Retrozona
Tęsiame buvusio laivų vyriausiojo mechaniko Alberto Valantiejaus, Lietuvos transporto laivyne išdirbusio apie 40 metų ir sugebėjusio išlikti nepartiniu, pasakojimą apie jūrininkų darbą sovietmečiu.
Pirmame į Klaipėdą 1964-aisiais atplukdytame jūriniame avariniame gelbėjimo vilkike "Rambynas" A. Valantiejus pradėjo dirbti eidamas ketvirtojo mechaniko pareigas. Nuo maždaug 1970-ųjų apie 15 metų jis plaukiojo kitais laivais, o 1985-aisiais grįžo į "Rambyną" jau tapęs "diedu". Taip tais laikais laivuose buvo vadinami vyriausieji mechanikai. Nuo tada jau nesiskyrė su šiuo laivu iki pat jo nurašymo, iki maždaug 1990 metų, kai "Rambynas" buvo išplukdytas į Ispaniją supjaustyti.
Specialūs laivai
Be "Rambyno", vėliau klaipėdiečiai įsigijo avarinį gelbėjimo jūrinį vilkiką "Kastytis", paskui ir "Stroptyvyj" ("Užsispyrėlį"). Pastarasis, pasak Alberto, jau tikrai buvo galingas ir geras gelbėjimo laivas. Anksčiau gelbėjamieji laivai buvo mažesni, skirti vidutiniams žvejybos traleriams (VŽT). Kai buvo pradėti statyti didesni žvejybos laivai, reikėjo ir galingesnių avarinių gelbėjimo laivų.
Jie paprastai būdavo statomi Suomijoje ("Kastytis" statytas Rusijoje), specialiai pritaikant gelbėjimo operacijoms - turėjo visą būtiną įrangą. Pavyzdžiui, specialiuoju "Rambyno" siurbliu, sujungus 24 žarnas, buvo galima išpumpuoti 2 tūkst. tonų vandens per valandą. Turėjo ir nešiojamuosius siurblius, kuriais buvo galima išpumpuoti 60 t vandens per valandą. Jie buvo naudojami tais atvejais, jeigu būdavo galima prieiti prie skęstančio laivo ir prisišvartuoti. Ir tais laikais gaisrai laivuose buvo gesinami naudojant specialią putų sistemą, turėta ir narų, povandeninės suvirinimo įrangos ir t. t.
Iš pradžių tokių laivų įgulos buvo gana didelės - po 45 žmones. Ištisą parą pamainomis budėdavo 4 radistai, gaudydavo SOS signalus. Būdavo 5 mechanikai, keli šturmanai, trys narai, be abejo, ir komisaras - pirmasis kapitono padėjėjas, turėjęs rūpintis idėjiniu įgulos auklėjimu. Paprastai, jeigu laive būdavo daugiau nei 20 žmonių, be komisaro neapsieidavo. Vėliau įgulos sumažėjo iki 35 žmonių.
|
| Didysis žvejybos traleris šaldytuvas "Majakovskij" nuskendo netoli Kanados krantų |
Ir gūdžiu sovietmečiu pirmiausia būdavo gelbėjama įgula. Tam dažniausiai būdavo naudojami gelbėjimosi plaustai ar gelbėjimosi valtys. "Ačiū Dievui, kaip skęsta žmonės, nemačiau. Tiesa, "krovinį" teko priimti. Laivo ligoninėje, turėjusioje apie 20 lovų, suguldėme žiemą Šiaurės jūroje nuskendusio Liepojos VŽT įgulos narius. Gelbėdamiesi buvo gerokai sušalę. Paskui atplaukė laivas šaldytuvas ir juos išgabeno į uostą. Taigi laivai kartais nugrimzdavo į dugną", - prisimena pokalbininkas.
Neleido užeiti į uostą
Apie 1968 metus prie Kanados krantų per audrą pradėjo skęsti didysis žvejybos traleris šaldytuvas (DŽTŠ) "Majakovskij". "Rambynas" atskubėjo į pagalbą, prisitvirtino nelaimėlį ir galėjo nutempti į Kanados Halifakso uostą, iki kurio būtų reikėję plaukti tik pusantros paros. Tačiau Maskva nedavė leidimo užsukti į uostą. Buvo duotas nurodymas laukti, kol nurims apie 9-10 balų audra.
"Banga laikosi, nors tu ką. Taip mes tą laivą pratampėme 5 paras, kol galų gale jis nuskendo", - pasakojo Albertas.
Kai audra nurimo, kai "Rambynas" prisišvartavo prie "Majakovskio", įgula sumetė savo siurblius, avarinio laivo mašinų skyrius jau buvo pilnas vandens. Pagaliau spaudimo neatlaikė viena iš pertvarų, ir laivas ėmė grimzti laivagaliu. Tada jau teko gelbėti gelbėtojus, išsilaipinusius į "Majakovskį" - kirviu nukirsti kaproninius švartavimo lynus ir sprukti patiems. Tik spėjo įgulos nariai sušokti į savo gelbėjimosi valtį, "Majakovskij" nugarmėjo į gelmes su visais jame paliktais siurbliais.
Kapitoną išgelbėjo įrašas
Kodėl taip elgėsi valdžia "Majakovskio" atžvilgiu, Albertas negali pasakyti. Gal "onoras" neleido: tarybiniai laivai "neskęsdavo". Atvilks laivą į Kanados uostą, subėgs žurnalistai, aprašys įvykį - antireklama. Tais laikais dažniausiai apie laivų skendimus žinodavo tik patys tų įvykių liudytojai. Tokie įvykiai neretai būdavo slepiami.
O gal jau nebeapsimokėjo to laivo remontuoti, nes jame ir gaisras buvo buvęs, ir šiaip visokių problemų kilę.
Vis dėlto "Majakovskio" skendimo priežastims nustatyti buvo sudaryta krante komisija, gelbėjimo štabas žūklės rajone. Ko gero, būtų buvęs apkaltintas kapitonas, nes kaip gelbėti skęstantį laivą, jam geriau matyti. Laimei, jis turėjo išsaugojęs telegramas, magnetofono juostelę, kurioje buvo įrašyti visi Maskvos valdininkų (Žuvies pramonės ministerijos) pokalbiai.
Pasislinko krovinys
Užtat įvykis, kai tarybiniai jūreiviai išgelbėjo Danijos miškovežį "Brigita Frelson", labai plačiai buvo nušviestas spaudoje.
Miškovežio 9 žmonių įgula ir kapitono žmona buvo išgelbėti. Tąkart per audrą pasislinko medienos krovinys ir laivas atsigulė ant kairiojo borto. Kadangi jame buvo medienos, jis nebūtų nuskendęs, tačiau negalima buvo palikti jo taip plūduriuoti - buvo parvilktas į artimiausią Lerviko uostą Šetlandų salose.
Bus daugiau
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą