Laivai uostamiesčio negadina

Mums rašo

Nepriklausomoje Lietuvoje nuolat pabrėžiama valstybės parama smulkiajam verslui. Priimta daugybė įstatymų, poįstatyminių aktų, skirtų būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tą patį deklaruoja ir miesto valdžia. Klaipėdos mažųjų laivų savininkų
asociacijos "Pajūrio laivai" nariai įsitikino, kad tai - tik gražūs žodžiai, ir gali įrodyti, kad miesto valdžia keliaklupsčiauja prieš stambųjį kapitalą.

Klaipėdoje ne tik neremiamas smulkusis verslas, bet metodiškai ir labai rafinuotai metai po metų žlugdomas.

Štai šį teiginį patvirtinantys faktai:

1. 2003 metais asociacijos nariams Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždraudė švartuotis ir išlaipinti keleivius Smiltynėje, vienintelė keleiviams išlaipinti tinkama krantinė buvo atiduota AB "Smiltynės perkėla".

2. 2007 metais priklausiusi miestui Delfinariumo krantinė, prie kurios švartuodavosi mūsų laivai, perduota Valstybinei sienos apsaugos tarnybai, krantinė po rekonstrukcijos keleivinių mažųjų laivų švartavimui visiškai nepritaikyta.

3. Galiausiai uždrausta švartuotis paskutinėje vietoje, kurioje stovėdavo mūsų laivai - piliavietės užutėkyje ir prie Danės krantinių. 30 laivų palikta tik 15 metrų krantinės prie Pilies tilto. Uosto direkcija motyvavo, kad paplauta 72 metrų povandeninė Danės krantinių dalis, ir uždraudė prie jų stovėti, tačiau tai pačios geriausios Danės krantinės, prie jų niekada nebuvo nė vienos smegduobės ir šios krantinės iki šiol yra geros būklės bei neremontuojamos.

4. Jokių naujų krantinių mažiesiems laivams nei Smiltynėje, nei Klaipėdoje nėra rengiama.

Paradoksas, kad tuo metu, kai visoje Lietuvoje Vyriausybės lygiu priimami sprendimai, kaip atgaivinti Lietuvoje vandens kelius, vystyti vandens turizmą, skiriami milijonai laivų prieplaukų įrengimui Lietuvos upėse, net Drevernos gyvenvietėje skiriama apie 17 milijonų litų prieplaukai, kurią sunku pasiekti nesant reikiamo gylio, Klaipėdos mieste, kuriame ypač privalėtų būti plėtojamas vandens transportas bei vandens turizmas, siekiama visiškai jį likviduoti, ir tai daro miesto vadovai bei Uosto direkcija.

Mūsų laivus iš piliavietės užutėkio buvo norima išvaryti dar 2005 metais, piliavietės užutėkio krantinės atiduotos UAB "Klaipėdos laivų remontas". 2005 m. kovo 30 d. Savivaldybėje vykusiame pasitarime Klaipėdos meras R. Taraškevičius pareiškė, kad piliavietės užutėkio bei Danės upės krantinės perduodamos administruoti minėtai bendrovei bei informavo, kad žvejojantiems Baltijos priekrantėje ir laikantiems savo laivus Danės upėje bei piliavietės užutėkyje teks laivus nuo šių krantinių patraukti, nes vietos jiems po krantinių remonto nebebus, krantinės šių laivų stovėjimui nebus pritaikytos.

Atvirai pasakysime, - tuo tada negalėjome patikėti ir iki šiol vylėmės, kad miesto valdžia ir Uosto direkcija ras sprendimą. Kaip gali būti, kad Klaipėdoje gimę ir užaugę, dirbę jūroje, nemaža dalis patikėję valdžios propaganda ir supjaustę žvejybinius ir įsigiję pramoginius laivus, šiandien nebeturime vietos prie krantinių? Kaip reikia suprasti, kad priekrantės žvejai negalės švartuoti laivų ne tik piliavietės užutėkyje, bet ir Danės upėje, nors stovi joje jau 20 metų, o dabar jų laivų laikymui alternatyvios vietos Klaipėdoje bei jūroje nuo Nidos iki Šventosios nėra ir jiems net nenurodoma, kur laivus švartuoti? Kodėl likviduojamas priekrantės žvejybos verslas, kurį vaikai perėmė iš savo tėvų ir protėvių? Keista: elektrifikuoti piliavietės tiltelio pasukimo, pagal paveldo pareigūnus, negalima, nes tiltelis praras autentiškumą, o prarasti senelių ir tėvų žvejybos tradicijas - galima, ir niekam tai nesvarbu.

Iš 2008 10 23 "Vakarų ekspreso" straipsnyje "Mažieji laiveliai užmiršti piliavietės naudai" išspausdinto interviu su Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininku Benediktu Petrausku supratome, kad atsakingi asmenys mažai ką žino apie 49 milijonų vertės piliavietės ir Danės krantinių rekonstrukcijos projektą bei piliavietės akvatorijos paskirtį. Aiškėja, kad sprendimus priima vienas ar keli miesto valdininkai.

Šiuo atveju jau 2005 metais buvo aišku, kas yra piliavietės šeimininkas. Tai - UAB "Klaipėdos laivų remontas", kurios vienas iš pagrindinių akcininkų - ponas Bronislovas Lubys. Šį faktą patvirtina tai, kad prasidėjus piliavietės ir Danės krantinių rekonstrukcijai, darbų "operatoriumi" paskiriamas UAB "Klaipėdos laivų remontas", kuris ir konsultavo, kaip turi būti rekonstruojamos krantinės, bei padarė viską, kad asociacijos narių laivams prie šių krantinių neliktų vietos.

Šiandieną meras teigia nepasirašęs jokių panaudos sutarčių su bendrove, tačiau kaip suprasti, kad ši įmonė piliavietės užutėkio krantinėmis naudojasi nuo 2002 metų, tačiau Savivaldybei pinigų už krantinių nuomą nemokėjo ir nemoka, o asociacija "Pajūrio laivai", tvarkingai iki šiol visus šiuos metus mokėjusi Savivaldybei už krantinių nuomą, iš jų vejama? Kaip paaiškinti, kad į piliavietės ir Danės upės krantinių rekonstrukciją dedamos didžiulės valstybės ir Europos Sąjungos lėšos, iš anksto jau nusprendus, kad miesto krantinės bus perduotos privačiai bendrovei? Todėl kad ji turtinga, kad ir taip turi daug krantinių, ir jų reikia dar daugiau?

Šiais visais klausimais rašėme miesto valdžiai bei Uosto direkcijai, ne kartą teikėme pastabas dėl piliavietės užutėkio ir Danės krantinių rekonstrukcijos, tačiau į tai visiškai neatsižvelgiama, mūsų problemos nesprendžiamos, klausimo sprendimas vilkinamas, kol bus visiškai pabaigtos rekonstruoti mūsų laivų stovėjimui nepritaikytos krantinės.

Šių metų spalį meras R. Taraškevičius suorganizavo krantinių apžiūrą vietoje, ir tai buvo pirmas konkretus žingsnis. Miesto meras, Uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas ir Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas B. Petrauskas akivaizdžiai pamatė, kaip daužomi laivai Danės upėje esant tik apie 10 m/s stiprumo vėjui, o juk ir žymiai stipresnės audros rudens ir žiemos laiku yra beveik kasdienybė. Manau, buvo įsitikinta, kad Danė yra ne ta upė, prie kurios krantinių gali būti ramiai švartuojami laivai, ir suprasta, kad dabartinis krantinių įrengimas, į kurį dedamos tokios didelės lėšos, tokioje vietoje visiškai netinka.

Iškyla labai rimtas klausimas - kam piliavietės užutėkyje ir Danėje tokios labai brangios ir nefunkcionalios krantinės, prie kurių negali stovėti laivai (itin brangia mediena apkaltos krantinės, esant audrai, neišvengiamai bus sugadintos)? Projektuojant krantines - akivaizdi miesto valdžios nekompetencija. Vadovautasi principu - svarbu, kad būtų padaryta. Projektuotojai visiškai neatsižvelgė į vietos sąlygas - jūros poveikį, vandens svyravimus (apie metrą), vyraujančias sroves, banguotumą, vyraujantį vėją, į tai, kas krantinėmis naudosis.

Apie kokį savivaldybės specialistų supratimą jūriniuose reikaluose galima kalbėti, jeigu net Uosto direkcijos pareigūnas pareiškia, kad Danės upėje nėra nei srovių, nei bangų ("Vakarų ekspresas", 2008 10 16, "Direkcija neatsisako spręsti mažųjų laivų problemos")?

Krantinių statybų koordinatorius Skirmantas Buivydas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjas, kaip matyti iš jo nuomonės, išdėstytos 2008 10 23 "Vakarų eksprese", akivaizdžiai nepatyręs ir visiškai neišmanantis laivybos reikalų, net sugeba pareikšti, kad mažieji laivai negali stovėti piliavietės užutėkyje, nes, matot, gadins piliavietės užutėkio vaizdą. Nesuvokiama, kaip uoste laivai gali gadinti vaizdą? Visi laiveliai kiekvieną pavasarį kruopščiai nudažomi, sutvarkomi, atliekama jų techninė apžiūra, ir tikrai vaizdo negadina, o atvirkščiai - puošia miestą.

Teko būti daugelyje uostų ir matyti, kaip sugebama suderinti visų interesus. Užtenka vietos ir prabangioms jachtoms, ir mažiems kukliems žvejų laiveliams. Teko stebėti, kaip čia pat, prabangaus pajūrio paplūdimio viduryje, žvejys sėda į valtį ir irkluoja patikrinti savo tinklaičių. Ir niekam vaizdo negadina, atvirkščiai - tai pavyzdys, kaip gerbiamas dirbantis žmogus. Manau, kad šiam ir kitiems specialistams, prieš imantis vadovauti tokio svarbaus objekto rekonstrukcijai, pirmiausia reikėjo pasidomėti, kaip tai sprendžiama pasaulyje, išsiaiškinti vietos sąlygas, aptarti projektą su miesto gyventojais, specialistais, seniai vietoje gyvenančiais ir dirbančiais, didelę patirtį turinčiais žmonėmis, o tik po to daryti galutinius sprendimus. Sprendžiant klausimą šeimininkiškai, pirmiausia reikėjo nutarti, kur stovės mažieji laivai, o tik tada spręsti, kaip rekonstruoti krantines, ar galima mažuosius laivus išvaryti iš jų stovėjimo vietos. Dabar tikrieji piliavietės užutėkio uostelio ir Danės upės krantinių naudotojai, iki šiol vieninteliai oficialiai šias krantines nuomoję tarsi neturtingi giminaičiai, išvejami nežinia kur.

Labai norisi tikėti, kad Uosto direkcija ir miesto valdžia imsis spręsti iškilusią problemą, neatidės jos sprendimo ilgiems metams, leis patikėti, kad valdžios žodžiai nesiskiria nuo darbų. Reikalaujame, kad smulkieji verslininkai - laivų savininkai - nebūtų dirbtinai stumiami į bankrotą, paliekami be pragyvenimo šaltinio, o iš miestiečių ir miesto svečių - neatimama galimybė pasimėgauti priekrantės žvejų šviežiai sugauta žuvimi bei pasinaudoti mažųjų laivų teikiamomis paslaugomis - paplaukioti mariomis, nuplaukti į Smiltynę, Delfinariumą, Juodkrantę, Nidą, Mingės kaimą ar kitur, išplaukti į jūrą pramoginei žūklei.

Algirdas VALENTINAS,
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas