Liepoją gelbsti uostas ir laisvoji ekonominė zona.

Pradėjo nuo nulio

Liepojos uostas 1967-1991 metais buvo uždara sovietų povandeninių laivų bazė. Tik 1994 metais Liepoją paliko paskutinis rusų kareivis. Tačiau dar 1992 metais buvusiame militaristiniame uoste pradėta krova. Krova buvo pradėta teritorijoje, kurioje nebuvo jokios šiems darbams reikalingos infrastruktūros. Uoste nebuvo kranų, krantinių būklė buvo apgailėtina, iki jų nebuvo nutiesto geležinkelio. Viską teko pradėti nuo nulio. Apie tai byloja ir 1992 metų krovos rezultatai - tais metais perkrauta tik 100 tūkst. tonų.
Pastaraisiais metais Liepojos uoste krovinių padaugėja 10-12 proc.
Uosto akvatorija užima 810 hektarų, teritorija - 372 ha. Šiuo metu krovos darbams tinkančių krantinių ilgis siekia 7 kilometrus. Prieš dvejus metus konkursą laimėjusi belgų kompanija uosto akvatoriją numatytose vietose pagilino iki 11 metrų.
Šiuo metu Liepojos uostas gali priimti 40 tūkst. tonų talpos laivus, turinčius iki 9,5 metrų grimzlės bei iki 220 metrų ilgio.
2001 metais per Liepojos uostą buvo pergabenta 3,3 mln. tonų krovinių. Tačiau potencialios uosto galimybės leidžia kasmet perkrauti po 7 mln. tonų krovinių. Visiškai sutvarkius infrastruktūrą per Liepojos uostą būtų galima gabenti 14-15 mln. tonų krovinių.
Pernai Liepojos uostas aptarnavo 1475 krovininius laivus. Iki šių metų liepos mėnesio jau buvo aptarnauti 852 komerciniai laivai.

Operatoriai investuoja patys

Liepojos uosto raidą apsunkino tai, kad pasitraukus kariškiams ir nesant būtinos krovai infrastruktūros, jai sukurti reikėjo milžiniškų investicijų. Tada dar buvusi Uosto valdyba priėmė sprendimą, kad į krantinių infrastruktūrą ir jos tobulinimą turi investuoti jas nuomojantys operatoriai. Lėšos, investuotos į krantinių infrastruktūrą, grąžinamos krantinių ir žemės mokesčio lengvatomis bei nuolaidomis.
Vidutinė krantinių ir vieno kvadratinio metro žemės nuomos kaina per metus siekia 1,1 lato (6,5 Lt) per metus, o daugelis uosto operatorių, investavę į krantines moka, tik apie 0,3 lato (1,8 Lt) per metus.
Nuo 1994 metų į Liepojos uosto infrastruktūrą privačios įmonės jau investavo apie 51 mln. JAV dolerių. Uosto valdyba tuo laikotarpiu investavo tik 8 mln. JAV dolerių į akvatorijos gilinimo darbus, 3 mln. - į Pietinio molo rekonstrukciją ir 0,5 mln - į kelio, vedančio į uosto teritoriją, tiesimą.
Šiuo metu uoste yra apie 14 terminalų, pritaikytų įvairiems kroviniams perkrauti. Šiuose terminaluose vyksta birių, skystų, generalinių krovinių, medienos ir ro-ro krovinių krova. Liepojos uoste veikia dešimt laivus agentuojančių bendrovių.
2001 metais 19 procentų visų per Liepojos uostą gabentų krovinių sudarė miško mediena, 18 proc. - metalai, 18 proc. - skystieji kroviniai, 17 proc. - ro-ro kroviniai ir konteineriai.

Tobulinama uosto infrastruktūra

Nuo pat 1992 metų Liepojos uoste vykdomi įvairūs infrastruktūros vystymo projektai. 1992-1998 metais buvo valoma uosto akvatorija nuo paskandintų sovietinių karo bei povandeninių laivų. 1997 metais buvo rekonstruotas Pietinis molas. 1999 metais buvo gilinama uosto akvatorija, tiesiamas kelias automobiliais patekti į uosto teritoriją.
1999 metais pradėti ir iki 2003 metų numatyti pabaigti Karo uosto kanalo teršalų šalinimo ir gilinimo darbai, kurių sąmata siekia 5 mln. eurų. Jau yra atlikta darbų už 1,5 mln. eurų.
Planuojama 2003-2005 metais rekonstruoti Centrinį ir Šiaurinį molus, iki 2006 metų norima nutiesti magistralinį kelią nuo uosto iki kelio Ryga - Liepoja.

Liepoja - laisvasis uostas

1997 metais norint pagerint beveik katastrofišką Liepojos ekonominę situaciją, buvo įkurta laisvoji ekonominė zona (LEZ). Į zonos teritoriją buvo įtrauktas ir uostas, jam suteikiant laisvojo uosto statusą.
Į šią LEZ buvo įtraukta ir 65 proc. miesto teritorijos. Šiuo metu LEZ dirba ir specialųjį statusą turi 28 įmonės. Įmonė, norinti gauti specialųjį LEZ statusą, turi būti įsikūrusi ir savo veiklą vykdyti zonoje ir investuoti į infrastruktūrą bei pateikti LEZ valdybai savo verslo planą. Nuo šių investicijų priklauso ir gaunamos lengvatos mokesčiams. 2001 metų pradžioje įmonės į LEZ teritoriją jau buvo investavusios 50 mln. JAV dolerių.
Įkūrus LEZ buvo panaikinta Uosto valdyba, ir uosto reikalais pradėjo rūpintis LEZ administracija.
Metinis LEZ biudžetas sudaro 7 mln. JAV dolerių. Šios lėšos surenkamos iš žemės nuomos, laivų aptarnavimo mokesčių bei Vyriausybės dotacijų.