Licencija vežti keleivius laivais išduodama neribotam laikui

Laivyba

Šiemet pakeistos keleivių vežimo laivais Lietuvos Respublikoje licencijavimo taisyklės. Dabar licencija vežti keleivius bus išduodama neribotam laikui.
   Paklaustas, ar dėl to nekyla pavojus žmonėms būti plukdomiems blogos būklės laivu ar įgulos narių, neturinčių reikiamos patirties, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Bronislovas Bernotas atsakė: "Ne. Mes turime visą būtiną informaciją. Visi laivai, kurie veža keleivius, yra registruoti mūsų inspekcijoje, o ne mažųjų ir sportinių laivų skyriuje. Jų techninę priežiūrą ir apžiūrą kasmet atlieka Upių registras".

Tikrins kartą per 5 metus

Žmones plukdančių laivelių savininkams išduotų licencijų galiojimo laikas šiemet baigsis skirtingu laiku, vienų - liepos, kitų - spalio mėnesį. Kai tik baigsis jų galiojimo laikas, Klaipėdos kontrolės skyriaus inspektoriai atliks laivų apžiūrą ir jų savininkai gaus naujas licencijas, kurių galiojimo laikas bus jau neterminuotas.

Naujas taisykles, pagal kurias licencija vežti keleivius išduodama neribotam laikui, susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis patvirtino šiemet balandžio 23 d. Anksčiau licenciją reikėdavo gauti kasmet. Inspekcijos inspektoriai laivus turėdavo tikrinti kasmet - žiūrėdavo, kad reikalavimus atitiktų įgula, kad vežant keleivius nebūtų daroma pažeidimų ir t. t. Kasmet būdavo surašomas apžiūros aktas. Dabar įmones, kurios verčiasi licencijuojama veikla, licencijos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekančios institucijos turi tikrinti reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 5 metai. Tai reiškia, kad jeigu nėra pažeidimų, inspekcija per 5 metus gali patikrinti tik vieną kartą.

Pažeidimai fiksuojami juodojoje knygoje

Pernai Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (VVVLI) Klaipėdos skyriaus inspektoriai surašė 67 protokolus dėl laivų padarytų pažeidimų, baudų buvo skirta 8 tūkst. 775 Lt. Mažiausia bauda - 50 Lt, didžiausia - 300 Lt. B. Bernotas sako, jog inspekcijos tikslas - ne baudas rinkti, o užtikrinti saugią laivybą, atlikti prevencinį darbą.

Visi pažeidimai yra fiksuojami vadinamojoje juodojoje knygoje. Pasak vedėjo, pirmą kartą baudžiama tik už padarytus šiurkščius pažeidimus, pavyzdžiui, jeigu laivo kapitonas būna išgėręs, jeigu laivas neturi gelbėjimosi priemonių, ir tai kelia grėsmę žmonių saugumui. Kitais atvejais žmogus yra tik įspėjamas, o jeigu vėl padaro tą patį pažeidimą, tada jau baudžiamas. Beje, inspektoriai rengia reidus, jie turi ir alkotesterį.

Tokio atvejo, kad žmones plukdytų neblaivus laivo kapitonas, pernai užfiksuota nebuvo. Dažniausias laivelių, kurie plukdo žmones į Smiltynę, pažeidimas - viršijamas leistinas keleivių skaičius. Sakykime, leista plukdyti 30 žmonių, o kapitonas plukdo 70. Yra apskaičiuotas kiekvieno laivelio, gabenančio keleivius, stovumas, nustatytas leistinas keleivių skaičius, todėl negalima jų plukdyti daugiau, nes jis gali apsiversti.

Netgi didžiulė plaukiojančioji "Palangos" tipo žvejybos bazė perkrauta apsivertė prie kranto Tolimųjų Rytų uoste Vladivostoke, tad ką jau kalbėti apie mažą laivelį. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Juodkrantėje laivelis, perdarytas iš gelbėjimo valties į pramoginį, apsivertė prie kranto, laimei, jame buvę daugiau kaip 20 žmonių nenukentėjo. B. Bernoto teigimu, šiemet bus kontroliuojama, kad tokių pažeidimų nebūtų daroma, tam bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Pernai laivas "Vasara", priklausantis Algirdui Valentinui, Mažųjų laivų asociacijos prezidentui, buvo pažeidęs plaukiojimo taisykles. Nors jam plaukti nuo vartų į jūrą tebuvo leidžiama 1,5 jūrmylės, jis žvejus nuplukdė 10,5 jūrmylės. Laivo kapitono diplomo galiojimo laikas buvo pasibaigęs prieš kelerius metus. A. Valentinas įrodinėjo, kad diplomas galiojantis, kad jo laivas gali plaukioti jūra.

Inspektoriai surašė protokolą ir skyrė jam 300 Lt baudos. Toks jų sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos administraciniam teismui, skundas buvo atmestas. Aukščiausiasis teismas taip pat atmetė skundą, tad pažeidėjui teko mokėti 300 Lt.

Terminuoto išplaukimo forminimas

Pernai lapkričio 3 d. susisiekimo ministro įsakymu buvo patvirtintos naujos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės, kuriose yra tam tikrų pakeitimų, palengvinančių mažųjų laivų išplaukimo sąlygas. Taigi šiemet sezonas pasižymi ir naujovėmis.

Anksčiau terminuotas laivo išplaukimas buvo forminamas vienam mėnesiui, dabar - trims. Dėl laivo terminuoto išplaukimo įforminimo VVVLI registruotiems laivams vietoj anksčiau reikalauto laivo apžiūros akto pakanka pateikti laivo tinkamumo plaukioti liudijimą arba mažojo pramoginio laivo techninės apžiūros taloną.

Taigi pagerintos laivų išplaukimo sąlygos - nebereikia kas mėnesį pristatyti laivo apžiūrai. Pakanka kartą per metus atlikti techninę apžiūrą. Tačiau tai nereiškia, kad mažieji laivai bus mažiau tikrinami. Inspekcija gali bet kada joje registruotus laivus patikrinti, tačiau paprastai to nedaro. "Mėgstantys" daryti pažeidimus yra žinomi ir nuolatos kontroliuojami",- sako Klaipėdos laivybos kontrolės skyriaus vedėjas.

Beje, B. Bernoto teigimu, forminant terminuotą laivo išplaukimą pakanka pateikti ir inspekcijos išduotus įgulos nariams diplomus, nors taisyklėse parašyta, kad reikia jūrinių diplomų. Šis klausimas suderintas su Susisiekimo ministerija nutarus palengvinti laivų išplaukimą, kad žmonės galėtų pramogauti ar žvejoti Baltijos jūroje.

Jachtos gali kirsti kanalą

Nereikėtų pamiršti, kad rytine pakrante, kurioje yra uostas ir krovos krantinės, draudžiama plaukti mažiems laivams, registruotiems inspekcijoje. Jie gali plaukti tik vakarine pakrante arčiau Smiltynės.

Pramoginiams ir sportiniams laivams draudžiama plaukioti rytinėje uosto akvatorijos dalyje, esančioje tarp laivybos kanalo vedlinių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krantinių, tarp Kiaulės nugaros salos ir Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) 147-151 krantinių, plaukti arčiau kaip 200 metrų nuo TJP 147-151 krantinių, kur plaukia didieji keltai.

Žvejybos, uosto paslaugas teikiantys vietinio plaukiojimo sportiniai ir pramoginiai laivai bei kiti laivai, registruoti VVVLI, kurių ilgis neviršija 45 metrų, o grimzlė - 4,5 m, negali plaukti laivybos kanalu be Laivų eismo tarnybos (LET) leidimo. Gavę leidimą jie gali plaukti laivybos kanalu netrukdydami tik juo galintiems plaukti laivams ir užbaigti savo manevrą ne arčiau kaip likus 500 metrų iki artėjančio laivo. Burinės jachtos gali kirsti statmenai laivybos kanalą be LET leidimo, jei užbaigia savo manevrą ne arčiau kaip 500 metrų iki artėjančio laivo.

Visi mini laivai, išskyrus neregistruotus VVVLI sportinius laivus, plaukiantys laivybos kanalu, privalo turėti oficialų ir koreguotą Klaipėdos uosto akvatorijos jūrlapį bei užtikrinti nepertraukiamą radijo ryšį su LET ultratrumpųjų bangų 16 ir 9 kanalais. Jeigu laivai neplaukia laivybos kanalu, tokie reikalavimai jiems netaikomi.

Nebereikia dviejų instruktažų

Vietinio plaukiojimo ir uosto paslaugas teikiančių laivų, registruotų VVVLI, išskyrus burines jachtas, kapitonai, išplaukdami iš uosto į išorės reidą (ne didesniu kaip 5 jūrmylių atstumu nuo uosto vartų) privalo gauti uosto kapitono pažymą apie atliktą laivybos taisyklių ir 1972 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG-72), mokėjimo patikrinimą. Kapitonai privalo būti supažindinti su tarptautinėmis taisyklėmis, nes Klaipėdos jūrų uoste privaloma jų laikytis. Tokia pažyma galioja iki techninės apžiūros talono galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.

Anksčiau laivų kapitonai išklausydavo instruktažą inspekcijos Klaipėdos skyriuje, o tada eidavo pas uosto kapitoną. Dabar nebereikia klausyti instruktažo inspekcijoje. Tokį instruktažą uosto kapitono tarnyboje veda uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka.

. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos laivybos kontrolės skyriaus vedėjas B. Bernotas sako, jog šiemet itin didelis dėmesys bus skiriamas laivelių, plukdančių žmones, kontrolei, kad jie nevežtų daugiau keleivių negu leidžiama

Vidmantas MAŽIOKAS