Laivų remontininkai pažėrė naujovių

Plės Pilies uostą

UAB "Klaipėdos pilies uostas", įkurta 2009 m. rugpjūtį, valdo jachtų uostą (šiemet jame nuolatos stovi 285 laivai), priima ir aptarnauja kruizinius laivus.

"Laivų skaičius vis didėja, atsiranda problemų dėl jų stovėjimo uoste - beveik visos vietos užimtos, tačiau su tam tikru diskomfortu vis dar priimame naujus laivus. Kitą sezoną planuojame plėsti jachtų uostą kruizinių laivų terminalo vidinio baseino sąskaita," - teigė bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) generalinis direktorius Alvydas Butkus. - Deja, galimybė laivams stovėti prie Danės upės krantinių nedidelė, kadangi dėl oro sąlygų ir upės tėkmės atsiranda daug problemų. Planuojame Danės upės krantinėse įrengti kokybiškesnius atmušus laivams prisišvartuoti."

Triskart mažiau laivų

"Rugpjūčio 18-21 d. vyksiančioje didžiųjų burlaivių regatoje "The Culture 2011 Tall Ships Regatta" pasirodys apie 30 laivų, beveik tris kartus mažiau nei 2009-aisiais vykusioje regatoje. 24 laivai stovės Pilies uoste, 7 laivai kruizinių laivų terminale, o likusieji - Danės upėje", - vardijo A. Butkus. KLR direktorius žadėjo, kad bendrovė pati organizuos regatos dalyviams ir miesto svečiams renginius, koncertines programas, prekyvietes.

Pramoginių laivų departamento vadovas Kastytis Bartusevičius pastebėjo, jog šiemet regatoje daugiausia dalyvaus rusų jachtų, o anksčiau aktyvumu pasižymėdavo lenkai.

Investicijos

Pagal koncesijos sutartį su miesto savivaldybe "Klaipėdos laivų remontas" už Danės krantinių nuomą privalo padaryti tam tikras investicijas. Šiemet KLR numatė investuoti apie 3,1 milijono litų. Šiuo metu jau investuota apie 900 tūkstančių Lt. Vienas iš tokių investicinių sumanymų - dabar gaminama ir bendrovės nuomojamoje teritorijoje stovėsianti kuro kolonėlė laivams, pradėsianti veikti jau regatos metu, nuo rugpjūčio 18 d. Kurą kolonėlei tieks A. Anužio prekybos įmonė "Gindana". "Uosto atžvilgiu tai dar vienas žingsnis į priekį", - spaudos konferencijoje komentavo A. Butkus.

Be to, iki metų pabaigos uoste atsiras jachtų pakėlimo ir transportavimo įrenginys - 50 tonų keliamosios galios kranas. Jo vertė - beveik milijonas litų.

Bendrovė abiejose Danės upės pusėse prie Pilies tilto jau anksčiau buvo numačiusi įrengti žuvies turgų, tačiau idėja taip ir nebuvo įgyvendinta. "Planuojame įrengti akmeninius stalus, pavėsines, kad būtų galima prekiauti. Ketiname susitikti su žvejais, derinti veiklos galimybes, darbo laiką", - teigė A. Butkus.

Bendrovė persiorientuoja

Bendrovių "Eika" ir "Achema", 2004-aisiais privatizavusių AB "Klaipėdos laivų remontas", valdomo konsorciumo investiciniu projektu "Jūros vartai" bus siekiama atgaivinti Klaipėdos piliavietę, paverčiant ją pramogų ir laisvalaikio zona. Šioms bendrovėms priklausanti KLR jau renovavo tris Danės galerijos pastatus. Tai pirmas tokios apimties ir sudėtingumo projektas Lietuvoje. Bendrovės direktorius pripažįsta, jog persiorientuojant į "Jūros vartų" projekto įgyvendinimą laivų remonto veikla po truputį mažės. Ateityje bus remontuojami daugiausia mažieji pramoginiai laivai, laivų remonto darbai bus iškelti į kitą teritoriją.

Pilies kontūrų atstatymas

Šiuo metu yra rengiamas detalusis "Jūros vartų" projekto planas, jo koncepcija artimiausiu metu bus pristatoma svarstyti miesto Tarybai.

"Pagrindinis projekto "Jūros vartai" akcentas buvo ir išliks Klaipėdos pilis", - tikino A. Butkus. Jo teigimu, savivaldybės užsakymu vykdomas piliavietės atkūrimo projektas kiek vėluoja. "Detaliojo plano kūrimo darbai užsitęsė dėl atliekamų archeologinių piliavietės tyrinėjimų", - sakė KLR direktorius, pastebėjęs, jog užtat pasistūmėjo planuojamos renovuoti piliavietės teritorijos reikalai. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) atstovas spaudai Edgaras Valeckas teigė, jog kol kas šiam valstybei svarbiu pripažintam projektui Europos Sąjunga finansavimo neskyrė, šiuo metu vis dar vyksta derybos.

Bendrovės "Uostamiesčio projektas" projektų vadovė architektė Snieguolė Stripinienė atskleidė, jog pirmajame etape piliavietėje yra numatoma sutvarkyti kiemą, edukaciniais tikslais pažymėti pilies kontūrus, pritaikyti teritoriją renginiams, restauruoti šiaurinius bastionus, atstatyti kurtinas (pilies sienos dalys tarp bastionų). Pirmo etapo darbai kainuotų apie 25 milijonus Lt. Likusių bastionų atstatymas planuojamas antrajame etape, taip pat norima aplink pilį palikti ruožą vandens, siekiant atkurti buvusį salos vaizdą.

"Norima atstatyti ir visą pilį, tačiau tam reiks visuomenės, savivaldybės sutikimo", - teigė S. Stripinienė. Deja, tokie planai kol kas dar tolimi.