Kovos prieš "pigias vėliavas" savaitė.

Rytoj paskutinė kovos prieš pigias vėliavas savaitės diena. "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) Europos pakomitetis rugsėjo 30 - spalio 4 dienomis paskelbė kovos prieš vadinamąsias patogias vėliavas savaitę. Padėti Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS), kuri yra ITF narė, tokią savaitę organizuoti Klaipėdos uoste atvyko ITF koordinatorius iš Londono Džonas Vudas. Taigi šiomis dienomis ITF atstovai lankosi Klaipėdos uoste stovinčiuose laivuose. Didžiausias dėmesys skiriamas kolektyvinės sutarties vykdymui, jūrininkų atlyginimams, jų aprūpinimui maisto produktais ir t. t.

Gina ir jūrininkus

ITF - pasaulinė federacija, vienijanti daugiau kaip 600 transporto darbuotojų profsąjungų 137 šalyse, atstovauja apie 5 milijonams darbo žmonių. Jūrininkų profsąjungos, priklausančios ITF, vienija apie 1 milijoną jūrininkų ir dokininkų. ITF gina jų interesus organizuodama globalias kampanijas ir solidarumo akcijas. Nuo 1996 iki 2001 metų ITF grąžino 168,3 milijono JAV dolerių laivų įgulų nariams, kurių jiems nenorėjo mokėti darbdaviai. Tai reiškia, jog vidutiniškai per metus buvo sugrąžinta po 28 milijonus JAV dolerių 680 laivų.
ITF leidiniuose rašoma, jog paaštrėjus globalinei konkurencijai šiuolaikinėje tarptautinėje laivyboje kaina tapo pagrindiniu kriterijumi parenkant įgulą dirbti laive. Laimi agentūra, galinti pasiūlyti darbdaviui pigiausią ir paklusniausią įgulą.

Savininko šalies ir laivo vėliavos skirtingos

Tos šalys, kurios laikosi aukštų standartų, yra stumiamos iš rinkos, jų vietas užima vadinamųjų pigių vėliavų šalys, kurios gali pasiūlyti pigią laivybą todėl, kad mokami maži atlyginimai, ignoruojamos saugumo technikos taisyklės, vengiama mokėti mokesčius. Daugelis darbdavių ir laivų savininkų, kurie renkasi šias vėliavas, nuolatos pažeidinėja nuostatus, rekomendacijas, konvencijas ir įstatymus, susijusius su jų įsipareigojimais ir jūrininkų teisėmis, norėdami užsitikrinti sau naudingas pigias paslaugas.
Plaukiojančio su vadinamąja patogia vėliava laivo vėliava ir laivo savininko šalies vėliava skiriasi, nors būtiną ryšį tarp jų numato Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvencija. Tačiau "patogios vėliavos" valstybės ignoruoja šią būtinybę. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurio dėka dirbama "surūdijusiomis geldomis", keliančiomis grėsmę tiek laivų įguloms, tiek aplinkai, tai atskaitomybės, kurią toleruoja "pigios vėliavos", nebuvimas.
Kiekviena nauja "pigi vėliava" turi reklamuotis, siūlydama maksimaliai mažas rinkliavas. Darbo ir aplinkos apsaugos normų laikymasis reikalauja nemažai pinigų, o galimybė to išvengti - vienas iš daugelio "pigių vėliavų" privalumų.

Užrausti tokias vėliavas

Jūrininkų saugumo požiūriu visame pasaulyje silpniausia vieta laikomi laivai, plaukiojantys su vadinamosiomis pigiomis vėliavomis. Jų savininkai paprastai taupo pinigus, tad tokiuose laivuose darbų saugai skiriama mažiau lėšų, juose dirba mažesnę kvalifikaciją turintys jūrininkai, kuriems mokama mažiau už darbą, jie verčiami dirbti viršvalandžius.
Todėl ITF, ginanti jūrininkų interesus, organizuoja kovos prieš "pigias vėliavas" savaites. ITF rekomenduoja uždrausti "pigias vėliavas", kurios leidžia laivų savininkams pažeisti tarptautines taisykles, nepaisyti laivuose saugumo normų.

"Juodieji" jūrininkų sąrašai

Jūrininkai nėra prekė, gaminama serijiniu būdu. Tačiau gana daug laivų savininkų įsivaizduoja, kad jūrininkams galima mokėti tiek, kiek norima, apsieiti be jų, kai jie tampa nebereikalingi ir apgaulės būdu atimti iš jų visas teises. ITF duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra gana daug žmonių, susiejusių savo gyvenimą su laivyba, kurie yra pasirengę kęsti sistemą, kurioje apgaulė, sukčiavimas, dokumentų falsifikavimas yra yra gyvenimo būdas.
Beje, jūrininkai, kuriems reikia darbo, yra taip prigąsdinti, kad nesiskundžia net tada, kai iškyla grėsmė laivui ar net jų pačių gyvybei. Nes tie, kurie skundžiasi, patenka į "juodąjį" sąrašą. "Kruingo" kompanijų atstovai, ITF žiniomis, platina sąrašus įgulų, kurių jūrininkus rekomenduojama nepriimti į darbą. Į tokius sąrašus paprastai patenka tos įgulos, kurias bandė ginti profsąjungos ir kurios kreipėsi pagalbos į ITF.

Žinios apie darbo sąlygas

ITF pasiekė žinia, jog laive, plaukiojusiame su Panamos vėliava, buvo 36 įgulos nariai kinai, kurių daugelis net nežino pagrindinių darbo apmokėjimo kriterijų, neti kuriam laikui jie pasamdyti. Jiems teko dirbti nuo ryto iki nakties be poilsio dienų. Kai kurie jų taip dirbo 3, kai kurie 2 metus, o savininkams jiems nė karto nebuvo sumokėjęs atlyginimo. Neseniai "Vakarų eksprese" buvo rašyta istorija apie jūrininką, įsidarbinusi tanklaivyje, plaukiojančiame su Panamos vėliava, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, kontrabanda gabeno naftą. Nors gyvenimo sąlygos šiame laive buvo geros, tačiau po pusantrų metų darbo be poilsio dienų jam dar teko 7 mėnesius laukti, kol teismas priteisė sumokėti atlyginimą.
Vieno laivo radistas skundėsi, kad jam buvo pažadėtas 1600 JAV dolerių atlyginimas per mėnesį ir kad jis sumokėjo 4 tūkstančius dolerių už tai, kad gautų šį darbą. O jam nuvykus į laivą kapitonas pareiškė, kad jis gausiąs 500 dolerių per mėnesį, o jeigu nepatinka, išsiųsiąs namo. Paprastai "kruingo" kompanijos reikalauja mokėti 2000 JAV dolerių arba vieno mėnesio atlyginimą, kas prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms. Iš vieno jūrininko už darbą kabotažiniame laive buvo pareikalauta mokėti 4 tūkst. dolerių.
Ukrainos jūreivis rašė, jog įgula viename laive turėjo gyventi 11 mėnesių nesant normalių sąlygų. Atlyginimų ji negavo 6 mėnesius, laivo savininkas atsisakė ją parsiųsti į Ukrainą, nors kontrakto terminas buvo pasibaigęs prieš du mėnesius. Kitas jūreivis skundėsi, kad įgulai iškilo problemų dėl maisto produktų, ji beveik negavo vaisių ir daržovių. Dėl blogo maitinimo jūrininkai pradėjo sirgti.

Be saugumo kultūros

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų Organizacijos struktūra, kurios uždavinys - organizuoti šalių bendradarbiavimą siekiant reguliuoti tarptautinę laivybą ir skatinti laikytis aukštų standartų saugios laivybos, navigacijos efektyvumo ir užterštumo kontrolės srityje. Laivas yra pavojinga vieta gyventi ir dirbti ir gali daryti neigiamą poveikį, jeigu elgiamasi nesilaikant tam tikrų reikalavimų. Todėl yra gyvybiškai svarbu, kad laivuose būtų plėtojama saugumo kultūra. Tai galima pasiekti, jeigu laivuose dirbs įgulos, sugebančios dirbti saugiau. Tačiau, deja, daugelis darbdavių nėra pasirengę leisti pinigus įgulos mokymui. Daugelis jų užsidirba pinigų, eksploatuodami laivus, kurie neatitinka tarptautinių standartų. Dažniausiai taip elgiasi laivų savininkai, kurie renkasi "patogias vėliavas"