Nuomonė
Apie krantotvarką Lietuvoje daug kalbama, atliekama daug įvairių studijų, išleidžiama nemažai pinigų, tačiau taip nieko ir nedaroma, kad krantai nebūtų jūros nuplaunami.
Neseniai Jūrų kapitonų klubo nariai susitiko su gamtosaugininkais ir diskutavo šia tema. Kapitono Sigito Šilerio manymu, gal nereikėtų milijonus litų leisti įvairioms studijoms ir iš naujo išradinėti dviračio, o elgtis taip, kaip tai daroma visame pasaulyje.
Yra daugybė pavyzdžių, kur bangolaužiai puikiai saugo pakrantes. Kaliningrado srityje jos nusėtos dar prūsų statytais bangolaužiais, visa Bornholmo sala jais apdėta. Nors pati sala turi akmenų, vienu metu iš laivų čia buvo imama rinkliava akmenimis - jie turėdavo būtinai jų atplukdyti.
Kanarų salose, Las Palme, visi pliažai surifuoti ir prižiūrimi - kiekvieną vakarą buldozeriais performuojama tai, ką jūra pridarė per dieną. Į Kanarų salas smėlis vežamas iš Sacharos. Netgi Ispanijoje, Biskajos įlankoje, kur bangos kelis kartus stipresnės nei Baltijos jūroje, yra pastatyti rifai ir bangolaužiai. Čia galima stebėti gražų vaizdelį: vienoje molo pusėje - įlankoje siaučia didžiulė audra, o kitoje - saugiai stovi jachtos ir maži laiveliai net nekrutėdami. Taigi visame pasaulyje žmonės rūpinasi savo pakrantėmis.
Smėlį reikia sulaikyti
Pasak S. Šilerio, jam "šturmanišku protu" atrodo, kad smėlio pylimas į paplūdimius yra tas pats, kas mirusiam dėti kompresus. Ar ne naudingiau būtų, užuot pylus tą smėlį, pastatyti vieną arba du bangolaužius, o dar geriau rifus, kurie jį sulaikytų. Tiek, kiek jau išleista pinigų tiems visokiems krantų tvirtinimams, jų jau, ko gero, būtų pakakę ir bangolaužiams. O dabar pilamas smėlis ir vėl nuplaunamas, vadinasi, veltui švaistomi pinigai.
Reikia imtis atsakomybės
Anot pokalbininko, Lietuvoje daugiausia akcentuojamas Tiškevičiaus tiltas, tarsi jis vienas gelbėtų visą Lietuvos pakrantę. Mūsų šalyje vis diskutuojama ir diskutuojama. Net mokslininkai, ir tie nėra vienos nuomonės. "Mes jau per daug "užsidiskutavome". Jeigu vienas siūlo taip daryti, kitas - būtinai kitaip. Ir visi kritikuoja, - sako S. Šileris. - Geranoriškai kritikuoti draugą - vadinasi, pasakyti, kaip tai daryčiau aš, jeigu mokėčiau daryti. Mes neturime teisės kritikuoti, nes nemokame tų krantų tvarkyti, bet daryti kažką reikia", - sakė kapitonas.
Jam kyla klausimas, ar ir gamtosaugos srityje neturėtų būti personali atsakomybė kaip laivuose. "Kas būtų, jeigu chirurgas diskutuotų arba laivą švartuojant vienas šturmanas šauktų, kad reikia laikytis dešinės, o kitas - kairės, ir nebūtų kam priimti sprendimo? Galėtų būtų vienas koks nors institutas, kuris nuspręstų, kad taip reikia atstatyti paplūdimius, ir viskas. Tegu jis būna atsakingas ir imasi priemonių", - išsakė nuomonę kapitonas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą