Laivų savininkai norėtų didinti pelną jūrininkų sąskaita.

Nors Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) ir Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) nesutarė jūrininkų socialinių įmokų mokėjimo klausimu, LLSA iniciatyva Seimo narys Vaclovas Stankevičius įregistravo Seime įstatymo projektą, LJS nuomone, ginantį tik darbdavio interesus. LJS kreipėsi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, išsakydama savo nuomonę, jog jūrininkų sąskaita darbdaviai nori pasididinti pelną, kad toks projektas jūrininkams nėra priimtinas.

Projektas atmestas

LJS pirmininkas Petras Bekėža š. m. kovo 5 d. dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kuriame svarstytas LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. papildymo ir pakeitimo projektas. Dabar darbdaviai už darbuotoją "Sodrai" moka 31% darbo užmokesčio, o pats darbuotojas - 3%. Siūlytas įstatymo projektas: "Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė, kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali kalendorinė alga. Jūrininkų, dirbančių pagal darbo sutartis su LR jūrų laivų registre įregistruotų laivų valdytojais, privalomos įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą sumos, ne didesnės už vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu gali būti numatyta įmokas skaičiuoti ir nuo didesnės nei šiame straipsnyje nurodytos sumos".
Minėtame posėdyje dar kartą išsakyta LJS, ekspertų, konsultantų, specialistų, LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovų nuomonės. Beveik visi tokiam įstatymo projektui nepritarė ir jis buvo atmestas.
Tačiau, kadangi jis yra įregistruotas, tad turės būti pateiktas svarstyti Seimui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas turės supažindinti Seimą su komiteto priimtu sprendimu. Seimas spręs, ar projektas turi būti grąžintas taisyti, ar iš viso bus atmestas.

Būtų vienodos, mažos pensijos

Dėl šio įstatymo projekto LJS ne kartą Klaipėdoje diskutavo su LLSA atstovais. Iš pradžių jie siūlė mokėti jūrininko socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. LJS su tokiu variantu nesutiko. Tokiu atveju visiems jūrininkams, nežiūrint į tai, ar tai kapitonas, ar jūreivis, darbdavys mokėtų mokestį "Sodrai" nuo 430 Lt. Tada jūrininkai, išdirbę 30 metų, gautų visi vienodą pensiją - 212,5 Lt. per mėnesį.
Vėliau LLSA siūlė mokestį "Sodrai" mokėti nuo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų - nuo 886 Lt. Tarp jūrininkų, dirbančių Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, patenka ir jūrininkai, dirbantys vilkikuose, ir mažuose žvejybos laiveliuose, kurie toli neplaukia. Vadinasi, visi jūrininkai, neatsižvelgiant ir į plaukiojimo rajonus, ir į pareigybes, išdirbę 30 metų, gautų vienodą pensiją - apie 270 Lt per mėnesį.
LLSA atstovai žadėjo sutaupytus pinigus nuo socialinio draudimo įmokų skirti jūrininkų atlyginimams didinti, tačiau tokio pasiūlymo nenorėjo neįteisinti norminiais dokumentais. Vėliau pradėta kalbėti, kad dalį lėšų darbdavys gali skirti atlyginimams didinti, o dalį - naujiems laivams įsigyti, naujoms darbo vietoms kurti. LJS nuomone, jeigu tos lėšos neskiriamos tik atlyginimams didinti, vadinasi, jūrininkų sąskaita darbdaviams didinamas pelnas, kurį jie gali panaudoti kaip nori.
Ką reiškia toks, teiginys, jog darbdavio ir darbuotojo susitarimu gali būti numatyta įmokas skaičiuoti ir nuo didesnės sumos? Ar tai, jog, jeigu darbuotojas darbdaviui lojalus, tai pastarasis už jį gali mokėti didesnes įmokas, o jeigu darbuotojas, tarkime, yra ne toks geras, pavyzdžiui, profsąjungos narys, tada ne?

Lietuvoje maži atlyginimai

Europos Sąjungos Sandraugos valstybių paramos jūrų transporto vadovui 1997 m. rekomendacijose nurodoma, kad valstybė, siekdama užtikrinti laivybos kompanijų konkurencingumą, gali taikyti joms lengvatas jūrininkų socialinio draudimo srityje, tačiau ir jūrininkams turi būti taikoma tokia pati socialinio draudimo sistema kaip ir kranto darbuotojams. Valstybė gali prisiimti įsipareigojimą grąžinti iš biudžeto darbdaviui arba visus pinigus, įmokėtus už socialinį draudimą, arba dalį jų, kaip tai daroma kitose šalyse.
Siūlomas įstatymo projektas, LJS nuomone, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijai Nr. 165 apie jūrininkų socialinį aprūpinimą. Joje nurodyta, kad tiek dirbantys krante, tiek jūroje turi naudotis tokia pačia socialinio draudimo sistema. Jeigu Lietuvoje būtų tokia socialinio draudimo sistema, kad, sakykime, darbdavys mokėtų 15 ar 20% socialinio draudimo įmokų, o darbuotojas - 10%, tada ir jūrininkas turėtų taip mokėti.
LJS manymu, siūlomas projektas nepriimtinas ir todėl, kad jis prieštarauja nustatytai Lietuvos socialinei draudimo sistemai. Nuo socialinio draudimo įmokų dydžio priklauso ir pensijų, ir kompensacijų, ir įvairių pašalų, mokamų iš socialinio draudimo fondo, dydžiai.
Keisti Lietuvoje pačią socialinio draudimo sistemą, kol kas, P. Bekėžos manymu, negalima, kadangi yra labai daug darbo vietų, kuriose darbuotojams oficialiai mokamas tik minimalus atlyginimas, o kitą jo dalį jie gauna neoficialiai - vokuose. Be to, labai daug žmonių gauna labai mažus 500-600 Lt per mėnesį atlyginimus. Jeigu jiems dar reikėtų ir patiems mokėti kad ir 10% socialinio draudimo įmokas, jie nebeturėtų už ką gyventi. Jūrininkams, kurie dirba tarptautinėje arenoje, šiuo požiūriu šiek tiek lengviau. Jų interesus gina tarptautinės konvencijos, tarptautinis organizacijos.
P. Bekėžos teigimu, Lietuvoje dar socialiniai draudimo fondai neveikia taip, kaip užsienyje. Deja, negalima lyginti ir atlyginimų, kurie mokami Lietuvoje ir užsienio šalyse. Kai kurių Lietuvos jūrininkų atlyginimai neatitinka Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimų. Šiemet mažiausias kvalifikuoto jūreivio atlyginimas yra 880 JAV dolerių per mėnesį ir numatyta, kad darbdavys užsiima jūrininko socialiniu draudimu. Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) reikalauja, kad kvalifikuotam jūrininkui, dirbančiam laivuose, plaukiojančiuose su vadinamąja pigia vėliava, būtų mokamas šiemet 1300 JAV dolerių atlyginimas, tačiau pats jūrininkas grįžęs turi susimokėti socialinio drausimo ir kitus mokesčius. LJS siūlė LLSA mokėti kvalifikuotam jūreiviui 1300 dolerių, tada jis galėtų pats draustis ir mokėti kitus mokesčius.

Blokuos vienašališkus sprendimus

Nuo š. m. sauso 1 d. pradėjo galioti Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Jame ne vienas straipsnis skirtas socialinei partnerystei. Darbdaviai socialiniais klausimais turi kalbėtis su darbuotojų atstovais, t. y. profesinėmis sąjungomis. Svarbūs nutarimai gali būti priimami tik tada, kai yra bendras susitarimas. Pasak P. Bekėžos, jeigu ir toliau nesuradus bendros kalbos bus mėginama įteisinti darbdavių, laivų savininkų asociacijos norus, tokie bandymai bus blokuojami. Tačiau susėdus prie derybų stalo galima surasti kokių nors bendrų sąlyčio taškų ir išspręsti įvairius klausimus.