Tarptautiniai vandenys
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius, balandžio pradžioje dalyvavęs penktajame Tarptautinės uostų kapitonų asociacijos kongrese, vykusiame Maltoje, ir navigacinės įrangos parodoje, gavo atsakymus į daugelį jam rūpėjusių klausimų.
Kongrese buvo skaitomi pranešimai apie laivo grimzlės padidėjimą plaukiant tokiuose siauruose kanaluose, koks yra laivybos kanalas Klaipėdos uoste, tiek vidinėje akvatorijoje, tiek įplaukos kanalo jūrinėje dalyje. Tai labai svarbus klausimas, nes nuo to priklauso ir maksimali leistina laivų grimzlė uoste, t. y. kokiems laivams leidžiama įplaukti į uostą.
"Man džiugu dar kartą įsitikinus, kad mūsų nustatytos ribos praktiškai atitinka ribas visuose kituose uostuose. Pas mus jūrinėje kanalo dalyje klirensas, t. y. navigacinė atsarga po laivo kiliu, yra 2 m gylio. Jis visiškai atitinka pranešimuose akcentuotų metodikų reikalavimus. Vidiniame kanale ir prie krantinių - taip pat. Kadangi man nuolatos spaudimą daro mūsų uosto laivų agentai, krovos kompanijų atstovai, prašydami prie leistinos grimzlės pridėti dar kelis centimetrus, įdomu buvo kongrese iš pirmų lūpų išgirsti, kad ir kituose uostuose kapitonai šiuo klausimu patiria spaudimą",- įspūdžiais dalijosi V. Lukoševičius.
Pasvirimas didina grimzlę
Uostų kapitonams buvo pravartu išgirsti ir pačių laivų savininkų nuomonę. Vienas iš konteinerinių laivų savininkės kompanijos "Maersk Lines" direktorių kongresui pranešė, jog kompanija nustatė tam tikrus apribojimus konkrečioms savo laivų grupėms, kurių turi laikytis laivų kapitonai: arba atsarga po kiliu konteineriniam laivui turi būti ne mažesnė kaip vienas metras, nes kraunamas jis labai siūbuoja ir jo grimzlė padidėja, arba laivo pasvirimas turi būti ne didesnis kaip 3 laipsnių. Kompanijos atstovų manymu, to reikia, jog pakraunamas ir iškraunamas laivas saugiai stovėtų prie krantinės.
V. Lukoševičius sako, jog į Malkų įlanką atplaukiantiems didžiausiems konteineriniams laivams Klaipėdos uosto taisyklėse leidžiamas didžiausias pasvirimo kampas - 5 laipsniai.
Tokiam dideliam konteinervežiui kaip "Georg Mitchell", kuris neseniai buvo atplaukęs į Klaipėdos konteinerių terminalą, pasvirus vienu laipsniu, jo grimzlė padidėja daugiau kaip 50 centimetrų.
Vertins ekspertas
Kongrese pranešimą skaitė garsus mokslų daktaras C. D. Barrass iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis yra parašęs daug mokslinių darbų apie laivo grimzlės padidėjimą jam plaukiant siaurose vietose.
V. Lukoševičiui pavyko užmegzti ryšius su šiuo mokslininku. Jis pažadėjo, gavęs Klaipėdos kanalo charakteristikas, atplaukiančių laivų tipus, išanalizuoti situaciją ir išsakyti savo nuomonę dėl Klaipėdos uoste nustatytų leistinų grimzlių.
V. Lukoševičiaus manymu, pravartu sužinoti nepriklausomo eksperto nuomonę, nes bandant daryti uosto kapitonui įtaką dėl leistinos grimzlės yra labai daug subjektyvumo. Gavus tokio lygio nepriklausomo eksperto išvadas ir atsiradus galimybei remtis ne tik Klaipėdos universiteto profesorių nuomone, Klaipėdos uosto kapitonui bus lengviau kalbėtis su asmenimis, bandančiais jam daryti spaudimą.
Vilks laivus dumblu
Įdomiai kongrese nuskambėjo Zebriūgės uosto administracijos vadovo pranešimas apie šio uosto ketinimus. Kadangi jame vos ne iki 3 metrų gylio yra labai skystas dumblas, belgai mano, kad dabartinę uoste leidžiamą grimzlę būtų galima padidinti beveik trimis metrais.
Zebriūgėje jau dvejus metus tiriamas uosto akvatorijos gruntas, nuosėdos, keliais dažniais matuojamas gylis, sudarinėjami batimetriniai planai, atliekami išsamūs tyrimai, ar nėra dumble akmenų, ir t. t. Dugno tyrimo studija jau baigiama.
Suprantama, plaukiant per dumblą be vilkikų nebus apsieinama. Belgai net apskaičiavo, kad per dumblą nebeplaukiančiam 300 m ilgio, 40 m pločio konteinervežiui, kurio grimzlė - 13,5 metro, reikėtų dviejų galingų vilkikų, kurių vilkimo galia būtų ne mažesnė kaip 45 tonos.
Ar belgams pavyks įgyvendinti savo sumanymus, neskirti lėšų dumblo valymui, parodys ateitis. Juk be visų kitų dalykų, dar reikia, kad laivų savininkai sutiktų leisti savo laivams plaukti tokiomis sąlygoms.
Locmanų komplektai per sunkūs?
Klaipėdos uosto locmanai buvo aprūpinti danų firmos "Marimatech" portatyviniais palydoviniais navigaciniais komplektais, vadinamaisiais locmanų lagaminėliais. Balandžio pradžioje Maltoje vykusioje navigacinės įrangos parodoje tokius locmanų lagaminėlius demonstravo Naujosios Zelandijos firma "Nawicon Dinamiks", bendradarbiaujanti su "Marimatech".
V. Lukoševičius informavo gamintojus, jog Klaipėdos uosto locmanai skundžiasi, esą jų lagaminėliai yra per sunkūs, sveria daugiau kaip 10 kg. Nors tiesą sakant, locmanams tų vadinamųjų lagaminėlių nereikia net į "Panamax" tipo laivus užsikelti. Jie pririšami prie specialaus lyno ir juos užkelia atėjęs locmano pasitikti denio jūreivis.
Naujosios Zelandijos kompanijos "Navicon Dinamiks", locmanų komplektų gamybos lyderės, atstovai paaiškino, jog jų palengvinti neįmanoma, nes sunkumą sudaro būtent pats lagaminas, pagamintas iš ypatingos medžiagos. Užtat jis neskęsta, nedūžta mestas ant betono iš 20 metrų aukščio. Kol kas jam lengvesnė medžiaga dar neišrasta. Galbūt ateityje locmanų lagaminai bus pradėti gaminti iš anglies pluošto, tačiau jie tada kainuos labai brangiai.
Lengviausi lagaminai sveria 8 kg, tačiau jų tikslumas, t. y. galima paklaida, yra dešimtys metrų. Locmanams, kurie veda laivus siaurais kanalais, tokie komplektai praktiškai netinka. Jais būtų galima naudotis pramoginiuose laivuose, jachtose.
Klaipėdos locmanų komplektai pagaminti pagal Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendacijas. Juose yra instaliuota programinė įranga ir elektroniniai jūrlapiai pagal tarptautinius S-57 standartus. Kitaip sakant, jie atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Be to, vietą palydovų pagalba jie nustato 5 centimetrų tikslumu, tad yra vieni iš geriausių.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą