Laivams statyti reikia didelės erdvės

Bendrovėse

AB "Baltijos" laivų statyklos generalinis direktorius Viktoras Stulpinas neseniai vykusioje spaudos konferencijoje apibūdino situaciją savo gamykloje ir pasaulinėje laivų statybos rinkoje.

Po to, kai AB "Baltijos" laivų statyklą 1997 metais privatizavo Danijos kompanija "Odense Steel Shipyard Ltd.", "Baltija" gamina tris produkcijos rūšis: 1)stato laivų blokus Odensėje statomiems konteinervežiams, 2)visiškai įrengtus laivų antstatus su baldais ir netgi paklota kilimine danga, 3) gatavus laivus. Trejus metus įrengti laivai dėl situacijos rinkoje nebuvo statomi. Šiuo metu didžiąją gamybos dalį, t. y. 45 procentus sudaro laivų blokų statyba, 33 procentus - laivų antstatų statyba ir 22 procentus - gatavų laivų statyba.

Trūksta ploto

Anksčiau "Baltija" statė žvejybos laivus, dabar atsižvelgiant į rinkos poreikius čia statomi jūriniai vilkikai. Paklaustas, ar "Baltija" nesidairo į Rusijos rinką, ar neketinama jai statyti laivų, V. Stulpinas atsakė, jog šiandien "Baltija" negali patenkinti visų turimų klientų reikalavimų. Ji jau ir taip apkrauta darbu 120 proc. Šiuo metu jai svarbiausia spėti įvykdyti turimus užsakymus.

Dar labiau plėsti gamybą šiandien ji neturi galimybių, nes trūksta ir darbo jėgos, ir gamybos ploto. Beje, laivams statyti reikia daug erdvės.

Plėstis į šalis teritorijos atžvilgiu gamykla neturi galimybių: iš šiaurinės pusės ją riboja piliavietė, iš vakarų - marios, iš pietų - jūrų krovos kompanija "Bega", iš rytų - miestas. Gamybos plėtimas labai brangiai kainuotų - reikėtų toje pačioje teritorijoje griauti senus pastatus ir statyti naujus.

Trūksta kvalifikuotų darbininkų

Prieš dvejus metus "Baltijoje" dirbo apie 1350 darbuotojų, dabar - apie 1400. Viktoras Stulpinas teigia, jog gamyklai yra iškilusi darbo jėgos problema - jai trūksta atitinkamos kvalifikacijos darbininkų. Todėl yra kviečiami įmonėje dirbti darbininkai iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Rusijos ir Ukrainos. Problema ta, kad gamybos procesas nėra tolygus: darbo būna tai mažiau, tai daugiau, o iš užsienio įvežtus specialistus galima priimti 6 mėnesiams.

Bendrovėje vėl dirba specialistų mokymo centras, priimami atlikti praktiką profesinių mokyklų moksleiviai, tačiau tai darbo jėgos problemos neišsprendžia.

Šiuo metu trūksta 20-30 vamzdininkų ir korpusų suvirintojų. Beje, laivų korpusų suvirintojai skiriami nuo kitų suvirintojų. Trečios ir ketvirtos kategorijų laivų korpusų suvirintojams parengti reikia 5-7 metų. Ko gero, suvirintojas nėra pati prestižiškiausia profesija, nes norinčių dirbti šį darbą mažai.

Danijoje atlyginimai didesni

Vidutinis kvalifikuoto darbininko atlyginimas "Baltijoje" - apie 2 tūkst. Lt, inžinieriaus - apie 2300 Lt. Atlyginimai išmokami visada laiku. Tik vienintelį kartą, 1992 m. vasario mėnesį, atlyginimus sumokėti vėluota 20 dienų.

Odensės laivų statykloje laivų surinkėjas uždirba 2-3 kartus daugiau. Tačiau turint omenyje pragyvenimo lygių Danijoje ir Lietuvoje skirtumą bei atmetus visus mokesčius ir vertinant tai, kas iš uždarbio lieka darbininkui Lietuvos ir Danijos laivų statykloje, didelio skirtumo, pasak V. Stulpino, nėra. Žinoma, Danijoje geresnė socialinių paslaugų sfera - lengviau galima gauti kreditus, didesnės pensijos, geresnis pragyvenimo lygis.

Palyginti Odensės laivų statyklą ir "Baltiją", jų darbininkai jiems skiriamo dėmesio atžvilgiu Lietuvoje, V. Stulpino teigimu, nėra skriaudžiami, gauna netgi tas pačias kalėdines dovanėles. Beje, "Baltijoje" premijų ir jubiliejų paminėjimo atžvilgiu netgi geriau. Darbo kolektyvinė sutartis parengta pagal danų standartus. Tiesa, Odensės laivų statykloje geresnės darbo sąlygos, dirba ir robotai, ten ir "Baltijoje" darbo našumo skirtumas yra 2,2 ir 1,3.

Paklaustas, kada "Baltijos" darbininkai gaus tokius pat atlyginimus kaip Danijoje, V. Stulpinas atsakė, jog jeigu atlyginimus bendrovė padidintų 3 kartus, ji būtų niekam nebereikalinga. Danai į Lietuvą ir Estiją atėjo tam, kad galėtų konkuruoti laivų statybos rinkoje.

Situacija laivų statybos rinkoje

V. Stulpino teigimu, situacija laivų statybos rinkoje šiuo metu nėra itin gera. Nemažai laivų statyklų jau bankrutavo. Prieš pusantrų metų dar dirbo Helsinkio kruizinių laivų statykla, o šiandien ji jau nebedirba. Norvegijoje liko tik kelios laivų statyklos. Šioje šalyje daugiausia buvo statomi žvejybos laivai. Lenkijoje prieš 2 metus laivų statybos reikalai buvo nekokie. Dabar Gdanske laivų statyba atsigauna. Beje, Rusijoje - taip pat, pavyzdžiui, Sankt Peterburge. Vokietijoje laivų statybos pramonė išliko.

Anksčiau per metus Vokietijos Štralzundo laivų statykloje buvo statomi 22-23 laivai, dabar 12-14. Vokietijoje laivų statybos reikalai geresni nei Skandinavijos šalyse. Vokietijoje statomi transportiniai laivai, ir, palyginti su Skandinavijos šalimis, joje yra pigesnės sąnaudos. Laivus stato dar Danija, Suomija, Olandija, o Švedija - ne.

V. Stulpinas neatmeta galimybės, kad po 5-10 metų laivų statybos situacija gali pasikeisti. Europoje laivų statybos gali nebelikti, laivai bus statomi Azijoje.

Valentinas UBAS