Kur uoste bus naudojami du milijardai litų?

Investicijos

Prasidėjus naujiems metams apie pernai nuveiktus darbus, neišspręstas problemas, apie ateities perspektyvas kalbėjomės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku.

Neseniai vykusiame Tranzito komiteto posėdyje iš esmės pritarta Klaipėdos uosto 2007-2013 metų investicinei programai, kuriai įgyvendinti gali prireikti net 2 milijardų litų. Kur tuos milijardus numatoma investuoti?

Per šiuos metus Klaipėdos uosto plėtrai numatoma skirti apie 1 milijardą litų, skaičiuojant ir Uosto direkcijos, ir galimą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, ir valstybės biudžeto lėšas. Orientacinė numatomų objektų kaina - 923 mln. Lt. Žinoma, ji gali kisti, nes skaičiuota atsižvelgiant į tam tikrus analogus.

Apie kitus milijardus galima kalbėti turint omenyje giliavandenį uostą Melnragėje, Šventosios uosto atstatymą. Jeigu verslininkai rodys didelę iniciatyvą, jeigu bus gauta lėšų iš ES fondų, jeigu ryšimės statyti giliavandenį uostą, tai vien jo pastatymui reikėtų maždaug poros milijardų litų. Juo rūpintis planuojama pradėti nuo 2011 metų. Tačiau prieš tai dar reikia atlikti daugybę paruošiamųjų darbų.

Informacinės agentūros pranešė, jog numatomos investicijos ir uosto vartų rekonstrukcijai. Kokius darbus ketinate atlikti šioje srityje?

Uosto vartai jau rekonstruoti. Atsimenate, buvo pats šalies premjeras Algirdas Brazauskas, matavo gylį. Projektui, kuris vadinamas "Uosto vartų rekonstrukcija", buvo skirta 50 milijonų JAV dolerių. Taip atsitiko, kad į šį projektą, kuris didele dalimi buvo finansuojamas iš Pasaulio banko paskolos, buvo įtraukta ir užteršto grunto aikštelės statyba. Kaip atskiras objektas ji niekur nefigūruoja. Taigi investicijos bus skirtos jai, o ne vartų rekonstrukcijai, nors taip ir vadinamas projektas. Užteršto grunto aikštelė - paskutinė jo dalis. Iš paskolos jai liko nedaug pinigų, teks dar gerokai pridėti Uosto direkcijai.

Turiu pasakyti, kad naudodamiesi Pasaulio banko paskola mes labai daug padarėme - gilinimo darbus atliksime iki pat Tarptautinės jūrų perkėlos, nors iš pradžių buvo planuota tik pastatyti molus ir išgilinti uostą tik iki 10 krantinės.

Kurie metai bus skaudžiausi paskolos grąžinimo atžvilgiu?

Pasaulio ir Europos investicijų bankams šiemet turėsime grąžinti 21 mln. Lt, 2007 m. - 23,4 mln. Lt, 2008 ir 2009 m. - po daugiau kaip 25 mln. Lt, o paskui iki 2017 metų reikės atiduoti po šiek tiek mažesnę sumą per metus.

Ar šiuo metu Uosto direkcija gali vėl imti paskolą?

Šiemet paskolos imti negalime. Sutartyje su Pasaulio banku yra nurodyta nemažai rodiklių, kurių turime laikytis. Jeigu šiemet mums pavyktų kaip pernai uosto krovą padidinti 1 milijonu tonų, tai 2007-aisiais mes vėl galėtume pradėti galvoti apie paskolą.

Iš principo pagal neseniai patvirtintą investicinę programą iki 2010-2011 metų visi uosto atstatymo darbai turėtų būti baigti. Kitaip sakant, visų kompanijų norai senajame uoste turėtų būti išpildyti. Tačiau didėja uostų konkurencija ir nežinia, ko dar gali tekti imtis, ką keisti iki 2013 metų.

Kokie įdomiausi ir brangiausi objektai, kuriuos numatoma pastatyti iki 2013 metų?

Vienas jų - turistinis Šventosios uostas. Tačiau jo atstatymą būtina pradėti nuo molų, kuriems reikia mažiausiai 100 milijonų litų. Kada bus pradėti šie darbai, priklausys nuo to, kada pavyks rasti tam lėšų. Beje, Šventosios uostas dar iki šiol nėra įregistruotas. Tam trukdo keletas niuansų, tarp jų - tebevykstantys teisminiai ginčai dėl turto.

Įdomiausias ir pats reikalingiausias, mano manymu, bus Keleivių ir krovinių terminalas, išspręsiantis tam tikras problemas Klaipėdos uoste. Jeigu šiandien į mūsų uostą atplauktų laivas su 1000 keleivių ir automobilių, bet kuri jį priimanti kompanija turėtų išspręsti labai daug problemų.

Ar toje investicinėje programoje numatomas kokio nors naujo laivo pirkimas?

Šiuo metu uostas naudojasi UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo paslaugomis. Jos laivai, surenkantys užterštus vandenis iš laivų uoste, jau seni. Uosto direkcija svarsto galimybę įsigyti normalų šiuolaikinį naftą ir šiukšles surenkantį laivą, kainuosiantį daugiau kaip 5 mln. Lt. Lėšų jam pirkti tikimasi gauti iš ES fondų. Kol kas problemos nėra, tačiau žvelgiant į ateitį arba bendrovė, arba mes turėsime modernizuoti ir šią sritį.

Ką numatoma padaryti uoste šiemet?

Šių metų Uosto direkcijos sąmatoje - apie 270 mln. Lt. Mūsų investicinė programa šiemet gana ambicinga - apie 190 mln. Lt. Numatyta labai didelė gilinimo darbų programa. Tikimės gegužės mėnesį baigti rekonstruoti 82-89 LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamas krantines, prie kurių bus vykdomi dideli gilinimo darbai. Be to, šiemet baigsime gilinti laivybos kanalą.

Artimiausiu metu turime pradėti rekonstruoti dar vieną "Smeltės" krantinę, baigsime 119 krantinę, kurią nuomoja UAB "Lietuviškų durpių krova". Galbūt pavyks baigti rekonstruoti 105 - 106 krantines prie "Smeltės" šaldytuvo, baigsime 142-osios krantinės rekonstrukcijos darbus, metų pabaigoje turėtume pradėti 66-67 krantinių rekonstrukciją. Jau pateikėme išankstinį pranešimą, kad skelbsime 90-96 krantinių rekonstrukcijos konkursą. Galbūt šių metų pabaigoje buvusioje valčių prieplaukoje pradėsime užteršto grunto aikštelės statybą.

Laivų eismo tarnybai ažūrinį bokštą žadate pastatyti šiemet, o uosto kapitono valdyba liks sename pastate, esančiame intensyvioje krovos zonoje šiaurinėje uosto dalyje?

Taip, bokštą pastatysime, o kapitono tarnybos kol kas liks ten. Mes svarstome keletą variantų dėl planuojamo statyti administracinio pastato. Manau, antro pusmečio pradžioje galėsime konkrečiau kalbėti šiuo klausimu. Mūsų administraciniame pastate įsikurs ir kapitono valdyba su savo tarnybomis. Šių metų sąmatoje numatyta pinigų tik pastato projektavimo darbams.

Ar pavyko įgyvendinti pernai numatytą investicinę programą?

Buvo numatyta investuoti apie 150 mln. Lt, investuota apie 100 mln. Lt. Didžiąja dalimi neįvykdėme programos dėl geležinkelių, į kuriuos planavome investuoti daugiau. Vykdydami pernai metų Vyriausybės nutarimą per šiuos metus turime perduoti Uosto direkcijai priklausančius geležinkelius AB "Lietuvos geležinkeliai". Tačiau nepaisant to šiemet jiems numatyta skirti apie 20 mln. Lt, iš jų 12 mln. Lt - iš Lietuvos biudžeto bei ES struktūrinių fondų. Bus įgyvendinamas "Smeltėje" Nemuno kelyno projektas. Šiais metais mes turime pabaigti pradėtus geležinkelio rekonstrukcijos darbus.

Nebaigėme 82-89 krantinių rekonstrukcijos, laivybos kanalo gilinimo darbų. Pastarieji gerokai užtruko todėl, kad pernai rudenį teko net du kartus nutraukti jų atlikimo konkursą dėl siūlomos per didelės kainos. Žinoma, gilinimo darbai pabrango beveik du kartus. Anksčiau gilindami kanalą už 1 kubinį metrą grunto mokėdavome apie 15-16 Lt, o dabar - 25-28 Lt. Konkursą teko nutraukti todėl, kad buvo prašoma mokėti daugiau kaip 30 Lt už 1 kub. m. Taigi tai, kas nepadaryta pernai, teks padaryti šiemet.

Pernai Klaipėdos uostas pasiekė rekordą - perkrovė 21,8 mln. tonų krovinių, t. y. 7,5 proc. daugiau nei užpernai. Ar padidėjo Uosto direkcijos pajamos, turint omenyje, kad tanklaiviams ir trąšovežiams taikant lengvatas buvo sumažintos rinkliavos?

Mūsų pajamos pernai, palyginti su užpernai, didesnės 2 proc. Pernai privalėjome taikyti nuolaidas, norėdami išlaikyti tam tikrus krovinius. Jos galios ir šiais metais, tai, be abejo, mažina mūsų pajamas. Tebegalioja tam tikros nuolaidos ir linijiniams laivams. Daugiau nuolaidų taikyti kol kas neplanuojame.

Šiemet planuojamas krovos didėjimas 5 proc., tikimasi perkrauti daugiau nei pernai - maždaug 1 mln. tonų. Įvertindami taikomas nuolaidas pajamų šiemet planuojame gauti tik 1 proc. daugiau.

Ar ir šiemet Uosto direkcija skirs Lietuvos saugios laivybos administracijai finansuoti 10 proc. surinktų rinkliavų?

Taip. Vasarą bus formuojamos Uosto direkcijos biudžetas 2007-iesiems. Iki to laiko tikimės išspręsti gelbėjimo centro atidavimo į vienas rankas klausimą. Laivą "Šakiai" taip pat ketiname atiduoti. Tikimės, kad pritarus Finansų ir Susisiekimo ministerijoms nuo kitų metų Saugios laivybos administracija bus pradėta finansuoti iš biudžeto. Tada tie 10 proc. būtų skiriami krantinių uoste rekonstrukcijai.

Kodėl Uosto direkcija neatiduoda miesto Savivaldybei 15 mln. Lt skolos?

Tą skolą mes traktuojame vienaip, miestas kitaip. Turiu pasakyti, kad nuo 1997 metų iki 2006 metų sausio 1 d. Uosto direkcija planavo miestui skirti 38 mln. litų. Už įvairius gatvių, privažiavimo kelių į uostą sutvarkymo darbus direkcija jau sumokėjo daugiau kaip 31 mln. Lt.

Tarp neįvykdytų sutarčių, kurias buvo pasirašiusi direkcija ir Savivaldybė, yra ir Agluonos gatvės rekonstrukcija, kuriai miestas skyrė savo lėšų. Jos pinigai buvo "permesti" Šiauriniam išvažiavimui, ir jam jų neprireikė. Dariaus ir Girėno gatvei miestas gavo kofinansavimą iš ES fondų. Šioje srityje iškyla įvairiausių niuansų. Mes siūlėme nebepaisyti tų sutarčių ir susitarti, kad uostas miesto objektams, kurie susiję su uostu, per metus skirs 3 mln. Lt. Su tokiu pasiūlymu nesutiko Savivaldybė.

Dabar, kai atlikta studija "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominė ir socialinė reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei", Susisiekimo ministerija ir Uosto direkcija laikosi nuostatos, jog miestas gatvių rekonstrukcijai turėtų ieškoti lėšų iš Respublikos fondų, o uostas turi plėtoti savo infrastruktūrą, kad galėtų duoti daugiau naudos miestui ir valstybei.

Šiemet mūsų sąmatoje numatyta skirti 1 mln. 300 tūkst. Lt. tilto per geležinkelį, kuriuo bus patenkama į Melnragę uždarius Burių gatvę, statybai. Beje, tikimės pradėti iš uosto rezervinių teritorijų iškelti gyventojus. Tam šiais metais planuojame skirti 3 mln. Lt.

Koks Uosto direkcijai priklausančio Jūrininkų klubo likimas, turint omenyje, kad Klaipėdoje atsirado Jūrininkų centras?

Mūsų Jūrininkų klubas įsikūręs kapitono Liudviko Stulpino name. Tai saugomas objektas, jo nurašyti negalima. Suprantama, namo išlaikymas reikalauja lėšų. Klubas tikrai nekonkuruos su centru ir manau, kad toks, koks jis buvo anksčiau, nebebus. Galbūt šį pastatą mes ir toliau naudosime įvairiems susitikimams. Ką toliau darysime su Jūrininkų klubu, spręsime šiemet susisiekimo ministro paskirtos valdybos posėdyje.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ