų. Pasak E. Gentvilo, šis rangovas susiėmė, objektuose pakeitė projektų vadovus ir ėmė tvarkingiau dirbti.
Kitam rangovui, kurio papildomi darbai įvertinti 208 tūkst. Lt, pranešta, kad Uosto direkcija jam nemokės tų pinigų. Pasak uosto vadovu, panašu, kad šis rangovas tų lėšų neatsisakys.
"Jis turi vienintelį kelią - kreiptis į teismą. Jeigu teismas įpareigos mane apmokėti už tuos padarytus darbus, tai apmokėsiu. Šiandien tai padaryti neturiu jokio juridinio pagrindo. Teismas - civilizuota problemų sprendimų priemonė, ir jeigu neišeina susitarti kitaip, turime nebijoti ja pasinaudoti", - kalbėjo E. Gentvilas.
Gąsdinimo taktika
Laivybos kanalo tobulinimo konkursas vieną kartą jau buvo sužlugdytas, dabar yra paskelbtas iš naujo. Birželio pradžioje Uosto direkcija organizavo bendrą susitikimą su šio ir didžiojo laivybos kanalo gilinimo bei platinimo konkurso dalyviais, kuriame dalyvavo 8-10 kompanijų atstovai. Jis vyko 2,5 val., tačiau, pasak E. Gentvilo, apie 1,5 val. teko atsakinėti į vienos kompanijos klausimus, kuri vis bandė aiškinti potencialiems konkurso dalyviams užsieniečiams, kad Klaipėdos uosto akvatorijoje būna vos ne sproginėjančių bombų ir minų fejerverkai, kad čia baisios darbo sąlygos, kad pinigai sumokami tik per 5 mėnesius ir t. t.
Uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės manymu, parodant visas galimas grėsmes potencialiems konkurso dalyviams siekiama, kad jie reikalautų daug didesnės vieno iškasto kubinio metro kainos.
"Tas, kuris gąsdina, žino, kad tokių rizikų nėra - per 10 metų gal ir buvo atrasti kokie 3 sprogmenys uosto akvatorijoje. Tačiau mes kaip kvailiai turime atsakinėti į bukus 5-6 kartus kartojamus klausimus ir įrodinėti, kad fejerverkai iš uosto akvatorijos dugno nekyla. Anot kai kurių kompanijų, pats sudėtingiausias uostas Europoje yra Klaipėda. Man atrodo, kad galų gale gąsdintojai tapo juokingi, tad tikimės, kad konkursuose dalyvaus nemažai dalyvių", - sakė E. Gentvilas.
Beje, tokios gąsdinimo taktikos konkursuose ta pati kompanija laikosi jau nebe pirmą kartą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą